Tverečius - miestelis rytiniame Lietuvos pakraštyje, esantis prie Dysnos upės ir Tverečiaus ežero, nutolęs apie 30 km nuo Ignalinos.
1886 m. Lietuvos ir Baltarusijos gubernijų apraše nurodyta, kad Janovo-Rymšany miestelyje 22 namuose gyvena 247 žmonės, yra bažnyčia, sentikių maldos namai (bogodel'nia), mokykla ir karčema:
MLTE nurodo, kad 1897 m. Tverečiuje gyveno 192 gyv.
Žemėlapiuose matosi, kad Tverečiaus nebuvo dižiausias aplinkėje - už 10 km buvo nemažas Vydžių miestas, net šalia esančiame Didžisalio kaime buvo 1,5-2 kartus daugiau gyventojų.
Gyventojų po I pasaulinio karo turėjo sumažėti.
Sovietmečiu miestelis smuko nuo 359 (1959 m.) iki 240 gyventojų (1970 m.). 2001 -2011 m. gyventojų skaičius formaliai net išaugo (272-295). Tačiau jau keleri metai mokykla Tverečiuje uždaryta ir vaikai vežiojamiį Didžiasalį
Tverečiaus apylinkės išliko labai lietuviškos ir dėl to, kad apie 1878 metus čia aktyvią veiklą pradėjo vykdyti kunigas Jonas Burba.
I pasaulinio karo metais už kelių kilometrų į rytus stovėjo frontas. Vokiečiai buvo atvedę siauruosius geležinklius fronto aprūpinimui. Iki šiol pačiame Tverečiuje ir apylinkėse išlikę vokiečių įtvirtinimų.
Tarpukaryje Tverečiuje ir apylinkėse veikė lietuviškos mokyklos, skaityklos nereti buvo konfliktai su Lenkijos valdžia.
Įžymiausias Tverečiaus pastatas - 1905 m. pradėta statyti neogotikinė bažnyčia, kuri pabaigta jau po I pasaulinio karo. Nors Tverečiuje yra nedaug gyventojų, bet yra vizualiniai miestelio požymiai - kelios gatvės ir nedidelė aikštė prie bažnyčuios
Tverečius yra nuošalioje vietoje. Yra asfaltuotas krašto kelias 112 iki Ignalinos. Per sieną susisiekimas su Baltarusiją tik lengvajam transportui. 2015 m. pabaigoje rekonstruotas Tverečiaus sienos perėjimo punktas, gal netolimoje ateityje tai bus muitinė su judriu susisiekimu.
Dar yra kelias į Didžiasalį - Vosiūnus (asfaltas bus iki Dysnos) ir žvyrkelis iki Adutiškio.
Tverečiaus miestelis neturi herbo.
Titulinis pranešimas sukurtas 2016.04.10
1886 m. Lietuvos ir Baltarusijos gubernijų apraše nurodyta, kad Janovo-Rymšany miestelyje 22 namuose gyvena 247 žmonės, yra bažnyčia, sentikių maldos namai (bogodel'nia), mokykla ir karčema:
MLTE nurodo, kad 1897 m. Tverečiuje gyveno 192 gyv.
Žemėlapiuose matosi, kad Tverečiaus nebuvo dižiausias aplinkėje - už 10 km buvo nemažas Vydžių miestas, net šalia esančiame Didžisalio kaime buvo 1,5-2 kartus daugiau gyventojų.
Gyventojų po I pasaulinio karo turėjo sumažėti.
Sovietmečiu miestelis smuko nuo 359 (1959 m.) iki 240 gyventojų (1970 m.). 2001 -2011 m. gyventojų skaičius formaliai net išaugo (272-295). Tačiau jau keleri metai mokykla Tverečiuje uždaryta ir vaikai vežiojamiį Didžiasalį
Tverečiaus apylinkės išliko labai lietuviškos ir dėl to, kad apie 1878 metus čia aktyvią veiklą pradėjo vykdyti kunigas Jonas Burba.
I pasaulinio karo metais už kelių kilometrų į rytus stovėjo frontas. Vokiečiai buvo atvedę siauruosius geležinklius fronto aprūpinimui. Iki šiol pačiame Tverečiuje ir apylinkėse išlikę vokiečių įtvirtinimų.
Tarpukaryje Tverečiuje ir apylinkėse veikė lietuviškos mokyklos, skaityklos nereti buvo konfliktai su Lenkijos valdžia.
Įžymiausias Tverečiaus pastatas - 1905 m. pradėta statyti neogotikinė bažnyčia, kuri pabaigta jau po I pasaulinio karo. Nors Tverečiuje yra nedaug gyventojų, bet yra vizualiniai miestelio požymiai - kelios gatvės ir nedidelė aikštė prie bažnyčuios
Tverečius yra nuošalioje vietoje. Yra asfaltuotas krašto kelias 112 iki Ignalinos. Per sieną susisiekimas su Baltarusiją tik lengvajam transportui. 2015 m. pabaigoje rekonstruotas Tverečiaus sienos perėjimo punktas, gal netolimoje ateityje tai bus muitinė su judriu susisiekimu.
Dar yra kelias į Didžiasalį - Vosiūnus (asfaltas bus iki Dysnos) ir žvyrkelis iki Adutiškio.
Tverečiaus miestelis neturi herbo.
Titulinis pranešimas sukurtas 2016.04.10
delcampe.net
Comment