Jašiūnai (Jaszuny) yra didelis miestelis prie pat Vilniaus (28 km), tačiau važiuojant Lydos plentu ten perdaug nesinori stabtelėti.
Prie kelių kryžkelės yra prekybos centras su kavine, pakelėje yra keli "fūristų" maitinimo taškai
Paplentės urbanistika (ar jo nebuvimas) yra tokia, kad norisi nesustojant važiuoti toliau
Tačiau su keliu į Rūdninkus sutampanti pagrindinė (ar bent ilgiasiai) M.Balińsko gatvė primena etnografinius Vilniaus krašto kaimus
Miestelio istorija siekia kelis šimtus metų (2022 m. buvo švenčiamos 600 metų jubiliejus), tačiau ši gyvenvietė iki 1928 metų neturėjo net bažnyčios, o valsčiaus centru Jašiūnai tapo tik 1939 ar 1940 metais.
Jašiūnų Šv. Onos bažnyčia įsteigta palaimintojo Mykolo Sopoćkos (Michał Sopoćko) iniciatyva, o jos architektas buvo Jan Borowski, suprojektavęs Vilniaus krašte Naujosios Vilnios, Pabarės, Alionių, Norviliškių ir kitas bažnyčias.
Jašiūnai yra prie svarbių kelių sankryžos. Miestelį kerta plentas A15 (E85) Vilnius -Šalčininkai - Lyda. Į rytus eina krašto kelias Nr.176 Jašiūnai -Pirčiupiai, o į rytus - RK3937 Jašiūnai - Turgeliai - Tabariškės. Kažkada Lietuvos bendrajame plane buvo vizijų padaryti magistraliniu keliu trasą Medininkai - Turgeliai -Pirčiupiai - Jašiūnai - Pirčiupai -Valkininkai - Alytus, tačiau tai buvo greit pamiršta ir iki šiol dalis kelio Medininkai -Turgeliai tebėra žvyrkelis. Iš Vilniaus link Baltarusijos eina ir kitas kelias gana prastos kokybės siauras kelias - RK5203 (Vilnius)– Ąžuolijai – Juodšiliai – Valčiūnai - Parudaminys – Jašiūnų g. st ir RK3903 Sližiūnai – Gerviškės – Narkuškės – (Rodūnė)
Kelias į Jašiūnus buvo pasibaisėtinos būklės - jame ant asfalto neprasilenkdavo dvi mašinos. Atsiradus Rūdninkų poligonui baigiamas rekonstruoti kelias nr. 176 ir privažiuoajmojo kelio Nr. 5203 atkarpos.
Polesės geležinkelis Vilnius-Baranovičiai -Lvovas nutiestas 1884 metais. Lenkijos laikais trasa Vilnius-Lyda turėjo nemažos reikšmės, nes pagrindinis Lentvario - Gardino geležinkelis ties Valkininkais ėjo prie Lietuvos sienos (administracinės linijos). 1929 m. pastatyta graži geležinekelio stotis (panašios tarpukaryje lenkų statytos stotys yra Valkininkuose ir Rūdiškėse).
Pagal dydį Jašiūnai nusileidžia tik rajono centrui Šalčininkams ir buvusiam rajono centrui Eišiškėms. Pagal gyventojų skaičių pralenkiama net miesto statusą turinti Baltoji Vokė.
Jašiūnuose 1905 m. gyveno 294 gyventojai, 1959 m. - 242, 1970 m. - 540, 1979 m. - 725 dėl nepaaiškinamų priežasčių svyravo.
Paskutiniame normaliame 2011 metų gyventojų surašyme fiksuota 642 gyventojai Jašiūnuose ir 472 Jašiūnų geležinkelio stoties gyvenvietėje, o 2021 m. karikartūrinaime "gyventojų surašyme" jų suskaičiuota net 2383.
Miestelis augo ne tik dėl patogios geografinės padėties, bet ir dėl vystomos pramonės - jame yra ar buvo acto fabrikas (vienintelis Lietuvoje), plastiko perdirbimo bei keramikos gamyklos.
Administracinio suskirstymo istorija nėra ypatinga - caro laikais Jašiūnai priklausė Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities Šalčininkų valsčiui (Vilenskaja gubernija Vilenskij ujezd, gmina Solečniki), su centru Šalčininkėliuose (Malyje Solečniki) , o Lenkijos laikais - Vilniaus vaivadijos Vilniaus-Trakų apskrities Šalčininkų valsčiui su centru Šalčininkėliuose. Wojewódstwo wileńskie, powiat wileńsko -trocki, gmina Soleczniki su centru Šalčininkėliuose (Soleczniki Małe) , nors Šalčininkai (Soleczniki Wielkie) visada buvo didesni.
Lenkijos 1937 m. administracinio žemėlapio fragmentas
www,mapywig.org
Kadangi 1939 m. Lietuvos ir Sovietijos siena ėjo prie pat Šalčininkėlių dalindama perpus buvusį Šalčininkų valsčių (Šalčininkai buvo priskirti Sovietinės Baltarusijos pusėje), tai valsčiaus centras atsirado Jašiūnuose.
Raudionosios armijos M:1:500 000 mastelio žemėlapis, lapas N-35-A Vilnius
www,mapywig.org
Atėjus Lietuvai 1939 metais buvo sukurta trumpai gyvavusi Valkininkų apskritis,
Jašiūnų valsčius atsirado šioje apskrityje.
Žemėlapio pagrindas - iš A.A. Gliožaičio knygos "Lietuvos administracinis suskirstymas žemėlapiuose" (107 pav.)
Nuo 1940 m. vasario Jašiūnai valsčius buvo Lietuvos (LR, LTSR, Ostlando, vėl LTSR) Vilniaus apskrities valsčiaus centru.
Rajonų laikais Jašiūnų apylinkė priskirta Šalčininkų rajonui, o po 1962 m. sustambinimo - Eišiškių rajonui. 1972 m. rajono centras perkeltas į Šalčininkus. Nuo 1995 m. Jašiūnų apylinkė pavadinta Jašiūnų seniūnija.
Labiausiai žinomas pastatas Jašiūnuose - Balińskių ir Sniadeckių dvaras statytas 1824-1828 m. Dvaras buvo gerokai apleistas, tačiau prieš keletą metų gražiai restauruotas.
Jašiūnų apylinkės yra labai gražios - per miestelį teka Merkys, šalia yra pušynai. Ne veltui Lenkijos laikais buvo planuojama Jašiūnų miestą - sodą (Miasto -ogród Jaszuny).
Miestelis atsiradus Rūdninkų poligonui ir nutiesus naujus kelius link jo tampa pagrindiniu logistikos mazgu,.
Tai turbūt paskatins jašiūnų miestelio plėtrą ir sutvarkymą - kaip kažkada Varėna I (dab .Senoji Varėna) suklestėjo šalia atsiradus poligonui.
Jašiūnai nuo 2001 m. turi savo herbą su kolona, kuri turbūt yra užuomina į šalia esantį Jašiūnų dvarą
https://lt.wikipedia.org/wiki/Ja%C5%...n%C5%B3_herbas
Prie kelių kryžkelės yra prekybos centras su kavine, pakelėje yra keli "fūristų" maitinimo taškai
Paplentės urbanistika (ar jo nebuvimas) yra tokia, kad norisi nesustojant važiuoti toliau
Tačiau su keliu į Rūdninkus sutampanti pagrindinė (ar bent ilgiasiai) M.Balińsko gatvė primena etnografinius Vilniaus krašto kaimus
Miestelio istorija siekia kelis šimtus metų (2022 m. buvo švenčiamos 600 metų jubiliejus), tačiau ši gyvenvietė iki 1928 metų neturėjo net bažnyčios, o valsčiaus centru Jašiūnai tapo tik 1939 ar 1940 metais.
Jašiūnų Šv. Onos bažnyčia įsteigta palaimintojo Mykolo Sopoćkos (Michał Sopoćko) iniciatyva, o jos architektas buvo Jan Borowski, suprojektavęs Vilniaus krašte Naujosios Vilnios, Pabarės, Alionių, Norviliškių ir kitas bažnyčias.
Jašiūnai yra prie svarbių kelių sankryžos. Miestelį kerta plentas A15 (E85) Vilnius -Šalčininkai - Lyda. Į rytus eina krašto kelias Nr.176 Jašiūnai -Pirčiupiai, o į rytus - RK3937 Jašiūnai - Turgeliai - Tabariškės. Kažkada Lietuvos bendrajame plane buvo vizijų padaryti magistraliniu keliu trasą Medininkai - Turgeliai -Pirčiupiai - Jašiūnai - Pirčiupai -Valkininkai - Alytus, tačiau tai buvo greit pamiršta ir iki šiol dalis kelio Medininkai -Turgeliai tebėra žvyrkelis. Iš Vilniaus link Baltarusijos eina ir kitas kelias gana prastos kokybės siauras kelias - RK5203 (Vilnius)– Ąžuolijai – Juodšiliai – Valčiūnai - Parudaminys – Jašiūnų g. st ir RK3903 Sližiūnai – Gerviškės – Narkuškės – (Rodūnė)
Kelias į Jašiūnus buvo pasibaisėtinos būklės - jame ant asfalto neprasilenkdavo dvi mašinos. Atsiradus Rūdninkų poligonui baigiamas rekonstruoti kelias nr. 176 ir privažiuoajmojo kelio Nr. 5203 atkarpos.
Polesės geležinkelis Vilnius-Baranovičiai -Lvovas nutiestas 1884 metais. Lenkijos laikais trasa Vilnius-Lyda turėjo nemažos reikšmės, nes pagrindinis Lentvario - Gardino geležinkelis ties Valkininkais ėjo prie Lietuvos sienos (administracinės linijos). 1929 m. pastatyta graži geležinekelio stotis (panašios tarpukaryje lenkų statytos stotys yra Valkininkuose ir Rūdiškėse).
Pagal dydį Jašiūnai nusileidžia tik rajono centrui Šalčininkams ir buvusiam rajono centrui Eišiškėms. Pagal gyventojų skaičių pralenkiama net miesto statusą turinti Baltoji Vokė.
Jašiūnuose 1905 m. gyveno 294 gyventojai, 1959 m. - 242, 1970 m. - 540, 1979 m. - 725 dėl nepaaiškinamų priežasčių svyravo.
Paskutiniame normaliame 2011 metų gyventojų surašyme fiksuota 642 gyventojai Jašiūnuose ir 472 Jašiūnų geležinkelio stoties gyvenvietėje, o 2021 m. karikartūrinaime "gyventojų surašyme" jų suskaičiuota net 2383.
Miestelis augo ne tik dėl patogios geografinės padėties, bet ir dėl vystomos pramonės - jame yra ar buvo acto fabrikas (vienintelis Lietuvoje), plastiko perdirbimo bei keramikos gamyklos.
Administracinio suskirstymo istorija nėra ypatinga - caro laikais Jašiūnai priklausė Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities Šalčininkų valsčiui (Vilenskaja gubernija Vilenskij ujezd, gmina Solečniki), su centru Šalčininkėliuose (Malyje Solečniki) , o Lenkijos laikais - Vilniaus vaivadijos Vilniaus-Trakų apskrities Šalčininkų valsčiui su centru Šalčininkėliuose. Wojewódstwo wileńskie, powiat wileńsko -trocki, gmina Soleczniki su centru Šalčininkėliuose (Soleczniki Małe) , nors Šalčininkai (Soleczniki Wielkie) visada buvo didesni.
Lenkijos 1937 m. administracinio žemėlapio fragmentas
www,mapywig.org
Kadangi 1939 m. Lietuvos ir Sovietijos siena ėjo prie pat Šalčininkėlių dalindama perpus buvusį Šalčininkų valsčių (Šalčininkai buvo priskirti Sovietinės Baltarusijos pusėje), tai valsčiaus centras atsirado Jašiūnuose.
Raudionosios armijos M:1:500 000 mastelio žemėlapis, lapas N-35-A Vilnius
www,mapywig.org
Atėjus Lietuvai 1939 metais buvo sukurta trumpai gyvavusi Valkininkų apskritis,
Jašiūnų valsčius atsirado šioje apskrityje.
Žemėlapio pagrindas - iš A.A. Gliožaičio knygos "Lietuvos administracinis suskirstymas žemėlapiuose" (107 pav.)
Nuo 1940 m. vasario Jašiūnai valsčius buvo Lietuvos (LR, LTSR, Ostlando, vėl LTSR) Vilniaus apskrities valsčiaus centru.
Rajonų laikais Jašiūnų apylinkė priskirta Šalčininkų rajonui, o po 1962 m. sustambinimo - Eišiškių rajonui. 1972 m. rajono centras perkeltas į Šalčininkus. Nuo 1995 m. Jašiūnų apylinkė pavadinta Jašiūnų seniūnija.
Labiausiai žinomas pastatas Jašiūnuose - Balińskių ir Sniadeckių dvaras statytas 1824-1828 m. Dvaras buvo gerokai apleistas, tačiau prieš keletą metų gražiai restauruotas.
Jašiūnų apylinkės yra labai gražios - per miestelį teka Merkys, šalia yra pušynai. Ne veltui Lenkijos laikais buvo planuojama Jašiūnų miestą - sodą (Miasto -ogród Jaszuny).
Miestelis atsiradus Rūdninkų poligonui ir nutiesus naujus kelius link jo tampa pagrindiniu logistikos mazgu,.
Tai turbūt paskatins jašiūnų miestelio plėtrą ir sutvarkymą - kaip kažkada Varėna I (dab .Senoji Varėna) suklestėjo šalia atsiradus poligonui.
Jašiūnai nuo 2001 m. turi savo herbą su kolona, kuri turbūt yra užuomina į šalia esantį Jašiūnų dvarą
https://lt.wikipedia.org/wiki/Ja%C5%...n%C5%B3_herbas
Comment