Žemaitkiemio bažnyčios istorija yra labai įdomi, kiek primenanti garsiąsias Kražių skerdynes (1893).
Senoji Žemaitkiemio bažnyčia sudegė 1892 m. Pasklido gandas, kad caro valdžia jos vietoje norės statyti cerkvę. Paskubomis buvo nupirkta laikinosios Želvos bažnyčios medžiaga ir atvežta į Žemaitkiemį. Atvyko rusų žandarai ir bandė stabdyti laikinos bažnyčios statybą. Caro valdžia ėmėsi represijų - ištrėmė kun. M.Gulbiną į Kalugą, nubaudė bažnyčią stačiusius valstiečius ir Želvos kleboną, kad pardavė medžiagą. Bažnyčią saugojo žmonės, o juos vaikė kazokai.
Kai buvo tremiamas kun. M.Gulbinas, buvo susirinkę net 10000 žmonių iš aplinkinių parapijų. Caro valdžai nedrįso uždaryti bažnyčios; laikinoji stovėjo kelerius metus. Parapijoje kelis kartus keitėsi klebonai. Leidimas gautas apie 1899 m., o mūrinė neobarokinė bažnyčia pastatyta iki 1902 metų. Informacija - iš Br. Kviklio "Mūsų Lietuva" (II t.) Bei Z.Misiaus ir R.Šinkūno žinyno "Lietuvos katalikų bažnyčios"
Foto 2010.05
Paskutinis taisė Romas; 2019.04.24, 11:25.
Priežastis: Kopija iš temos "Ukmergės r. bažnyčios"
Pernai miestelis šventė 450 metų jubiliejų. Jubiliejinis straipsnis su istorijos faktais buvo išspausdintas Ukmergės rajono laikraštyje "Gimtoji žemė"
Gimtoji žemė 2018.08.08 Žemaitkiemis švenčia 450 metų jubiliejų
Pačiame Ukmergės rajono kampelyje, tarp Anykščių ir Molėtų rajonų, įsiterpęs mažas miestelis Žemaitkiemis. Nuo senų senovės šios apylinkės yra gyvenamos. Žemaitkiemis kai kuriuose slaviškuose ir net lotyniškuose tekstuose vadinamas Žmuidki, Zmoydki. Pagal liaudies etimologiją Žemaitkiemio vardas kildinamas nuo kažkokio į šias vietas atsikėlusio gyventi žemaičio. Pasak kitų liaudies etimologų, šio bažnytkaimio ir parapijos vardas yra kilęs iš žemai, prie ežero, pastatyto namo ar sodybos.
Žemaitkiemio miestelio istorija prasidėjo nuo čia buvusio dvaro. XV amžiuje jis priklausė Mantvydams. (...) 1722 m. miestelis gavo prekymečio ir turgaus privilegiją.
1773 m. panaikinus Jėzuitų ordiną, Žemaitkiemio dvaras atiteko Edukacinei komisijai ir perėjo Ukmergės paseniūniui Ignui Petkevičiui.
(...)
1815 m. ir 1892 m. Žemaitkiemis degė. Po paskutinio gaisro sudegė ir bažnyčia. Caro laikais Žemaitkiemis buvo valsčiaus centras, priklausęs Ukmergės apskričiai. 1885 m. miestelyje buvo 7 sodybos, 119 gyventojų, o 1903 m. – 245 gyventojai.
1923 m. Žemaitkiemyje gyveno 210 gyventojų, buvo jau 35 sodybos. Egzistavo valsčiaus savivaldybė, mokykla (1923 m. pastatytas naujas pastatas), paštas, smulkaus kredito unija, kelios krautuvės ir kt. Miestelyje kūrėsi kultūrinės, religinės, jaunimo, ekonominės ir kitokios organizacijos. 1936 m. Žemaitkiemyje, neskaitant dvaro, gyveno 310 žmonių.
Žemaitkiemio apylinkėse būta ir „susidūrimų“ su kosmosu: 1933 m. vasario 2 d. lijo meteoritų lietus. Rasta apie 20 gabalų, svėrusių daugiau kaip 42 kg. Šis įvykis atsispindi Žemaitkiemio miestelio herbe.
Okupacijų ir karo metais Žemaitkiemis neteko daug gyventojų: vieni buvo sušaudyti, kiti – ištremti. (...) Partizanų būrių kūrimasis Žemaitkiemio apylinkėse rodo, kad žemaitkiemėnai buvo išdidūs ir mylėjo laisvę. Žemaitkiemio apylinkėse veikė Plieno būrys.
1998 m. miestelio centre pastatytas paminklinis akmuo už Nepriklausomą Lietuvą žuvusiems partizanams.
15min.lt 2019.04.23 Tarptautinė mokslininkų grupė Žemaitkiemyje ieškos meteorito pėdsakų
1933-iųjų pačioje vasario pradžioje, triukšmingai perskrodęs dangų ties Žemaitkiemiu Ukmergės rajone, nukrito akmeninis meteoritas. Iš viso tąkart atskirais gabalais buvo surinkta kiek daugiau nei 42 kilogramai meteoritinės medžiagos. Šiandien po daugelio metų meteoritų ieškotojai grįžta į Žemaitkiemį – mokslininkai mano, kad aptikti dar ne visi kosminio klajūno fragmentai.
(...)
Gausiausios Lietuvoje meteoritinių kūnų radybos įvyko praeito amžiaus 4-ojo dešimtmečio pradžioje netoli Žemaitkiemio miestelio. Mykolas Kaveckis (1889–1969 m.), gamtos mokslų daktaras, fizikas, geologas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, tuoj po meteorito kritimo organizavęs paieškų ekspediciją ir rastosios medžiagos tyrimus, tais pačiais metais išleistoje brošiūroje „Žemaitkiemio meteoritas. Der Meteorit von Žemaitkiemis“ rašo:
„1933 m. vasario mėn. 2 d. Lietuva susilaukė gan reto iš pasaulinės erdvės svečio – ganėtinai didelio meteorito. Pirmą žinią apie šio meteorito kritimą gavau vasario mėn. 6 d. vakare“. Į kritimo vietą prof. M.Kaveckis su keliais pagalbininkais iš Kauno atvyko vasario 8 d. Vietos policijos viršininkas mokslininkams parodė žmonių jau surinktus keturis meteorito fragmentus, iš kurių didžiausias svėrė daugiau nei 7 kilogramus.
Apklausus liudininkus, paaiškėjo bendras įvykio vaizdas. Vasario 2-osios vakarą, apie 20.30 val., meteoritas krito tarp dviejų netoli Žemaitkiemio esančių kaimų – Kliepšių ir Rundžių.
Kaip skelbiama M.Kaveckio ataskaitoje, rytinė horizonto dalis staiga nušvito, gyventojai išgirdo ūžimą, šnypštimą, perkūniją primenantį dundėjimą, įvairaus garsumo trenksmus bei sprogimus. Reiškinys truko vos kelias dešimtis sekundžių, po to viskas nurimo.
Vasario 9-ąją, padedami vietinės mokyklos mokytojų ir mokinių, mokslininkai pradėjo meteoritinės medžiagos paieškas, kurios truko keletą dienų.
Iš viso, įskaitant kiek anksčiau rastuosius, aplinkinėse suplotu sniegu padengtose pievose ir laukuose, Kliepšių kaimo sodybų teritorijose ir ežero pakrantėje buvo surinkta 20 įvairaus dydžio bendros 42194 gramų masės gabalų, išsibarsčiusių beveik apskritos formos plote, kurio ilgesnė ašis driekiasi maždaug 2,5 kilometro, o trumpesnė – apie 2,25 kilometro. Išsamūs M.Kaveckio atlikti tyrimai parodė, jog apytiksliai 83,5 procento Žemaitkiemio meteorito sudaro silikatinės kilmės medžiaga, o 16,5 procento – metalų priemaišos, tad šis kosminis kūnas, galima sakyti, akmeninis.
"Viena meteoritų dalis yra orientuotų (individualių fragmentų, kurie pasiekė paviršių nesuirę atmosferoje – aut. pastaba), antra gi, matyt – tik skeveldros kitų, didesnių gabalų, tačiau sudaryti iš šių gabalų vieno negalima, nes surinktos ne visos nukritusio meteorito dalys, – pažymi prof. Mykolas Kaveckis. – Keletas didesnių egzempliorių, pramušę ežero ledą, žuvo (...). Nors pavyko surinkti apie 42 kilogramus, bet, mano manymu, pilnas Žemaitkiemio meteorito svoris turėtų būti virš 50 kilogramų“, – rašo mokslininkas įvykiui skirtame leidinyje.
Prie pagrindinės Žemaitkiemio sankryžos yra nedidelė trikampė aikštelė
Paminklinis akmuo "Žemaitkiemis 1568-2018"
Šulinys
Žemaitkiemio bažnyčia (statyta 1892-1896 m.)
Dėl bažnyčios statybos buvo kilę neramumai. 1892 m. po gaisro vietiniai gyventojai pasipriešino cerkvės statybai vietoje bažnyčios
Comment