Lietuvos etnografiniai kaimai

[Romas]

Musteikos bitininkystės muziejus

Musteikoje yra senovinės bitininkystės muziejus
Kažkada dzūkai kopinėdavo medų pušų drevėse.

[Romas]

Musteikos bitininkystės muziejus

Musteikos senovinės bitininkystės muziejus
Foto 2008.07


















Drevėse gyvena bitės

[Romas]

Vieškelis Musteika - Kabeliai


Kryžius Kabeliuose

[Romas]

Kelias Varėna - Marcinkonys - Druskininkai
Visur asfaltas (aišku, vasarą) - paskutiniai 10 km nuo Kabelių iki Latežerio išasfaltuoti 2007 m.. Žiemą - visur ledas. Be dygliuotų padangų ten nėra ką veikti.
Foto 2006 02

Ūlos slėnis netoli Zervynų


Ūla



Marcinkonys





Darželiai

[Romas]

Dubičių - Rudnios apylinkių žemėlapis

Šis pietinis Varėnos kampas Lietuvai atiteko ne 1939 m., o 1941 m. lapkritį, kai Lietuva buvo prijungta prie Sovietijos. Siena ėjo Ūlos upe.
Vokiečių laikais dalis į vakarus nuo Ūlos (Marcinkonys ir Druskininkai) buvo priskirta Rytprūsiams priklausantiems "bezirk Białystok".
Ten yra dzūkiški kaimai, tik keli pasienio kaimai (Rakai, Balbutai, Paramėlis ir Katra) yra gudiški.

[Romas]

Dubičiai

Dubičiai - didelis dzūkiškas bažnytkaimis, išsaugojęs daug autentiškų bruožų.
Čia gyvena ne tik dzūkai, bet ir lenkai su gudais

Foto 2009.06
Dubičių bažnyčia


1933 m. lenkų pastatytas paminklas Narbuto sukilėliams

[Romas]

Dubičiai

Pagrindinė Dubičių gatvė

[Romas]

Dubičiai - Karaviškės - Krokšlys

Ūlos upė aukščiau Dubičių vadinasi Pelesa.
Kažkada Pelesa tekėjo į Katros upę, o XIX a. Ūlos upė graužėsi ir prasigraužė iki vieno ežero Katros baseine. Katra tapo mažu upeliuku, o Ūla dabar yra visada vandeninga upė.

Keliukas eina kairiuoju Ūlos krantu visiškai netoli sienos su Gudija


Karaviškės


Krokšlys.
Dešinysis krantas vadinosi Krokšlys, o kairysis krantas - Šumas


Ūlos upe šioje vietoje buvo riba:
- XIX a. - tarp Vilniaus ir Gardino gubernijų
- 1939.10.28-1941.11.07 tarp Lietuvos ir Gudijos
- 1942.04.01 - 1944 tarp Ostlando Lietuvos reichskomisariato ir "bezirk Bialystok" (Balstogės apygardos), kuri priklausė tiesiogiai Vokietijos Rytprūsiams.

Dabar čia vaizdas savaitgaliais dažniausiai toks:

[Romas]

Paramėlis (Paramok)

Nuo Krokšlio sukame link sienos

Pora kilometrų iki sienos - sankryža su nežinai kam reikalingu kontrolės postu.
Gal spanguoliautojams, o gal kontrabandininkams gaudyti.
Anksčiau kelias į Katros kaimą ėjo per Baltarusijos teritoriją, kol buvo prisiruošta nutiesti kelią mūsų pusėje


Buv. autobuso stotelė Paramėlyje. Toliau - siena ir uždarytas buv. kelias.


Paramėlis - etnografinis Dzūkijos kaimas.
Ten gyvena stačiatikai gudai, kurie savo kaimą vadina Paramok.

[Romas]

Kelias į Katros kaimą nuo tos kryžkelės su postu nutiestas neseniai.
Anksčiau vienintėlis sausumos kelias ėjo per Gudijos teritoriją nuo Paramėlio.
Kelyje draudžiama net sustoti - vienoje pusėje Čepkelių rezervatas, kitoje - pasienio zona


Katra - kelių kilometrų ilgio kaimas prie to paties pavadinimo upelio, kuriuo eina Lietuvos - Baltarusijos siena.
Eismo "intensyvumas" matosi iš pakraščiuose želiančios žolės

[Romas]

Katra tęsiasi kelis kilometrus pačiu pasieniu.
Pagrindinė kaimo gatvė








Toliau nevažiuojam, nors kažkoks kelias dar eina toliau




Apleistas namas. Turint noro galima nusipirkti ir susitvarkyti









Vietiniai papsakojo, kad jie yra gudai, bet Lietuvos gudai.
Jų popas esant reikalui atvažiuoja iš Druskininkų
Dabar kai kurias sodybas nusipirkę ir miestiečiai.
Čia gana saugu, nes nuolat budi pasieniečiai.

[Romas]

Katra

Foto 2009.06
Į dešinę nuo šio autobusų stotelės anksčiau ėjo vienintėlis kelias iš Katros į Lietuvą per Baltarusijos teritoriją


Buvęs vieškelis link sienos. Buv. stotelės vieta
Gamta savo atsiima


Toliau eiti negalima


Siena. Pasienio stulpas Nr. 258


Buv. gyvenvietės pradžios ženkas


Etnografinis Dzūkijos gudų kryžius

Daugiau pasienio nuotraukų iš Katros ir Paramėlio pasienio - temoje [LT/BY] Lietuvos - Baltarusijos pasienis

[Romas]

Rudnia (Varėnos r.)
Didžiausia gyvenvietė, plaukiant Ūlos upe (neskaitant Dubičių, bet ten kanalizuotu grioviu retai kas plaukioja)

Ūlos vandens malūno užtvanka ir tiltas




Rudnios bažnyčia


Pasivaikščiojimas po Rudnios bažnytkaimį. Tikrai verta turint laiko ten užsukti








Čia dar asfaltas, bet paskui 18 km iki Varėnos reikia kratytis žvyrkeliais

[laimutis]

Gražūs Dzūkijos kaimai. O Rudnioje ant Ūlos tebestovi senas vandens malūnas?

[Romas]

/\
Deja...

Lrytas.lt 2006.05.26 19:08
Asta Buitkutė. Lietuvos malūnai

Rudnios vandens malūnas (Varėnos raj.), ant Ūlos upės, nuo XVI a. žinomas kaip geležies liejykla, nuo 1841 m. pritaikytas grūdams malti. Užtvanka buvo naudojama sieliams plukdyti. Kurį laiką veikė lentpjūvė, kalvė, milo vėlykla ir dažykla. Tačiau dabar sunyko, teliko tik pamatų liekanos.

http://www.lrytas.lt/-11486597711148...l%C5%ABnai.htm

[laimutis]

/\
Deja...

Lrytas.lt 2006.05.26 19:08
Asta Buitkutė. Lietuvos malūnai

Nežinojau, kad jo nebėra. Rytų Lietuva - Kultūros paminklų enciklopedijoje malūnas dar tebeminimas, nors ir prastos būklės. Manau upė apleistą pastatą pabaigė sugriauti.

[Romas]

Etnografiniai Rytų Aukštaitijos kaimai

Neprivažiavus Švenčionių 102 keliu yra du etnografiniai kaimai - Mėžionys ir Modžiūnai

Žemelapis iš LGZ kompaktinio disko (2001)

[Romas]

Modžiūnai, Švenčionių r.
Foto 2009.11




Modžiūnų kaimo gatvė




Modžiūnų kaimo galas


Kaimo gatvė iš kitos pusės




Tie senieji kluonai išties gerai atrodo

[Friesian]

Šilėnai (Neries regioninis parkas)

Šilėnai istorijos šaltiniuose minimi nuo 1500 m. Įdomi šio kaimo gatvinė struktūra ir senųjų sodybų architektūra. Šilėnų kaimas – vienintelis Neries regioninio parko teritorijoje esantis etnokultūrinis draustinis.



Kaimas tikrai kitoks. Tiek gražiai sutvarkytais namukais, savitu išsidėstytymu, tiek vyraujančia harmonija.





ŠILĖNŲ ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS BAŽNYČIA
Yra išlikę pasakojimų, kad Šilėnų piemenys, ganydami gyvulius, radę ant karklo pakibusį Nerimi atplaukusį Švč. Trejybės paveikslą. Žmonės paveikslą išvežę į Sudervės bažnyčią, bet jis vis sugrįždavęs. Žmonės tai palaikę Dievo ženklu ir nutarę pastatyti Šilėnuose bažnyčią. 1725 m. pastatyta medinė Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, vėliau keletą kartų atnaujinta, išliko iki mūsų dienų. Bažnyčioje yra keletas vertingų paveikslų. Seniausias – jau minėtas Švč. Trejybės paveikslas, nutapytas XVI–XVIII a.









Šalia bažnyčios laiminančio Jėzaus skulptūra.



Paėjus kiek toliau nuo bažnyčios matomos nuorodos: Regyklą 0,5 km, Naujosios Rėvos piliakalnis 2,3 m... Bei Mitologinis šaltinis 0,3 km. Šalia posūkio į mitologinio šaltinio pusę yra senos Šilėnų kapinės.











Anot aprašo, Šilėnų mitologinio šaltinio vanduo gydo žaizdas, išnirimus, skaudančius dantis. Vandenį iš šaltinio imdavo, juo prausdavosi ir tikėjo, kad jis gydo, ne tik kaimo gyventojai, bet ir į Šilėnų atlaidus atkeliavę maldininkai. Pasakojama, kad kartą atėjusi mergina skaudančiomis kojomis. Ji keliais šliaužusi aplink šaltinį, rinkusi akmenėlius ir šioje vietoje pagijusi. Vietos gyventojai šiuo vandeniu eidavę praustis Didžiojo Ketvirtadienio rytmetį, saulei netekėjus, neatsigręždami ir tylėdami. Šilėnų šaltinio vanduo yra labai skaidrus ir švarus. 2007 m. tyrimų rezultatai rodo, kad šaltinio vandens kokybė yra žymiai aukštesnė už geriamajam vandeniui taikomas normas.



Šv. Mergelė Marija sergi šaltinį.



(Bus tęsinys)

[Romas]

Šilėnų kaimas – vienintelis Neries regioninio parko teritorijoje esantis etnokultūrinis draustinis.

(...)

(Bus tęsinys)

Šilėnai (Szylany)
Foto 2009.05

Šilėnų nuotrauka iš stendo prie Šilėnų apžvalgos bokšto


Įvažiavimas į Šilėnus