Šėta - nemažas miestelis įsikūręs beveik pusiaukelėje tarp Kėdainių ir Ukmergės.
Šėtos istorija būdinga vidurio Lietuvos miesteliams - čia buvo daug žydų, apylinkėse buvo nemažai dvarų ir palivarkų. Sukilimų laikais Šėtos apylinkkių gyventojai aktyviai dalyvavo sukilimuose.
Po I pasaulinio karo 1919 m. sausio vasario mėn. prie Šėtos vyko lietuvių ir vokiečių kautynės su bolševikais. 1941 m. birželio 26 d. prie Šėtos vyko smarkios kautynės.
1897 m. Šėtoje (Szaty, Šaty) buvo net 1670 gyventojų - 484 katalikai ir 1135 žydai.
Po I pasaulinio karo gyventojų sumažėjo iki 877 (1923). Per II pasaulinį karą buvo sunaikinta gausi Šėtos žydų bendruomenė. Po karo gyventojų skaičius laikėsi apie 800-1000: 1959 m. čia gyveno 844 gyv., 1970 m. - 913, 1987 m. nurodoma 924, 2001 - 1025, 2011 m. - 935.
Caro laikais Šėtos valsčius priklausė Kauno gubernijos Ukmergės apskričiai (Вилькомирский уезд Шатская волость).
Tarpukario ir pokario Lietuvoje Šėta buvo Kėdainių apskrities valsčiaus centras. Rajonų laikais Šėta visada priklausė Kėdainių rajonui.
Per abiejų pasaulinių karų suirutes Šėta smarkiai nukentėjo, todėl dabar ieškoti senesnių urbanistikos ir architerktūros stebuklų Šėtoje neverta.
Sovietmečiu centre pastatyta naujų pastatų. Centre stūkso didžiulis kultūros centras.
Šėtą ilgą laiką garsino Šėtos sūris, tačiau Šėtos sūrinė apie 1998 metus bankrutavo
Per Šėtą eina 145 plentas Ukmergė - Kėdainiai, 232 plentas Kaunas - Šėta, taip pat yra asfaltuotas kelias į Pagirius.
Šėta yra vienas iš nedaugelio Lietuvos miestelių (gal dar Vabalninkas), kur yra vienpusis eismas. Į Kėdainius važiuojama Ramygalos, Turgaus, Dariaus ir Girėno gatvėmis, o atgal - tiesiai siaura Kėdainių gatve.
Šėtos herbe (patvirtintas 2002.05.09) atvaizduota sidabrinė išrauta obelis mėlyname lauke su trimis auksiniais obuoliais (Šėta įsikūrusi prie Obelies upelio).
http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0%C4%97tos_herbas
Apie žydišką Šėtos praeitį yra tinklalapis http://kehilalinks.jewishgen.org/seta/
Šėtos bendruomenė neturi savo tinklalapio, tik skiltį bendruomenių portale http://www.bendruomenes.lt/svetaine/setiskiai
Titulinis pranešimas sukurtas 2014.03.01
Šėtos istorija būdinga vidurio Lietuvos miesteliams - čia buvo daug žydų, apylinkėse buvo nemažai dvarų ir palivarkų. Sukilimų laikais Šėtos apylinkkių gyventojai aktyviai dalyvavo sukilimuose.
Po I pasaulinio karo 1919 m. sausio vasario mėn. prie Šėtos vyko lietuvių ir vokiečių kautynės su bolševikais. 1941 m. birželio 26 d. prie Šėtos vyko smarkios kautynės.
1897 m. Šėtoje (Szaty, Šaty) buvo net 1670 gyventojų - 484 katalikai ir 1135 žydai.
Po I pasaulinio karo gyventojų sumažėjo iki 877 (1923). Per II pasaulinį karą buvo sunaikinta gausi Šėtos žydų bendruomenė. Po karo gyventojų skaičius laikėsi apie 800-1000: 1959 m. čia gyveno 844 gyv., 1970 m. - 913, 1987 m. nurodoma 924, 2001 - 1025, 2011 m. - 935.
Caro laikais Šėtos valsčius priklausė Kauno gubernijos Ukmergės apskričiai (Вилькомирский уезд Шатская волость).
Tarpukario ir pokario Lietuvoje Šėta buvo Kėdainių apskrities valsčiaus centras. Rajonų laikais Šėta visada priklausė Kėdainių rajonui.
Per abiejų pasaulinių karų suirutes Šėta smarkiai nukentėjo, todėl dabar ieškoti senesnių urbanistikos ir architerktūros stebuklų Šėtoje neverta.
Sovietmečiu centre pastatyta naujų pastatų. Centre stūkso didžiulis kultūros centras.
Šėtą ilgą laiką garsino Šėtos sūris, tačiau Šėtos sūrinė apie 1998 metus bankrutavo
Per Šėtą eina 145 plentas Ukmergė - Kėdainiai, 232 plentas Kaunas - Šėta, taip pat yra asfaltuotas kelias į Pagirius.
Šėta yra vienas iš nedaugelio Lietuvos miestelių (gal dar Vabalninkas), kur yra vienpusis eismas. Į Kėdainius važiuojama Ramygalos, Turgaus, Dariaus ir Girėno gatvėmis, o atgal - tiesiai siaura Kėdainių gatve.
Šėtos herbe (patvirtintas 2002.05.09) atvaizduota sidabrinė išrauta obelis mėlyname lauke su trimis auksiniais obuoliais (Šėta įsikūrusi prie Obelies upelio).
http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0%C4%97tos_herbas
Apie žydišką Šėtos praeitį yra tinklalapis http://kehilalinks.jewishgen.org/seta/
Šėtos bendruomenė neturi savo tinklalapio, tik skiltį bendruomenių portale http://www.bendruomenes.lt/svetaine/setiskiai
Titulinis pranešimas sukurtas 2014.03.01
Comment