Kriūkai - Šakių rajono miestelis prie Nemuno, tiiesiai priešais Seredžių
Nereikia painioti su kitu miesteliu (ypač jei paieška bus įvedama be ū ilgosios) - Latvijos pasienyje, Joniškio rajone yra miestelis Kriukai (su u trumpąja) .
Šie Kriūkai prie Nemuno yra labiau žinomas miestelis už aną Šiaurės Lietuvoje - vis dėlto jis yra Lietuvos viduryje.
Identiteto prasme yra ir daugiau painiavos su Kriūkų pavadinimais - caro laikais Kriūkų miestelis buvo Sviatošino valsčiaus centras, tarpukario Lietuvos laikais Kriūkai buvo Paežerėlių valsčiaus centras. Paežerėliuose (už 2-3 km nuo Kriiūkų) yra Paežerėlių katalikų bažnyčia. Ieškant Kriūkų bažnyčios (net su ū ilgąja) bus nuoroda ne į katalikų bažnyčią (nes ten tokios ir nėra), o į marijavitų bažnyčią. Kolūkių laikais ta painiava su pavadinimais tęsėsi toliau. XX a 7 dešimtmetį į viršutinėje terasoje esančius Joginiškius persikėlė kolūkio kontora, o 1971 m. - ir apylinkė.
Čia augimas gavosi kaip kokiame didmiestyje - apačioje, Nemuno slėnyje liko "senamiestis", o naujieji Kriūkai sukurti aukštutinėje terasoje; tik abi gyvenevietės nebuvo formaliai sujungiamos.
Beje, ir Joginiškių tapsmas yra su tam tikra istorija
Dabar didžioji parduotuvė, Kriūkų kultūros centras, Kriūkų seniūnija, Kriūkų mokykla ir Sviatošino (Kriūkų) dvaras yra Joginiškiuose. Žemutiniuose ("tikruosiuose") Kriūkuose, jei nebūtų garsiosios špykerės (javų sandėlio),galima būtų sakyti nieko ypatingo nėra - tik baldų fabrikas ir vaizdas į Seredžių.
Kriūkų apylinkės yra labai vaizdingos - Kriūkų seniūnijai priklauso Žemoji Panemunė su dviem piliakalniais ir ypač Ilguva. Vertos dėmėsio ir kitos kairiojo Nemuno kranto vietovės, niekuo nenusileidžiančios vaizdingam keliui aname Nemuno krante. Apie tai forume yra atskira tema Kairysis Nemuno krantas. Kaunas - Zapyškis - Plokščiai - Gelgaudiškis - Sudargas
Kriūkus pasiekti yra patogu - yra asfaltuotas kelias RK 3804 (Kaunas) - Zapyškis - Kriūkai - Lukšiai - Šakiai. Už 6-7 km atsišakoja kelias RK3807 į Plokščius - Gelgaudiškį. Kol kas nėra kelto į Seredžių, kaip buvo tarpukaryje (artimiausias keltas yra Pavilkijo-Vilkijos keltasuž 12 km) ar tilto - I pasaulio karo metais apie jį užsimena Br.Kviklys.
Anksčiau Kriūkuose buvo ne tik Nemuno prieplauka, bet ir laivų (baidokų) statykla. Šiuo metu Kriūkuose nėra ir atrodo, nėra planuojama prieplauka.
Administraciniu požiūriu Kriūkai visada buvo vietinės reikšmės centriukas.
Caro laikais jis buvo Suvalkų gubernijos Vladislavovo (Naumiesčio) apskrities Sviatošyno valsčiaus centras (Vladislavovskij ujezd gmina Svaitošin / powiat władysławowski, gmina Swiatoszyn).
1890 m.Vladislavovo (Naumiesčio) apskrities žemėlapis
Lietuvos laikais Kriūkai buvo Šakių apskrities Paežerėlių valsčiaus centras.
Rajonų laikais didelių pokyčių nebuvo - nuo 1950 m. Kriūkai buvo Šakių rajono apylinkės centras, o nuo 1995 metų - Kriūkų seniūnijos centras, kuris, kaip buvo minėta, nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio yra Joginiškiuose.
Pačiuose Kriūkuose 1897 m. nebuvo 500 gyventojų, todėl neturiu tų surašymo statistikos pagal tikybas.
E.Volterio 1901 m. išleistame Spiski naselionnych miest Suval'skoj guberniji" yra 1888 m. duomenys su XIX a. 10-ojo dešimtmečio patikslinimus. Kriūkuose gyveno 296 gyventojai - 139 lietuviai ir 157 žydai. Be to 115 žmonių gyveno Joginiškiuose, o Sviatošyne - 78 (visi - lietuviai).
Br. Kviklys "Mūsų Lietuvoje" mini, kad 1914 metais Rusijos kariuomenė Nemune buvo pastačiusi pontoninį tiltą tarp Seredžiaus ir Kriūkų. 1915 m. vokiečiai puldami pirmiau atėjo į Seredžių ir iš ano kranto apšaudė Kriūkus.
1923 metais Kriūkuose gyveno 345, o Joginiškiuose - 109 gyventojai.
Per 1923 m. gyventojų surašymą Šakių apskrities Paežerėlių valsčiuje gyveno 4306 gyventojai, iš jų 3991 (92,7%) buvo lietuviai; taip pat gyveno 155 žydai, 70 vokiečių, 45 rusai, 20 lenkų.
Apie 1936 metus "Lietuvos Baltijos Llouydas" įsteigė upių laivų (baidokų) ir baržų statyklą, kuri veikė iki kokių 1962 metų.
1959 m. Kriūkuose gyveno 529 žmonės, Joginiškiuose - 177. Vėliau žmonių Krūkuose mažėjo, o ant kalno esančiuose Joginiškiuose - augo. 1989 m. Kriūkuose gyveno 379 žmonės,o Joginiškiuose - 431. 2021 m. per "surašymą" surašyti Kriūkuose gyveno 214 žmonės,o Joginiškiuose - 327 gyventojais.
Kriūkai nuo 1991 m. turi savo herbą, kur yra užuomina į čia anksčiau buvusią į laivų statybos pramonę
https://lt.wikipedia.org/wiki/Kri%C5%ABk%C5%B3_herbas
Nereikia painioti su kitu miesteliu (ypač jei paieška bus įvedama be ū ilgosios) - Latvijos pasienyje, Joniškio rajone yra miestelis Kriukai (su u trumpąja) .
Šie Kriūkai prie Nemuno yra labiau žinomas miestelis už aną Šiaurės Lietuvoje - vis dėlto jis yra Lietuvos viduryje.
Identiteto prasme yra ir daugiau painiavos su Kriūkų pavadinimais - caro laikais Kriūkų miestelis buvo Sviatošino valsčiaus centras, tarpukario Lietuvos laikais Kriūkai buvo Paežerėlių valsčiaus centras. Paežerėliuose (už 2-3 km nuo Kriiūkų) yra Paežerėlių katalikų bažnyčia. Ieškant Kriūkų bažnyčios (net su ū ilgąja) bus nuoroda ne į katalikų bažnyčią (nes ten tokios ir nėra), o į marijavitų bažnyčią. Kolūkių laikais ta painiava su pavadinimais tęsėsi toliau. XX a 7 dešimtmetį į viršutinėje terasoje esančius Joginiškius persikėlė kolūkio kontora, o 1971 m. - ir apylinkė.
Čia augimas gavosi kaip kokiame didmiestyje - apačioje, Nemuno slėnyje liko "senamiestis", o naujieji Kriūkai sukurti aukštutinėje terasoje; tik abi gyvenevietės nebuvo formaliai sujungiamos.
Beje, ir Joginiškių tapsmas yra su tam tikra istorija
1928 m. išparceliavus Sviatošino dvarą buvo įkurti Joginiškiai I, o iki tol buvę Joginiškiai pavadinti Joginiškiais II; 1959 m. abu kaimai sujungti. 1971 m. į Joginiškius iš Kriūkų perkeltas Kriūkų apylinkės centras. Joginiškiai 1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė
https://lt.wikipedia.org/wiki/Jogini%C5%A1kiai
https://lt.wikipedia.org/wiki/Jogini%C5%A1kiai
Kriūkų apylinkės yra labai vaizdingos - Kriūkų seniūnijai priklauso Žemoji Panemunė su dviem piliakalniais ir ypač Ilguva. Vertos dėmėsio ir kitos kairiojo Nemuno kranto vietovės, niekuo nenusileidžiančios vaizdingam keliui aname Nemuno krante. Apie tai forume yra atskira tema Kairysis Nemuno krantas. Kaunas - Zapyškis - Plokščiai - Gelgaudiškis - Sudargas
Kriūkus pasiekti yra patogu - yra asfaltuotas kelias RK 3804 (Kaunas) - Zapyškis - Kriūkai - Lukšiai - Šakiai. Už 6-7 km atsišakoja kelias RK3807 į Plokščius - Gelgaudiškį. Kol kas nėra kelto į Seredžių, kaip buvo tarpukaryje (artimiausias keltas yra Pavilkijo-Vilkijos keltasuž 12 km) ar tilto - I pasaulio karo metais apie jį užsimena Br.Kviklys.
Anksčiau Kriūkuose buvo ne tik Nemuno prieplauka, bet ir laivų (baidokų) statykla. Šiuo metu Kriūkuose nėra ir atrodo, nėra planuojama prieplauka.
Administraciniu požiūriu Kriūkai visada buvo vietinės reikšmės centriukas.
Caro laikais jis buvo Suvalkų gubernijos Vladislavovo (Naumiesčio) apskrities Sviatošyno valsčiaus centras (Vladislavovskij ujezd gmina Svaitošin / powiat władysławowski, gmina Swiatoszyn).
1890 m.Vladislavovo (Naumiesčio) apskrities žemėlapis
Lietuvos laikais Kriūkai buvo Šakių apskrities Paežerėlių valsčiaus centras.
Rajonų laikais didelių pokyčių nebuvo - nuo 1950 m. Kriūkai buvo Šakių rajono apylinkės centras, o nuo 1995 metų - Kriūkų seniūnijos centras, kuris, kaip buvo minėta, nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio yra Joginiškiuose.
Pačiuose Kriūkuose 1897 m. nebuvo 500 gyventojų, todėl neturiu tų surašymo statistikos pagal tikybas.
E.Volterio 1901 m. išleistame Spiski naselionnych miest Suval'skoj guberniji" yra 1888 m. duomenys su XIX a. 10-ojo dešimtmečio patikslinimus. Kriūkuose gyveno 296 gyventojai - 139 lietuviai ir 157 žydai. Be to 115 žmonių gyveno Joginiškiuose, o Sviatošyne - 78 (visi - lietuviai).
Br. Kviklys "Mūsų Lietuvoje" mini, kad 1914 metais Rusijos kariuomenė Nemune buvo pastačiusi pontoninį tiltą tarp Seredžiaus ir Kriūkų. 1915 m. vokiečiai puldami pirmiau atėjo į Seredžių ir iš ano kranto apšaudė Kriūkus.
1923 metais Kriūkuose gyveno 345, o Joginiškiuose - 109 gyventojai.
Per 1923 m. gyventojų surašymą Šakių apskrities Paežerėlių valsčiuje gyveno 4306 gyventojai, iš jų 3991 (92,7%) buvo lietuviai; taip pat gyveno 155 žydai, 70 vokiečių, 45 rusai, 20 lenkų.
Apie 1936 metus "Lietuvos Baltijos Llouydas" įsteigė upių laivų (baidokų) ir baržų statyklą, kuri veikė iki kokių 1962 metų.
1959 m. Kriūkuose gyveno 529 žmonės, Joginiškiuose - 177. Vėliau žmonių Krūkuose mažėjo, o ant kalno esančiuose Joginiškiuose - augo. 1989 m. Kriūkuose gyveno 379 žmonės,o Joginiškiuose - 431. 2021 m. per "surašymą" surašyti Kriūkuose gyveno 214 žmonės,o Joginiškiuose - 327 gyventojais.
Kriūkai nuo 1991 m. turi savo herbą, kur yra užuomina į čia anksčiau buvusią į laivų statybos pramonę
https://lt.wikipedia.org/wiki/Kri%C5%ABk%C5%B3_herbas
Žemėlapių pagrindas iš 
Comment