Griškabūdis - miestelis, nutolės 14 kilometrų nuo Šakių.
Galima sakyti, kad to miestelio apylinkės davė Lietuvai tą kalbą, kuria mes dabar tarpusavyje bendraujame - Rygiškių kaime gimė lietuvių literatūrinės kalbos Jonas Jablonskis, kartais pasirašinėjęs Rygiškių Jono slapyvardžiu.
Griškabūdžio apylinkės - suvalkietiškos lygumos be didesnių miškų. Didžiausia miestelio įžymybė - vienintelė aštuoniakampė medinė bažnyčia, statyta 1723 m.
1897 m. Griškabūdis dar vadinamas kaimu, o ne miesteliu. Jame gyveno 419 katalikų, 131 liuteronas ir tik 65 žydai
Nors per I pasaulinį karą Griškabūdis nukentėjo (sudegė bažnyčios varpinė) 1923 m. surašyti 779 gyventojai. Po II pasaulinio karo gyventojų sumažėjo - 1959 m. buvo 451 gyventojai. Toliau miestelis augo - net iki 2001 metų (1989 - 942, 2001 m. - 1024). Per paskutinį 2011 m. surašymą surašyti 857 gyventojai
Istorijoje paminėtinas Griškabūdžio augimas, kai buvo pastatyta bažnyčia. Griškabūdis nuo 1919 m. turėjo parapinę mokyklą. Gal labiau nei kitur čia vyko pasipriešinimas rusifikacijai. Per 1905 m. revoliuciją Griškabūdžio valsčiuje buvo kilę neramumai.
Iki XIX a. pabaigos miestelis (tiksliau- kaimas) buvo išsidėstęs į šiaurę nuo bažnyčios, vėliau pietinėje dalyje žemėlapiuose atsirado Naujasis Griškabūdis, kuris suaugo su Griškabūdžiu.
Tarpukario metais Griškabūdis buvo tipiškas valsčiaus centras - bažnyčia, parduotuvės, kooperatyvas, mokykla, šauliai. Gal tik žydų buvo mažiau nei panašaus dydžio miesteliuose (t.y., galimai buvo mažesnis prekybos ir amatų potencialas).
Sprendžiant iš A.Miškinio knygos apie Užnemunės miestelius, prieš II pasaulinį karą miestelis neturėjo tankaus ištisinio užstatymo. 1936 m. dalyje miestelio kilo gaisras; iki karo centre spėtra pastatyti kelis dviaukščius mūrinius namus.
1939-1940 m. buvo pradėtas tiesti Kazlų Rūdos - Jurbarko - Tauragės geležinkelis
Tai būtų buvusi galimybė miesteliui smarkiai augti. Tačiau dėl prasidėjusio karo geležinkelis nebuvo nutiestas. Per II pasaulinį karą sunaikinti miestelio žydai.
Griškabūdis 1969 m. buvo paskelbtas urbanistikos paminklu. Neskaitant bažnyčios, nėra išlikę daug senų pastatų (tiksliau - jie išmėtyti padrikai), nėra ir gražios aikštės (net šalia esančiuose mažesniuose Barzduose labiau jaučiama urbanisto ranka).
A.Miškinis savo 2002 m. knygoje užsimena, kad prarastos vertingos vientiso medinio miestelio savybės - pakeista aikštės forma, seni mediniai namai sunyko. Sovietmečiu buvo ketinama centre pristatyti daugiabučių. Gerai, kad tie planai nebuvo pradėti įgyvrendinti. J.Jablonskio gatvėje (Šakių link) nuo kolūkių klestėjimo laikų išlikęs didelis raudonų plytų kultūros namų - kolūkio kontoros pastatas. Ten ir dabar yra žemės ūkio bendrovė ir parduotuvė.
Kelių tinklas pasikeitė, kai apie 1975-1980 m. šalia miestelio nutiestas plentas Jurbarkas - Šakiai - Pilviškiai (dab. KK137). Senasis kelias į Šakius per Zyplius jau beveik išnyko. Be to dar, yra žvyrkelis Zapyškis - Griškabūdis - Kudirkos Naumiestis ir vieškelis į Liukšius
Caro laikais Griškabūdis priklausė Suvalkų gubernijos Vladislavovo (Naumiesčio) apskričiai (gmina Griškobuda (Gryszkobuda), ujezd Vladislavovo). Valsčiaus centras buvo Bliuviškiuose.
Lietuvos laikais apskrities ribos mažai keitėsi, bet apskriteis centras perkeltas į Šakius, o valsčiaus - į Griškabūdį. Toliau visą laiką Griškabūdis priklausė Šakių apskričiai ir rajonui, išskyrus 1950-1959 m., kai jis priklausė Kudirkos Naumiesčio rajonui.
Miestelio bendruomenė turi savo tinklalapį http://griskabudis.lt
Griškabūdžio herbas sukurtas 2000 metais
http://lt.wikipedia.org/wiki/Gri%C5%...C5%BEio_herbas
Titulinis pranešimas sukurtas 2015.04.06
Galima sakyti, kad to miestelio apylinkės davė Lietuvai tą kalbą, kuria mes dabar tarpusavyje bendraujame - Rygiškių kaime gimė lietuvių literatūrinės kalbos Jonas Jablonskis, kartais pasirašinėjęs Rygiškių Jono slapyvardžiu.
Griškabūdžio apylinkės - suvalkietiškos lygumos be didesnių miškų. Didžiausia miestelio įžymybė - vienintelė aštuoniakampė medinė bažnyčia, statyta 1723 m.
1897 m. Griškabūdis dar vadinamas kaimu, o ne miesteliu. Jame gyveno 419 katalikų, 131 liuteronas ir tik 65 žydai
Nors per I pasaulinį karą Griškabūdis nukentėjo (sudegė bažnyčios varpinė) 1923 m. surašyti 779 gyventojai. Po II pasaulinio karo gyventojų sumažėjo - 1959 m. buvo 451 gyventojai. Toliau miestelis augo - net iki 2001 metų (1989 - 942, 2001 m. - 1024). Per paskutinį 2011 m. surašymą surašyti 857 gyventojai
Istorijoje paminėtinas Griškabūdžio augimas, kai buvo pastatyta bažnyčia. Griškabūdis nuo 1919 m. turėjo parapinę mokyklą. Gal labiau nei kitur čia vyko pasipriešinimas rusifikacijai. Per 1905 m. revoliuciją Griškabūdžio valsčiuje buvo kilę neramumai.
Iki XIX a. pabaigos miestelis (tiksliau- kaimas) buvo išsidėstęs į šiaurę nuo bažnyčios, vėliau pietinėje dalyje žemėlapiuose atsirado Naujasis Griškabūdis, kuris suaugo su Griškabūdžiu.
Tarpukario metais Griškabūdis buvo tipiškas valsčiaus centras - bažnyčia, parduotuvės, kooperatyvas, mokykla, šauliai. Gal tik žydų buvo mažiau nei panašaus dydžio miesteliuose (t.y., galimai buvo mažesnis prekybos ir amatų potencialas).
Sprendžiant iš A.Miškinio knygos apie Užnemunės miestelius, prieš II pasaulinį karą miestelis neturėjo tankaus ištisinio užstatymo. 1936 m. dalyje miestelio kilo gaisras; iki karo centre spėtra pastatyti kelis dviaukščius mūrinius namus.
1939-1940 m. buvo pradėtas tiesti Kazlų Rūdos - Jurbarko - Tauragės geležinkelis
Tai būtų buvusi galimybė miesteliui smarkiai augti. Tačiau dėl prasidėjusio karo geležinkelis nebuvo nutiestas. Per II pasaulinį karą sunaikinti miestelio žydai.
Griškabūdis 1969 m. buvo paskelbtas urbanistikos paminklu. Neskaitant bažnyčios, nėra išlikę daug senų pastatų (tiksliau - jie išmėtyti padrikai), nėra ir gražios aikštės (net šalia esančiuose mažesniuose Barzduose labiau jaučiama urbanisto ranka).
A.Miškinis savo 2002 m. knygoje užsimena, kad prarastos vertingos vientiso medinio miestelio savybės - pakeista aikštės forma, seni mediniai namai sunyko. Sovietmečiu buvo ketinama centre pristatyti daugiabučių. Gerai, kad tie planai nebuvo pradėti įgyvrendinti. J.Jablonskio gatvėje (Šakių link) nuo kolūkių klestėjimo laikų išlikęs didelis raudonų plytų kultūros namų - kolūkio kontoros pastatas. Ten ir dabar yra žemės ūkio bendrovė ir parduotuvė.
Kelių tinklas pasikeitė, kai apie 1975-1980 m. šalia miestelio nutiestas plentas Jurbarkas - Šakiai - Pilviškiai (dab. KK137). Senasis kelias į Šakius per Zyplius jau beveik išnyko. Be to dar, yra žvyrkelis Zapyškis - Griškabūdis - Kudirkos Naumiestis ir vieškelis į Liukšius
Caro laikais Griškabūdis priklausė Suvalkų gubernijos Vladislavovo (Naumiesčio) apskričiai (gmina Griškobuda (Gryszkobuda), ujezd Vladislavovo). Valsčiaus centras buvo Bliuviškiuose.
Lietuvos laikais apskrities ribos mažai keitėsi, bet apskriteis centras perkeltas į Šakius, o valsčiaus - į Griškabūdį. Toliau visą laiką Griškabūdis priklausė Šakių apskričiai ir rajonui, išskyrus 1950-1959 m., kai jis priklausė Kudirkos Naumiesčio rajonui.
Miestelio bendruomenė turi savo tinklalapį http://griskabudis.lt
Griškabūdžio herbas sukurtas 2000 metais
http://lt.wikipedia.org/wiki/Gri%C5%...C5%BEio_herbas
Titulinis pranešimas sukurtas 2015.04.06
akpool.de
Comment