Ši tema skirta mažų miestų ir miestelių parduotuvėms.
Miestai ir miesteliai kūrėsi ten kur vyko prekyba.
Nors sakoma, kad ne vien duona gyvas žmogus, tačiau būtent turguose ir parduotuvėse sustikdavo ir susitinka žmonės, sužinomos naujienos.
Nuo seno kiekvieno miestelio aikštėje ar pagrindinėje gatvėje buvo daug parduotuvių. Prekyba ir komerciją miesteliuose daugiausia priklausė žydams. Iki šiol išliko senų komercinių pastatų ar ištisų prekybinių kvartalų mažesniuose miestuose ar miesteliuose - Molėtuose, Butrimonyse, Dieveniškėse.
Sovietiniais laikais kiekviename miestelyje ar rajono centre buvo kelios parduotuvės - dauguma įsikūrusios tipiniuose pastatuose, kai kurios - pritaikytuose senuose pastatuose, o kai kurios - specialai pritaikytame projekte, kur viename pastate kartu buvo parduotuvės, kultūros namai ir adminintraciniai pastatai.
Tipiniame dviaukštyje pastate pirmame aukšte buvo maisto prekės, o antrame - pramoninės ir ūkinės prekės ar valgykla.
Pasikeitus laikams prisisteigė privačių parduotuvių. Gal dešimtmetį po nepriklausomybės atgavimo nebuvo statomi nauji pastatai, prekybai buvo pritaikomos esamos gyvenamosios ar komercinės patalpos. Pabrangus šildymui pulta apšiltinti pastatus ir mažinti langus. Prekybos maistu funkcija išliko visur, o specializuota pramoninių prekių prekyba ir viešasis maitinimas mažuose miesteliuose neišliko.
Kai kurios parduotuvės iki šiol liko kooperatinėmis, priklausančiomis "Lietkoopasąjungai" ar Rajkoopsąjungai. Maži prekybininkai pradėjo jungti į tinklus, kartu vykdydamos piekimu per "Aibę" ar kitą sistemą. Kai kuriose regionuose išliko maži regioniniai prekybos tinklai - "Grūstė", "Gulbelė" ir kt.
Prekybos tinklams pradėjus plėtrą į didesnius miestelius atsirado nauji ar pakeitė iškabą į Maximą ar Norfą tipiniai dviaukščiai prekybiniai pastatai.
Nauja tema sukurta 2021.02.21.
Miestai ir miesteliai kūrėsi ten kur vyko prekyba.
Nors sakoma, kad ne vien duona gyvas žmogus, tačiau būtent turguose ir parduotuvėse sustikdavo ir susitinka žmonės, sužinomos naujienos.
Nuo seno kiekvieno miestelio aikštėje ar pagrindinėje gatvėje buvo daug parduotuvių. Prekyba ir komerciją miesteliuose daugiausia priklausė žydams. Iki šiol išliko senų komercinių pastatų ar ištisų prekybinių kvartalų mažesniuose miestuose ar miesteliuose - Molėtuose, Butrimonyse, Dieveniškėse.
Sovietiniais laikais kiekviename miestelyje ar rajono centre buvo kelios parduotuvės - dauguma įsikūrusios tipiniuose pastatuose, kai kurios - pritaikytuose senuose pastatuose, o kai kurios - specialai pritaikytame projekte, kur viename pastate kartu buvo parduotuvės, kultūros namai ir adminintraciniai pastatai.
Tipiniame dviaukštyje pastate pirmame aukšte buvo maisto prekės, o antrame - pramoninės ir ūkinės prekės ar valgykla.
Pasikeitus laikams prisisteigė privačių parduotuvių. Gal dešimtmetį po nepriklausomybės atgavimo nebuvo statomi nauji pastatai, prekybai buvo pritaikomos esamos gyvenamosios ar komercinės patalpos. Pabrangus šildymui pulta apšiltinti pastatus ir mažinti langus. Prekybos maistu funkcija išliko visur, o specializuota pramoninių prekių prekyba ir viešasis maitinimas mažuose miesteliuose neišliko.
Kai kurios parduotuvės iki šiol liko kooperatinėmis, priklausančiomis "Lietkoopasąjungai" ar Rajkoopsąjungai. Maži prekybininkai pradėjo jungti į tinklus, kartu vykdydamos piekimu per "Aibę" ar kitą sistemą. Kai kuriose regionuose išliko maži regioniniai prekybos tinklai - "Grūstė", "Gulbelė" ir kt.
Prekybos tinklams pradėjus plėtrą į didesnius miestelius atsirado nauji ar pakeitė iškabą į Maximą ar Norfą tipiniai dviaukščiai prekybiniai pastatai.
Nauja tema sukurta 2021.02.21.
antro aukšto lygyje.
Comment