Kelias Varėna - Marcinkonys - Druskininkai
Visur asfaltas (aišku, vasarą) - paskutiniai 10 km nuo Kabelių iki Latežerio išasfaltuoti 2007 m.. Žiemą - visur ledas. Be dygliuotų padangų ten nėra ką veikti.
Foto 2006 02
Dubičių - Rudnios apylinkių žemėlapis
Šis pietinis Varėnos kampas Lietuvai atiteko ne 1939 m., o 1941 m. lapkritį, kai Lietuva buvo prijungta prie Sovietijos. Siena ėjo Ūlos upe.
Vokiečių laikais dalis į vakarus nuo Ūlos (Marcinkonys ir Druskininkai) buvo priskirta Rytprūsiams priklausantiems "bezirk Białystok".
Ten yra dzūkiški kaimai, tik keli pasienio kaimai (Rakai, Balbutai, Paramėlis ir Katra) yra gudiški.
Ūlos upė aukščiau Dubičių vadinasi Pelesa.
Kažkada Pelesa tekėjo į Katros upę, o XIX a. Ūlos upė graužėsi ir prasigraužė iki vieno ežero Katros baseine. Katra tapo mažu upeliuku, o Ūla dabar yra visada vandeninga upė.
Keliukas eina kairiuoju Ūlos krantu visiškai netoli sienos su Gudija
Karaviškės
Krokšlys.
Dešinysis krantas vadinosi Krokšlys, o kairysis krantas - Šumas
Ūlos upe šioje vietoje buvo riba:
- XIX a. - tarp Vilniaus ir Gardino gubernijų
- 1939.10.28-1941.11.07 tarp Lietuvos ir Gudijos
- 1942.04.01 - 1944 tarp Ostlando Lietuvos reichskomisariato ir "bezirk Bialystok" (Balstogės apygardos), kuri priklausė tiesiogiai Vokietijos Rytprūsiams.
Pora kilometrų iki sienos - sankryža su nežinai kam reikalingu kontrolės postu.
Gal spanguoliautojams, o gal kontrabandininkams gaudyti.
Anksčiau kelias į Katros kaimą ėjo per Baltarusijos teritoriją, kol buvo prisiruošta nutiesti kelią mūsų pusėje
Buv. autobuso stotelė Paramėlyje. Toliau - siena ir uždarytas buv. kelias.
Paramėlis - etnografinis Dzūkijos kaimas.
Ten gyvena stačiatikai gudai, kurie savo kaimą vadina Paramok.
Kelias į Katros kaimą nuo tos kryžkelės su postu nutiestas neseniai.
Anksčiau vienintėlis sausumos kelias ėjo per Gudijos teritoriją nuo Paramėlio.
Kelyje draudžiama net sustoti - vienoje pusėje Čepkelių rezervatas, kitoje - pasienio zona
Katra - kelių kilometrų ilgio kaimas prie to paties pavadinimo upelio, kuriuo eina Lietuvos - Baltarusijos siena.
Eismo "intensyvumas" matosi iš pakraščiuose želiančios žolės
Katra tęsiasi kelis kilometrus pačiu pasieniu.
Pagrindinė kaimo gatvė
Toliau nevažiuojam, nors kažkoks kelias dar eina toliau
Apleistas namas. Turint noro galima nusipirkti ir susitvarkyti
Vietiniai papsakojo, kad jie yra gudai, bet Lietuvos gudai.
Jų popas esant reikalui atvažiuoja iš Druskininkų
Dabar kai kurias sodybas nusipirkę ir miestiečiai.
Čia gana saugu, nes nuolat budi pasieniečiai.
Lrytas.lt 2006.05.26 19:08
Asta Buitkutė. Lietuvos malūnai
Rudnios vandens malūnas (Varėnos raj.), ant Ūlos upės, nuo XVI a. žinomas kaip geležies liejykla, nuo 1841 m. pritaikytas grūdams malti. Užtvanka buvo naudojama sieliams plukdyti. Kurį laiką veikė lentpjūvė, kalvė, milo vėlykla ir dažykla. Tačiau dabar sunyko, teliko tik pamatų liekanos.
Lrytas.lt 2006.05.26 19:08
Asta Buitkutė. Lietuvos malūnai
Nežinojau, kad jo nebėra. Rytų Lietuva - Kultūros paminklų enciklopedijoje malūnas dar tebeminimas, nors ir prastos būklės. Manau upė apleistą pastatą pabaigė sugriauti.
Šilėnai istorijos šaltiniuose minimi nuo 1500 m. Įdomi šio kaimo gatvinė struktūra ir senųjų sodybų architektūra. Šilėnų kaimas – vienintelis Neries regioninio parko teritorijoje esantis etnokultūrinis draustinis.
Kaimas tikrai kitoks. Tiek gražiai sutvarkytais namukais, savitu išsidėstytymu, tiek vyraujančia harmonija.
ŠILĖNŲ ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS BAŽNYČIA
Yra išlikę pasakojimų, kad Šilėnų piemenys, ganydami gyvulius, radę ant karklo pakibusį Nerimi atplaukusį Švč. Trejybės paveikslą. Žmonės paveikslą išvežę į Sudervės bažnyčią, bet jis vis sugrįždavęs. Žmonės tai palaikę Dievo ženklu ir nutarę pastatyti Šilėnuose bažnyčią. 1725 m. pastatyta medinė Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, vėliau keletą kartų atnaujinta, išliko iki mūsų dienų. Bažnyčioje yra keletas vertingų paveikslų. Seniausias – jau minėtas Švč. Trejybės paveikslas, nutapytas XVI–XVIII a.
Šalia bažnyčios laiminančio Jėzaus skulptūra.
Paėjus kiek toliau nuo bažnyčios matomos nuorodos: Regyklą 0,5 km, Naujosios Rėvos piliakalnis 2,3 m... Bei Mitologinis šaltinis 0,3 km. Šalia posūkio į mitologinio šaltinio pusę yra senos Šilėnų kapinės.
Anot aprašo, Šilėnų mitologinio šaltinio vanduo gydo žaizdas, išnirimus, skaudančius dantis. Vandenį iš šaltinio imdavo, juo prausdavosi ir tikėjo, kad jis gydo, ne tik kaimo gyventojai, bet ir į Šilėnų atlaidus atkeliavę maldininkai. Pasakojama, kad kartą atėjusi mergina skaudančiomis kojomis. Ji keliais šliaužusi aplink šaltinį, rinkusi akmenėlius ir šioje vietoje pagijusi. Vietos gyventojai šiuo vandeniu eidavę praustis Didžiojo Ketvirtadienio rytmetį, saulei netekėjus, neatsigręždami ir tylėdami. Šilėnų šaltinio vanduo yra labai skaidrus ir švarus. 2007 m. tyrimų rezultatai rodo, kad šaltinio vandens kokybė yra žymiai aukštesnė už geriamajam vandeniui taikomas normas.
Comment