Kuriama tema apie Sudargą, esantį pačiame Lietuvos pakraštyje.
Tai paskutinė stambesnė Lietuvos gyvenvietė kairiajame krante palei Nemuną.
Miestelis klestėjo iki I pasaulino karo. pasienyje su Vokietija vyko legali prekyba, kontrabanda, buvo gabenama uždrausta lietuviška spauda.
Dabar tai suaugę į vieną miestelį Sudargo, Burgaičių ir Grinaičių kaimai.
Miestelio požymių yra išlikę - stovi dvi bažnyčios, yra miestelio aikštės požymių.
Per pasaulinius karus nukentėjo katalikų ir liuteronų bažnyčios.
Po I pasaulinio karo atstatyti žemesni katalikų bažnyčios bokštai. Po II pasaulinio karo neliko abiejų bažnyčiu, jos atsatytos visiškai kitokios.
Gyventojų skaičius drastiškai keitėsi - po kiekvieno karo gyventojų sumažėdavo beveik perpus.
1886 m. Suvalkų gubernijos Kidulių valsčiaus gyvenviečių sąraše nurodoma, kad Burgaičiai ir Grinaičiai yra lietuviški kaimai (ten gyveno 801 žmonių - 771 lietuvis ir 30 žydų), o Sudargo miestelyje gyveno 920 žydų (?). Įdomu, kad Burgaičiuse ir Grinaičiuose virš pusės lietuvių namų kalba yra vokiečių (net 412)
Vienu žodžiu gerai pripainiota, bet aišku kad Sudargas buvo dideleis miestelis kuriame buvo trys stiprios bendruomenės
Apie 1897 m. carinės Rusijos surašymą detalesnių žinių apie Sudargo gyventojus nėra, tik kai kur nurodoma, kad Sudarge gyveno 905 žmonės
Lietuvos laikais Kidulių valsčiuje surašyta 7103 gyventojai, iš jų Sudarge, Burgaičiuose ir Grinaičiuose - 893 žmonės. Iš viso valsčiuje padaugėjo vokiečių - iki 552 (dauguma jų buvo Sudarge), o žydų sumažėjo iki 342 (1888 m. apie 121 žydų gyveno Šiaudinės kaime prie Kidulių).
Administraciniu požiūriu Sudargas niekada nebuvo valsčiaus centras.
Caro laikais jis priklausė Suvalkų gubernijos Vladislavovo pavieto / ujiezdo (Naumiesčio apskrities) Kidulių gminai (valsčiui).
Lietuvos laikais perkėlus apskirties centrą iš Naumiesčio į Šakius jis buvo Šakių apskirties Kidulių valsčiuje.
Sovietų ir mūsų laikais Sudargas visada priklausė Šalių rajonui. 1950 -1963 m. buvo atskira Sudargo apylinkė. Pie 1995 m. reorganizuojant apylinkes vėl sukurta atskira Sudargo seniūnija
Per Sudargą eina krašto kelias Nr. 184 nuo Kidulių į Rusijos Kaliningrado srities pasienį. Tas pasienio punktas dirba tik nuo 8:00 iki 20:00 (vasarą 9:00- 21:00)
Be to, yra Rusijos pasieniu einantis žvyrkelis į Slavikus.
Dabar didžiausia įžymybė yra 5 piliakalniai. Šalie jų yra keli nauji paminklai.
Sudargas herbą gavo dar dar 1792 metais karaliaus Stanislovo Augusto dekretu.
Herbas atkurtas 2000 metais.
https://lt.wikipedia.org/wiki/Sudargo_herbas
Tai paskutinė stambesnė Lietuvos gyvenvietė kairiajame krante palei Nemuną.
Miestelis klestėjo iki I pasaulino karo. pasienyje su Vokietija vyko legali prekyba, kontrabanda, buvo gabenama uždrausta lietuviška spauda.
Dabar tai suaugę į vieną miestelį Sudargo, Burgaičių ir Grinaičių kaimai.
Miestelio požymių yra išlikę - stovi dvi bažnyčios, yra miestelio aikštės požymių.
Per pasaulinius karus nukentėjo katalikų ir liuteronų bažnyčios.
Po I pasaulinio karo atstatyti žemesni katalikų bažnyčios bokštai. Po II pasaulinio karo neliko abiejų bažnyčiu, jos atsatytos visiškai kitokios.
Gyventojų skaičius drastiškai keitėsi - po kiekvieno karo gyventojų sumažėdavo beveik perpus.
1886 m. Suvalkų gubernijos Kidulių valsčiaus gyvenviečių sąraše nurodoma, kad Burgaičiai ir Grinaičiai yra lietuviški kaimai (ten gyveno 801 žmonių - 771 lietuvis ir 30 žydų), o Sudargo miestelyje gyveno 920 žydų (?). Įdomu, kad Burgaičiuse ir Grinaičiuose virš pusės lietuvių namų kalba yra vokiečių (net 412)
Vienu žodžiu gerai pripainiota, bet aišku kad Sudargas buvo dideleis miestelis kuriame buvo trys stiprios bendruomenės
Apie 1897 m. carinės Rusijos surašymą detalesnių žinių apie Sudargo gyventojus nėra, tik kai kur nurodoma, kad Sudarge gyveno 905 žmonės
Lietuvos laikais Kidulių valsčiuje surašyta 7103 gyventojai, iš jų Sudarge, Burgaičiuose ir Grinaičiuose - 893 žmonės. Iš viso valsčiuje padaugėjo vokiečių - iki 552 (dauguma jų buvo Sudarge), o žydų sumažėjo iki 342 (1888 m. apie 121 žydų gyveno Šiaudinės kaime prie Kidulių).
Administraciniu požiūriu Sudargas niekada nebuvo valsčiaus centras.
Caro laikais jis priklausė Suvalkų gubernijos Vladislavovo pavieto / ujiezdo (Naumiesčio apskrities) Kidulių gminai (valsčiui).
Lietuvos laikais perkėlus apskirties centrą iš Naumiesčio į Šakius jis buvo Šakių apskirties Kidulių valsčiuje.
Sovietų ir mūsų laikais Sudargas visada priklausė Šalių rajonui. 1950 -1963 m. buvo atskira Sudargo apylinkė. Pie 1995 m. reorganizuojant apylinkes vėl sukurta atskira Sudargo seniūnija
Per Sudargą eina krašto kelias Nr. 184 nuo Kidulių į Rusijos Kaliningrado srities pasienį. Tas pasienio punktas dirba tik nuo 8:00 iki 20:00 (vasarą 9:00- 21:00)
Be to, yra Rusijos pasieniu einantis žvyrkelis į Slavikus.
Dabar didžiausia įžymybė yra 5 piliakalniai. Šalie jų yra keli nauji paminklai.
Sudargas herbą gavo dar dar 1792 metais karaliaus Stanislovo Augusto dekretu.
Herbas atkurtas 2000 metais.
https://lt.wikipedia.org/wiki/Sudargo_herbas
Comment