Žeimiai - nemažas miestelis įsikūręs beveik pusiaukelėje tarp Jonavos ir Kėdainių.
Žeimiuose yra trys įžymybės - viena gražiausių neogotikinių bažnyčių (beje, arch. Vaclovas Michnevičius gimė Žeimių apylinkėse), Žeimių dvaras ir XVIII a, koplytėlė. Pats miestelis neturi aikštės, čia nedaug išliko senų pastatų ir be bažnyčios miestelio centre nėra į ką žiūrėti.
Br. Kviklys "Mūsų Lietuvoje" mini, kad 1831 m. Žeimiuose sukilėlių vadas Gedgaudas paskelbė "Centrinę vyriausybę Lietuvoje", kuri nespėjo beveik nieko nuveikti. Kadangi apylinkėse buvo daug dvarų ir palivarkų, tai Žeimiuose iki pat nepriklausomybės laikų buvo dažnai sutinkama lenkų kalba - net pirmieji 1918-1919 m. Žeimių valsčiaus protokolai buvo rašomi lenkiškai.
1897 m. Žeimiuose nebuvo 500 gyventojų. Paskutiniais dešimtmečiais čia gyventojų skaičius laikėsi apie 700-1000: 1970 m. čia gyveno 715 gyv., 1987 m. nurodoma 1021, 2001 - 962, 2011 m. - 860.
Administraciniu požiūriu Žeimiai labiau linko į Kauno ir Jonavos pusę nei Kėdainių.
Caro laikais Žeimių valsčius priklausė Kauno gubernijos Kauno apskričiai (Ковенский уезд Жейменская волость)
Tarpukario ir pokario Lietuvoje Žeimai buvo Kėdainių apskrities valsčiaus centras. Rajonų laikais (nuo 1950 m.) Žeimiai visada priklausė Jonavos rajonui, išskyrus 1962-1965 m., kai Jonavos rajonas trumpam buvo panaikintas, o Žeimiai priskirti Kėdainių rajonui (beje, Vikipedijoje yra klaida - parašyta, kad žeimai priklasuė Kauno rajonui)
Per Žeimius eina 232 plentas Kaunas - Šėta, už geležinkelio eina 144 plentas Jonava - Kėdainiai. Neseniai išasfaltuotas kelias Žeimai - Liepiai iki 224 plento. Pats Kaišiadorių - Radviliškio geležinkelis yra už 5 km nuo miestelio, o Žeimių geležinkelio stotyje jau kuris laikas nestoja keleiviniai traukiniai.
Žeimių herbe (patvirtintas 2007.11.28) atvaizduota Žeimių varpinė
http://lt.wikipedia.org/wiki/Siesik%C5%B3_herbas
Titulinis pranešimas sukurtas 2014.01.25
Žeimiuose yra trys įžymybės - viena gražiausių neogotikinių bažnyčių (beje, arch. Vaclovas Michnevičius gimė Žeimių apylinkėse), Žeimių dvaras ir XVIII a, koplytėlė. Pats miestelis neturi aikštės, čia nedaug išliko senų pastatų ir be bažnyčios miestelio centre nėra į ką žiūrėti.
Br. Kviklys "Mūsų Lietuvoje" mini, kad 1831 m. Žeimiuose sukilėlių vadas Gedgaudas paskelbė "Centrinę vyriausybę Lietuvoje", kuri nespėjo beveik nieko nuveikti. Kadangi apylinkėse buvo daug dvarų ir palivarkų, tai Žeimiuose iki pat nepriklausomybės laikų buvo dažnai sutinkama lenkų kalba - net pirmieji 1918-1919 m. Žeimių valsčiaus protokolai buvo rašomi lenkiškai.
1897 m. Žeimiuose nebuvo 500 gyventojų. Paskutiniais dešimtmečiais čia gyventojų skaičius laikėsi apie 700-1000: 1970 m. čia gyveno 715 gyv., 1987 m. nurodoma 1021, 2001 - 962, 2011 m. - 860.
Administraciniu požiūriu Žeimiai labiau linko į Kauno ir Jonavos pusę nei Kėdainių.
Caro laikais Žeimių valsčius priklausė Kauno gubernijos Kauno apskričiai (Ковенский уезд Жейменская волость)
Tarpukario ir pokario Lietuvoje Žeimai buvo Kėdainių apskrities valsčiaus centras. Rajonų laikais (nuo 1950 m.) Žeimiai visada priklausė Jonavos rajonui, išskyrus 1962-1965 m., kai Jonavos rajonas trumpam buvo panaikintas, o Žeimiai priskirti Kėdainių rajonui (beje, Vikipedijoje yra klaida - parašyta, kad žeimai priklasuė Kauno rajonui)
Per Žeimius eina 232 plentas Kaunas - Šėta, už geležinkelio eina 144 plentas Jonava - Kėdainiai. Neseniai išasfaltuotas kelias Žeimai - Liepiai iki 224 plento. Pats Kaišiadorių - Radviliškio geležinkelis yra už 5 km nuo miestelio, o Žeimių geležinkelio stotyje jau kuris laikas nestoja keleiviniai traukiniai.
Žeimių herbe (patvirtintas 2007.11.28) atvaizduota Žeimių varpinė
http://lt.wikipedia.org/wiki/Siesik%C5%B3_herbas
Titulinis pranešimas sukurtas 2014.01.25
Comment