Vandžiogala, miestelis Kauno r.

[Almis]

Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia
2010 06 02

[Romas]

Vandžiogala

Paminklas šalia Vandžiogalos bažnyčios
Foto 2014.10



Papuošti Gediminaičių stulpai

Kitoje pusėje užrašas "1918-1998". Turbūt paminklas buvo 1998 m. atstatytas

[WastedYears]

Tarybų Lietuvos enciklopedija, IV tomas. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, Vilnius, 1988
Vandžiogala, Kauno raj.

[Romas]

Vandžiogalos miestelis kol kas neturėjo savo atskiros temos.
Jis yra savotiškas fenomenas kalbant apie gyventojų tautinę sudėtį.

Iki II pasaulinio karo pagal Nevėžio upę, teritorijoje tarp Kauno, Kėdainių ir Panevėžio buvo dvikalbė lietuvių-lenkų sritis. lenkų kalbos įtaka didėjo, nes čia buvo daug stambių ir smulkių dvarų.
Lenkiškoje literatūroje ta sritis kartasi vadinama Lauda, nuo (Liaudės upės). Vienas iš tos dvikalbės teritorijos atstovų yra lenkų poetas, Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas (Czesław Miłosz).

Vikipedija rašo, kad "1897 m. net 95% Vandžiogalos gyventojų buvo lenkai. 1891 m. Vandžiogalos parapijoje grynai lietuviški tebuvo du kaimai: Gelnai ir Preišiogala."

Per 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymą iš 8283 Vendžiogalos valsčiaus gyventojų buvo 3487 (42,1%) lietuviai, 3151 (38,0%) lenkai, 1197 rusai, 335 žydai, 40 kitų tautybių Lietuvos piliečių ir 18 svetimšalių.

Valsčiaus tautinė sudėtis turbūt priklausė nuo to, kas surašinėjo. Panašią tautinę sudėtį turinčiame Lapių valsčiuje surašyta 23,6% lietuvių ir 67,5% lenkų, o Babtų valsčiuje - 86,1% lietuvių ir tik 9,5% lenkų. Vietiniai visuose šiuose trijuose valsčiuose balsuodavo už lenkiškus Seimo rinkimų sąrašus.

Iki II pasaulinio karo veikė lenkiškos gimanazijos Kaune, Panevėžyje ir Ukmergėje. Vėliau įvairiomis priemonėmis ta sritis buvo atlietuvinta. Po II pasaulinio karo dalis gyventojų (daugiausia - dvarininkai) repatrijavo į Lenkiją.

Vikipedijoje rašoma, kad per 2001 m. gyventojų surašymą "lenkais prisistatė jau tik 7,8 % Vandžiogalos seniūnijos gyventojų".
Vandžiogaloje (Wędziagoła) veikia Lietuvos lenkų sąjungos skyrius. Bažnyčioje yra mišios dviem kalbomis.
Gana neįprasta, kad ir dabar gatvėje ar parduotuvėje galima išgirsti lenkiškai kalbant vietinius gyventojus.

[Romas]

Prieškario Vandžiogala Jono Martinaičio akvarelėse

Prieškario Vandžiogaloje kurį laiką gyveno dailininkas Jonas Martinaitis (1898-1947).
(...)
Dailininkui gyvenant Vandžiogaloje, 1939 metais jam gimė sūnus Antanas, kuris vėliau taip pat tapo dailininku. Jo palikimas – tapyba, piešiniai, akvarelė, poezija. Dailininkas Jonas Martinaitis yra nutapęs apie dešimtį akvarelių su 1939-ųjų metų Vandžiogalos vaizdais. (...) Be didelės meninės vertės šios akvarelės turi ir pažintinę vertę



http://vandziogala.lt/naujiena/pries...cio-akvarelese

[Romas]

Foto 2014.10
Aikštė prie bažnyčios




Vandžiogalos bažnyčia

[Romas]

Pagrindinė Vandžiogalos sankryža
Čia sueina keliai iš Kėdainių, Kauno, Labūnavos ir Jonavos




Vaizdas Labūnavos link




Daugiafunkcinis centras - nuo ūkinių prekių iki šarvojimo salės


Nepriklausomybės paminklas


Vaizdas kėdainių link

[Romas]

Kauno gatvė

Išlikęs senasis žydiško štetlo užstatymas, tik nemažai namų stovi užkaltomis langinėmis















Sankryža su keliu į Babtus

[Romas]

Kauno g., einant link pagrindinės sankryžos

[Romas]

Pastatai Kėdainių gatvėje


Žvilgsnis į Vandžiogalos miestelio centrą

[Romas]

Foto 2021.04
Pagrindinė miestelio sankryža.
Urbanistikos nerasta




Vandžiogalos autobusų stotelė


Projektai Vandžiogalos seniūnijoje


Kauno gatvė. Vaizdas link Kauno


Paminklas išnykusiems Vandžiogalos apylinkių kaimams

[Romas]

Foto 2021.04


Buvo žadėta, kad 2022 metais viso pasaulio akys nukryps į Kauną, Kauno rajoną ir Vandžiogalą (gal dar į Esch-sur-Alzette, Novi Sadą, Kijevą, Maskvą, ir Pekino žemos olimpiadą)






Gatvės praplatėjimas prie Nepriklausomybės paminklo




Perdažyta Vandžiogalos bažnyčia