Kriukai (su "u" trumpąja) tai miestelis Joniškio rajone, Latvijos pasienyje.
Galima supainioti su kitu panašaus pavadinimo miesteliu (o jei jo ieškojote be "ū" ilgosios; tai čia patekote per klaidą). Anas kur kas labiau žinomas miestelis Kriūkai yra prie Nemuno, Šakių rajone.
Kriukai dabar tėra įžymūs tuo, kad ten buvo vienintelė Lietuvoje 1993 m. vėjo sugriauta bažnyčia, kuri taip ir neatstatyta.
Aplink peizažai monotoniški, kitų įžymybių nedaug. Ten keliaujant kur nors pakeliui nepavyks - reikia važiuoti specialiai.
Pagrindinis kelias KK 209 Pasvalys - Žeimelis - Joniškis nuo Žeimelio pusės yra itin prastas. Kiti keliai yra vietinės reikšmės - žvyrkelis link Kalvių / Meitenės paeinio punkto muitinės ir keli lauko keliukai. Į Latvija nėra jokio kelio, nors iki sienos tėra tik 4- 5 km.
Nuo 1916 iki 1960 m. veikė pietiniu Kriukų pakraščiu ėjo 600 mm vėžės Joniškio - Žeimelio siaurasis geležinkelis.
Kelias KK209 Žeimelis - Kriukai - Joniškis
Miestelyje 1897 m. gyveno 677 gyventojai iš jų net 450 (66,5%) buvo žydai. Katalikų tuomet buvo 177 (26,1%) , likusieji 7,4% turbūt buvo daugiausia liuteronai - latviai ir vokiečiai.
Po I pasaulinio karo per 1923 m. surašymą Kriukų miestelyje buvo tik 341 gyventojas.
1923 m. Kriukų valsčiuje buvo 3437 gyventojai, iš jų 2920 (85,0%) lietuviai, tai pat buvo 217 latvių, 184 žydai, 44 rusai, 43 lenkai ir 33 vokiečiai.
1959 m. Kriukuose buvo 426 gyventojai, po to skaičius su pasvyravimais augo iki 624 (1989 m.) 2001 m. buvo 602 gyventojai, 2011 m. - 533, o 2021 "surašyme" jų krito iki 366 - turbūt buvo apiforminta anksčiau įvykusi emigracija.
Kriukų gyventojų skaičiaus kitimą atspindi ir mokyklos statuso kitimas:
Pradinė 4 skyrių mokykla 1936 m. reorganizuotą į šešiametę, 1939 m. pastatytas dabartinis mokyklos pastatas. 1946 m. mokykla tapo progimnazija, 1949 m. - ji jau septynmetė, nuo 1952 metų veikė Kriukų vidurinė mokykla. 1964 m .pastatytas pirmas mokyklos priestatas, 1982 m. - ir antras priestatas su sporto sale. Po kelių dešimtmečių stabilumo prasidėjo statuso smukimas - 2001 m. Kriukų mokykla jau tik pagrindinė. Po to uždaryti keli apylinkėse buvę šios mokyklos skyriai. o nuo 2022 metų Kriukuose tėra Joniškio rajono pagrindinės mokyklos Kriukų skyrius.
Tarpukariu svarbus įvykis buvo 1933 m. pastatyta didelė pieninė su antrame aukšte buvusia renginių sale.
Administraciniu požiūriu Kriukai visada buvo vietinės rekšmės centriukas. Caro laikais tai buvo Kauno gubernijos Šiaulių apskrities Kriukų valsčiaus centras (Šavel'skij ujiezd Krukovskaja volostj).
Lietuvos laikais Kriukai buvo Šiaulių apskrities Kriukų valsčiaus centras. 1945 metais iš dalies Šiaulių apskrities sukurta Joniškio apskritis.
Rajonų laikais nuo 1950 metų Kriukai visada priklausė Joniškio rajonui. Iki 1995 m. Kriukai buvo apylinkės centras, o vėliau - Kriukų seniūnijos centras.
Kriukai nuo 2005 metų turi savo herbą
https://lt.wikipedia.org/wiki/Kriuk%C5%B3_herbas
Galima supainioti su kitu panašaus pavadinimo miesteliu (o jei jo ieškojote be "ū" ilgosios; tai čia patekote per klaidą). Anas kur kas labiau žinomas miestelis Kriūkai yra prie Nemuno, Šakių rajone.
Kriukai dabar tėra įžymūs tuo, kad ten buvo vienintelė Lietuvoje 1993 m. vėjo sugriauta bažnyčia, kuri taip ir neatstatyta.
Aplink peizažai monotoniški, kitų įžymybių nedaug. Ten keliaujant kur nors pakeliui nepavyks - reikia važiuoti specialiai.
Pagrindinis kelias KK 209 Pasvalys - Žeimelis - Joniškis nuo Žeimelio pusės yra itin prastas. Kiti keliai yra vietinės reikšmės - žvyrkelis link Kalvių / Meitenės paeinio punkto muitinės ir keli lauko keliukai. Į Latvija nėra jokio kelio, nors iki sienos tėra tik 4- 5 km.
Nuo 1916 iki 1960 m. veikė pietiniu Kriukų pakraščiu ėjo 600 mm vėžės Joniškio - Žeimelio siaurasis geležinkelis.
Kelias KK209 Žeimelis - Kriukai - Joniškis
Miestelyje 1897 m. gyveno 677 gyventojai iš jų net 450 (66,5%) buvo žydai. Katalikų tuomet buvo 177 (26,1%) , likusieji 7,4% turbūt buvo daugiausia liuteronai - latviai ir vokiečiai.
Po I pasaulinio karo per 1923 m. surašymą Kriukų miestelyje buvo tik 341 gyventojas.
1923 m. Kriukų valsčiuje buvo 3437 gyventojai, iš jų 2920 (85,0%) lietuviai, tai pat buvo 217 latvių, 184 žydai, 44 rusai, 43 lenkai ir 33 vokiečiai.
1959 m. Kriukuose buvo 426 gyventojai, po to skaičius su pasvyravimais augo iki 624 (1989 m.) 2001 m. buvo 602 gyventojai, 2011 m. - 533, o 2021 "surašyme" jų krito iki 366 - turbūt buvo apiforminta anksčiau įvykusi emigracija.
Kriukų gyventojų skaičiaus kitimą atspindi ir mokyklos statuso kitimas:
Pradinė 4 skyrių mokykla 1936 m. reorganizuotą į šešiametę, 1939 m. pastatytas dabartinis mokyklos pastatas. 1946 m. mokykla tapo progimnazija, 1949 m. - ji jau septynmetė, nuo 1952 metų veikė Kriukų vidurinė mokykla. 1964 m .pastatytas pirmas mokyklos priestatas, 1982 m. - ir antras priestatas su sporto sale. Po kelių dešimtmečių stabilumo prasidėjo statuso smukimas - 2001 m. Kriukų mokykla jau tik pagrindinė. Po to uždaryti keli apylinkėse buvę šios mokyklos skyriai. o nuo 2022 metų Kriukuose tėra Joniškio rajono pagrindinės mokyklos Kriukų skyrius.
Tarpukariu svarbus įvykis buvo 1933 m. pastatyta didelė pieninė su antrame aukšte buvusia renginių sale.
Administraciniu požiūriu Kriukai visada buvo vietinės rekšmės centriukas. Caro laikais tai buvo Kauno gubernijos Šiaulių apskrities Kriukų valsčiaus centras (Šavel'skij ujiezd Krukovskaja volostj).
Lietuvos laikais Kriukai buvo Šiaulių apskrities Kriukų valsčiaus centras. 1945 metais iš dalies Šiaulių apskrities sukurta Joniškio apskritis.
Rajonų laikais nuo 1950 metų Kriukai visada priklausė Joniškio rajonui. Iki 1995 m. Kriukai buvo apylinkės centras, o vėliau - Kriukų seniūnijos centras.
Kriukai nuo 2005 metų turi savo herbą
https://lt.wikipedia.org/wiki/Kriuk%C5%B3_herbas
Comment