Jūžintai - tai geras pavyzdys. kai santykinai patogioje vietoje esantį miestelį galima paversti užkampiu. Miestelis yra įsikūręs ežerų apsuptoje vietoje, pusiaukelėje tarp Rokiškio ir Užpalių, tarp Dusetų ir Kamajų. Tačiau problema, kad išskyrus kelią į rajono centrą Rokiškį visi keliai yra žvyrkeliai. Iki rajono centro yra tolokai - apie 28 km. Tad šiuo metu tai ramus gražus nuošalus miestelis.
Kelias RK 3607 (Rokiškis) – Čelkiai – Jūžintai – Užpaliai būtų beveik tiesiausias važiuojant į Uteną - puiki alternatyva keliui per Svėdasus (KK120 - KK118). Dar yra žvyrkeliai į Kamajus ir į Dusetas.
Čia tas žvyrkelis nuo Užpalių iki Kaniūkų (prieš ties Užpalius)
Yra bent trys priežastys, kodėl ten verta nuvažiuoti nebijant apdulkėti:
- Barokinė-klasioistinė Jūžintų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia,
- Geriausiai Lietuvoje sutvarkytas medinis dvaras Gačionyse (dabar gal atsirado konkurentų Žemaitioje - Kuršėnų ir Biržuvėnų dvarai)
- ir Tarnavos (Tarnavo) dvaras.
Jei yra karša ir geras oras, verta stabtelėti prie Jūžinto ežero maudyklos.
Administraciniu požiūriu Jūžintai visada buvo vietinės reikšmės centriukas ir visad - didesnio administracinio darinio (ujiezdo, apskrities ar rajono) pakraštyje. Caro laikas tai buvo Kauno gubernijos Novoaleksandrovsko (Zarasų) apskrities valsčiaus centras (Kovenskaja gubernija Novoaleksandrovskij ujiezd Južyntskaja volostj).
Lietuvos, vokiečių ir ankstyvais sovietų laikais (1919 - 1950 m.) tai buvo Rokiškio apskrities Jūžintų valsčiaus centras. Rajonų laikais Jūžintai nuo 1950.06.20 d. buvo Dusetų rajono apylinkės centras.
Dusetų rajonas 1955 m. LTSR administracinaime žemėlapyje
1959 m. Dusetų rajoną panaikinus Jūžintai atiteko Rokiškio rajonui. Apylinkės buvo stambinamos - Jūžintų apylinkė nusitęsė nuo Rokiškio miesto prieigų iki pat Utenos rajono.1995 m. apylinkės pervardintos seniūnijomis.
Nors Jūžintai buvo centriukas, bet gyventojų buvo nedaug . Per caro laikų 1897 m.surašymą čia gyveno mažiau nei 500 žmonių, tai duomenų apie tikybą neturiu. 1902 m.išleistame Kauno gubernjos gyvenviečių sąraše minima 180 žmonių. Per 1923 m. surašymą miestelyje surašyti 289 gyventojai ir dar 90 - Jūžintų dvare.
Tuo metu Jūžintų valsčius buvo vienas mažiausių Rokiškio apskrityje, nors valsčiuje gyveno beveik tiek pat žmonių kiek Rokiškio mieste. Iš 4295 gyventojų 97,0% buvo lietuviai. Žydų buvo tik 55 - tai rodo apie menką ekonominį potencialą.
Kad ir tuo metu surašymai buvo, kalbant ne visai tikslūs, rodo paprastas pavyzdys - Jūžintų valsčiuje 1923 metais nerasta nė vieno vokiečio, rastos tik dvi lenkės moterys ir nė vieno lenko vyro. Pavarčius M Römerio to laikotarpio dienoraščius galima perskaityti apie dažnus jo vizitus iš Bagdoniškio į Tarnavą pas Weysenhoffus ir į Gačionis pas Rosenus. Galų gale pats buvau Gačionių dvare ir su jo savininku P. Rosenu susišnekėjau lenkiškai, nes lietuviškai jis nekalba.
Pokario metais miestelis augo ir viršijo 500 gyventojų: 1959 m. 236, 1970 m. - 300, 1979 m. - 356, 1989 m. - 553 gyventojai.
Po to gyventojų skaičius smuko ir smigo žemyn: 2001 m. - 491, 2011 m. -412, o 2021 m. gyventojai
Jei visa ši sausa statistika ir istorijos nesudomino, tai gal įdomesnis faktas, kad iš Jūžintų yra kilęs kažkada Lietuvoje sužibėjęs dainininkas Andrius Rimiškis.
Viena Jūžintų nuotrauka anonsui
Jūžintai yra vienas iš nedaugelio miestelių, kurie iki šiol neturi savo herbo.
Kelias RK 3607 (Rokiškis) – Čelkiai – Jūžintai – Užpaliai būtų beveik tiesiausias važiuojant į Uteną - puiki alternatyva keliui per Svėdasus (KK120 - KK118). Dar yra žvyrkeliai į Kamajus ir į Dusetas.
Čia tas žvyrkelis nuo Užpalių iki Kaniūkų (prieš ties Užpalius)
Yra bent trys priežastys, kodėl ten verta nuvažiuoti nebijant apdulkėti:
- Barokinė-klasioistinė Jūžintų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia,
- Geriausiai Lietuvoje sutvarkytas medinis dvaras Gačionyse (dabar gal atsirado konkurentų Žemaitioje - Kuršėnų ir Biržuvėnų dvarai)
- ir Tarnavos (Tarnavo) dvaras.
Jei yra karša ir geras oras, verta stabtelėti prie Jūžinto ežero maudyklos.
Administraciniu požiūriu Jūžintai visada buvo vietinės reikšmės centriukas ir visad - didesnio administracinio darinio (ujiezdo, apskrities ar rajono) pakraštyje. Caro laikas tai buvo Kauno gubernijos Novoaleksandrovsko (Zarasų) apskrities valsčiaus centras (Kovenskaja gubernija Novoaleksandrovskij ujiezd Južyntskaja volostj).
Lietuvos, vokiečių ir ankstyvais sovietų laikais (1919 - 1950 m.) tai buvo Rokiškio apskrities Jūžintų valsčiaus centras. Rajonų laikais Jūžintai nuo 1950.06.20 d. buvo Dusetų rajono apylinkės centras.
Dusetų rajonas 1955 m. LTSR administracinaime žemėlapyje
1959 m. Dusetų rajoną panaikinus Jūžintai atiteko Rokiškio rajonui. Apylinkės buvo stambinamos - Jūžintų apylinkė nusitęsė nuo Rokiškio miesto prieigų iki pat Utenos rajono.1995 m. apylinkės pervardintos seniūnijomis.
Nors Jūžintai buvo centriukas, bet gyventojų buvo nedaug . Per caro laikų 1897 m.surašymą čia gyveno mažiau nei 500 žmonių, tai duomenų apie tikybą neturiu. 1902 m.išleistame Kauno gubernjos gyvenviečių sąraše minima 180 žmonių. Per 1923 m. surašymą miestelyje surašyti 289 gyventojai ir dar 90 - Jūžintų dvare.
Tuo metu Jūžintų valsčius buvo vienas mažiausių Rokiškio apskrityje, nors valsčiuje gyveno beveik tiek pat žmonių kiek Rokiškio mieste. Iš 4295 gyventojų 97,0% buvo lietuviai. Žydų buvo tik 55 - tai rodo apie menką ekonominį potencialą.
Kad ir tuo metu surašymai buvo, kalbant ne visai tikslūs, rodo paprastas pavyzdys - Jūžintų valsčiuje 1923 metais nerasta nė vieno vokiečio, rastos tik dvi lenkės moterys ir nė vieno lenko vyro. Pavarčius M Römerio to laikotarpio dienoraščius galima perskaityti apie dažnus jo vizitus iš Bagdoniškio į Tarnavą pas Weysenhoffus ir į Gačionis pas Rosenus. Galų gale pats buvau Gačionių dvare ir su jo savininku P. Rosenu susišnekėjau lenkiškai, nes lietuviškai jis nekalba.
Pokario metais miestelis augo ir viršijo 500 gyventojų: 1959 m. 236, 1970 m. - 300, 1979 m. - 356, 1989 m. - 553 gyventojai.
Po to gyventojų skaičius smuko ir smigo žemyn: 2001 m. - 491, 2011 m. -412, o 2021 m. gyventojai
Jei visa ši sausa statistika ir istorijos nesudomino, tai gal įdomesnis faktas, kad iš Jūžintų yra kilęs kažkada Lietuvoje sužibėjęs dainininkas Andrius Rimiškis.
Viena Jūžintų nuotrauka anonsui
Jūžintai yra vienas iš nedaugelio miestelių, kurie iki šiol neturi savo herbo.
Comment