Lygumai- miestelis, esantis 6 km nuo KK150 Šiauliai - Pakruojis.
Lygumų bažnyčia matosi važiuojant tuo plentu.
Miestelis nėra įtrauktas į urbanistikos paminklų sąrašus. Tačiau verta išsukti iš pagrindinio kelio ir pasigrožėti vienu iš geriausiai išlikusių žydiškų Lietuvos miestelių. Galima drąsiai sakyti, kad Lygumai yra tarp gražiausių Šiaurės Lietuvos miestelių - kartu su Žagare, Žeimeliu, Linkuva.
Kad Lygumų apylinkės yra gana nykios, bet derlingos, kalba pats pavadinimas. Per miestelį teka Kruoja. Už 3 km į vakarus Kruoja patvenkta - ten yra Bytaičių tvenkinys.
Lygumai niekada nebuvo nei prie pagrindinio kelio, nei prie svarbių kelių sankryžos, tačiau jie yra nemažas miestelis. Iki plento nutiesimo (apie 1970 m.) kelias Pakruojis - Šiauliai ėjo per Lygumus, dar anksčiau - per Stačiūnus.
Be to, iš Lygumų yra keliai į Pamūšį, Beinoraičius (per Lygumų dvarą), Sosdvarį - Pašvitinį; yra prastesnės būklės kelias į Stačiūnus.
Labai apgailėtina, kad nėra tiesaus asfaltuoto kelio į Pakruojį. Gyventojams važiuojant į rajono centrą tenka nuvažiuoti papildomus 10 km vieninteliu asfaltuotu keliu per Degučius.
Lygumų miestelio augimui įtakos turbūt turėjo dvaras, priklausęs Bouffalams, Rimkevičiams, Renenkampfams. Dabar ta vietovė vadinasi Dvariškais, o sovietmečiu kaimą norėta pavadinti Tarybiniu.
Lygumų istorijoje nėra ypatingų įvykių. Kviklys "Mūsų Lietuvoje" mini XIX a. mokyklos atidarymą, kovas už blaivybę, 1863 m. sukilimą, kovas su rusifikacija ir 1905 m. neramumus.
1897 m. Lygumuose gyveno 801 gyventojas - 316 katalikų ir 482 žydai
]
1923 m. surašyti 753 gyventojai miestelyje ir 124 - dvare.
Per karą sunaikinta žydai, kurie sudarė pusę Lygumų miestelio gyventojų.
1959 m. surašyta tiek pat gyventojų - 830. 1970 m. buvo tik 535 gyventojai, o paskui gyventojų skaičus augo Toliau miestelis augo (1979 m. - 550, 1989 m.- 713).
Mūsų laikais gyventojų mažėjo - 2001 m. buvo 664 gyventojai, per paskutinį 2011 m. surašymą surašytas 601 gyventojas, o Dvariškiuose - dar 228.
Lygumų miestelis nėra urbanistikos paminklas (tik labai trumpai paminėtas net A.Miškinio 6 tomų monografijoje apie miestelius). Miestelyje yra didelė aikštė, šiek tiek nuošalaiu nuo jos stovinti masyvi vienbokštė geltonų plytų bažnyčia ir keli autentiški žydiški kvartalai. Autentiški kvartalai su mediniais namais gali pasikeisti - keli namai stovi apleisti. Miestelis degė per 1887 ir 1933 gaisrus. Jis greitai atsistydavo (po paskutinio gaisro - mūriniais pastatais). Tie raudonų plytų mūriniai namai turbūt buvo per nauji 1967-1969 metais, kai buvo sudarinėjamas urbanistikos paminklų sąrašas. Miestelyje 2014-2015 m. yra rekonstruojama aikštė.
Caro laikais Lygumų valsčiaus centras buvo priklausė Kauno gubernijos Šiaulių apskričiai (volostj Ligumy, Šavel'skij ujezd). Lygumų valsčiaus centras buvo Sereikiuose (6 km į vakarus nuo Lygumų).
Lietuvos laikais valsčiaus centras perkeltas į Lygumus. Toliau visą laiką Lygumų valsčius priklausė Šiaulių apskričiai iki valsčių panaikinimo 1950 metais.
Rajonų laikais Lygumų apylinkė nuo pat 1950 metų priklausė Pakruojo rajonui. Prie Lygumų apylinkės kelis kartus buvo prijungtos aplinkinės teritorijos, o 1986 m.- ir Stačiunų apylinkė (Stačiūnai 1919-1950 m. buvo atskiro valsčiaus centras).
Lygumų bendruomenė turi savo puslapį http://lygumai.lt/
Lygumų herbas patvirtintas 2000 metais
http://lt.wikipedia.org/wiki/Lygum%C5%B3_herbas
Titulinis pranešimas sukurtas 2015.04.19
Lygumų bažnyčia matosi važiuojant tuo plentu.
Miestelis nėra įtrauktas į urbanistikos paminklų sąrašus. Tačiau verta išsukti iš pagrindinio kelio ir pasigrožėti vienu iš geriausiai išlikusių žydiškų Lietuvos miestelių. Galima drąsiai sakyti, kad Lygumai yra tarp gražiausių Šiaurės Lietuvos miestelių - kartu su Žagare, Žeimeliu, Linkuva.
Kad Lygumų apylinkės yra gana nykios, bet derlingos, kalba pats pavadinimas. Per miestelį teka Kruoja. Už 3 km į vakarus Kruoja patvenkta - ten yra Bytaičių tvenkinys.
Lygumai niekada nebuvo nei prie pagrindinio kelio, nei prie svarbių kelių sankryžos, tačiau jie yra nemažas miestelis. Iki plento nutiesimo (apie 1970 m.) kelias Pakruojis - Šiauliai ėjo per Lygumus, dar anksčiau - per Stačiūnus.
Be to, iš Lygumų yra keliai į Pamūšį, Beinoraičius (per Lygumų dvarą), Sosdvarį - Pašvitinį; yra prastesnės būklės kelias į Stačiūnus.
Labai apgailėtina, kad nėra tiesaus asfaltuoto kelio į Pakruojį. Gyventojams važiuojant į rajono centrą tenka nuvažiuoti papildomus 10 km vieninteliu asfaltuotu keliu per Degučius.
Lygumų miestelio augimui įtakos turbūt turėjo dvaras, priklausęs Bouffalams, Rimkevičiams, Renenkampfams. Dabar ta vietovė vadinasi Dvariškais, o sovietmečiu kaimą norėta pavadinti Tarybiniu.
Lygumų istorijoje nėra ypatingų įvykių. Kviklys "Mūsų Lietuvoje" mini XIX a. mokyklos atidarymą, kovas už blaivybę, 1863 m. sukilimą, kovas su rusifikacija ir 1905 m. neramumus.
1897 m. Lygumuose gyveno 801 gyventojas - 316 katalikų ir 482 žydai
]
1923 m. surašyti 753 gyventojai miestelyje ir 124 - dvare.
Per karą sunaikinta žydai, kurie sudarė pusę Lygumų miestelio gyventojų.
1959 m. surašyta tiek pat gyventojų - 830. 1970 m. buvo tik 535 gyventojai, o paskui gyventojų skaičus augo Toliau miestelis augo (1979 m. - 550, 1989 m.- 713).
Mūsų laikais gyventojų mažėjo - 2001 m. buvo 664 gyventojai, per paskutinį 2011 m. surašymą surašytas 601 gyventojas, o Dvariškiuose - dar 228.
Lygumų miestelis nėra urbanistikos paminklas (tik labai trumpai paminėtas net A.Miškinio 6 tomų monografijoje apie miestelius). Miestelyje yra didelė aikštė, šiek tiek nuošalaiu nuo jos stovinti masyvi vienbokštė geltonų plytų bažnyčia ir keli autentiški žydiški kvartalai. Autentiški kvartalai su mediniais namais gali pasikeisti - keli namai stovi apleisti. Miestelis degė per 1887 ir 1933 gaisrus. Jis greitai atsistydavo (po paskutinio gaisro - mūriniais pastatais). Tie raudonų plytų mūriniai namai turbūt buvo per nauji 1967-1969 metais, kai buvo sudarinėjamas urbanistikos paminklų sąrašas. Miestelyje 2014-2015 m. yra rekonstruojama aikštė.
Caro laikais Lygumų valsčiaus centras buvo priklausė Kauno gubernijos Šiaulių apskričiai (volostj Ligumy, Šavel'skij ujezd). Lygumų valsčiaus centras buvo Sereikiuose (6 km į vakarus nuo Lygumų).
Lietuvos laikais valsčiaus centras perkeltas į Lygumus. Toliau visą laiką Lygumų valsčius priklausė Šiaulių apskričiai iki valsčių panaikinimo 1950 metais.
Rajonų laikais Lygumų apylinkė nuo pat 1950 metų priklausė Pakruojo rajonui. Prie Lygumų apylinkės kelis kartus buvo prijungtos aplinkinės teritorijos, o 1986 m.- ir Stačiunų apylinkė (Stačiūnai 1919-1950 m. buvo atskiro valsčiaus centras).
Lygumų bendruomenė turi savo puslapį http://lygumai.lt/
Lygumų herbas patvirtintas 2000 metais
http://lt.wikipedia.org/wiki/Lygum%C5%B3_herbas
Titulinis pranešimas sukurtas 2015.04.19
Comment