Balninkai - vaizdingas miestelis pačiame Rytų Aukštaitijos viduryje, esantis Molėtų rajone, prie Anykščių ir Ukmergės rajonų ribos.
Jis įsikūręs prie Alaušų ir Piršeno ežerų. Savo vaizdingumu Balninkai nenusileidžia Veisiejams, Tauragnams ar kitiems prie vandenų įsikūrusiems miesteliams. Vaizdingas Balninkų apylinkes Česlovas Kudaba aprašė knygoje "Kalvotoji Aukštaitija".
Nors miestelis įsikūręs vieškelių sankryžoje, bet dėl prastos jų būklės Balninkai yra sunkiai pasiekiami.
Miestelis yra prie senojo kelio Vilnius - Giedraičiai - Želva - Anykščiai. Dar sovietmečiu tas vaizdingas kelias buvo laikomas "respublikinės reikšmės". Bet mūsų laikais tas kelias Nr.1204 turi vietinės reikšmės kelio statusą ir jo asfaltavimas nuolat nusikelia neribotam laikui. Tuo keliu iki asfalto Želvoje yra 8 km, o iki kelio A6 - 14 km. Apie 2008 metus išasfaltuotas kelias Nr. 2806 iki rajono centro Molėtuose. Dar yra žvyrkelis į Valus - Žemaitkiemį - Ukmergę, o už 3 km eina senasis žvyrkelis Ukmergė - Alanta - Utena.
Balninkuose iki paskutinio laiko gyventojų skaičius mažai keitėsi ir svyravo apie 500-600. 1897 m. miestelyje gyveno 576 žmonės - 319 katalikų ir 255 žydai, 259 vyrai ir 317 moterų
1923 m. Balninkuose gyveno 614 žmonių, 1933 m. - 616 žmonių (142 žydai), 1979 surašyta 571 gyventojas, 1989 m. - 561 , 2001 m. - 470. Tačiau per paskutinį surašymą Balninkuose surašyta tik 319 žmonių (141 vyras ir 178 moterys).
Caro laikais Balninkai (Bolniki) nebuvo valsčiaus centras - priklausė Kauno gubernijos Ukmergės apskirties Žemaitkiemo valsčiui (Vilkomirskij ujezd Žmujdeckaja volost' / Вилькомирский уезд Жмуйдецкая волость)
Lietuvos laikais Balninkai buvo Ukmergės apskrites valsčiaus centras. Rajonų eros pradžioje miestelis priklausė Kavarsko rajonui, o 1962 m. jį panaikinus pateko į Molėtų rajoną, kuriam priklauso iki šiol.
Dabartinė Balninkų bažnyčia statyta 1910 -1921 m. Be bažnyčios Iš senesnių pastatų po II pasaulinio karo, kai sudegė pusė miestelio, yra išlikę senų žydiškų namų Alaušų gatvės atkarpoje nuo pagrindinės sankryžos iki ežero.
Be Alaušų ežero pliažo, kultūros namų ir kelių parduotuvių Balninkuose yra dar viena įžymybė - pirmasis Lietuvoje (o gal ir vienintėlis) Stiklo muziejus su paveikslų galerija (Molėtų krašto muziejaus fililalas)
Dar reikia pabrėžti, kad Balninkuose labiau nei aplinkiniuose miesteliuose yra sutvarkyta aplinka prie namų ir yra mažiau apleistų gryčių.
Balninkai gali pasigirti, kad yra vienas iš nedaugelio Aukštaitijos miestelių, kurie turėjo miesto teises dar XVI amžiuje. Magdeburgo teises suteikė Žygimantas Augustas.
Balninkų miesto herbas 1792 m. kovo 20 d. privilegijoje Nr.42:
http://www.archyvai.lt/exhibitions/herbai/herbai3.htm
Dabartinis Balninkų herbas patvirtintas 2006 metais
http://lt.wikipedia.org/wiki/Balnink%C5%B3_herbas
Titulinis pranešimas sukurtas 2013.09.29
Jis įsikūręs prie Alaušų ir Piršeno ežerų. Savo vaizdingumu Balninkai nenusileidžia Veisiejams, Tauragnams ar kitiems prie vandenų įsikūrusiems miesteliams. Vaizdingas Balninkų apylinkes Česlovas Kudaba aprašė knygoje "Kalvotoji Aukštaitija".
Nors miestelis įsikūręs vieškelių sankryžoje, bet dėl prastos jų būklės Balninkai yra sunkiai pasiekiami.
Miestelis yra prie senojo kelio Vilnius - Giedraičiai - Želva - Anykščiai. Dar sovietmečiu tas vaizdingas kelias buvo laikomas "respublikinės reikšmės". Bet mūsų laikais tas kelias Nr.1204 turi vietinės reikšmės kelio statusą ir jo asfaltavimas nuolat nusikelia neribotam laikui. Tuo keliu iki asfalto Želvoje yra 8 km, o iki kelio A6 - 14 km. Apie 2008 metus išasfaltuotas kelias Nr. 2806 iki rajono centro Molėtuose. Dar yra žvyrkelis į Valus - Žemaitkiemį - Ukmergę, o už 3 km eina senasis žvyrkelis Ukmergė - Alanta - Utena.
Balninkuose iki paskutinio laiko gyventojų skaičius mažai keitėsi ir svyravo apie 500-600. 1897 m. miestelyje gyveno 576 žmonės - 319 katalikų ir 255 žydai, 259 vyrai ir 317 moterų
1923 m. Balninkuose gyveno 614 žmonių, 1933 m. - 616 žmonių (142 žydai), 1979 surašyta 571 gyventojas, 1989 m. - 561 , 2001 m. - 470. Tačiau per paskutinį surašymą Balninkuose surašyta tik 319 žmonių (141 vyras ir 178 moterys).
Caro laikais Balninkai (Bolniki) nebuvo valsčiaus centras - priklausė Kauno gubernijos Ukmergės apskirties Žemaitkiemo valsčiui (Vilkomirskij ujezd Žmujdeckaja volost' / Вилькомирский уезд Жмуйдецкая волость)
Lietuvos laikais Balninkai buvo Ukmergės apskrites valsčiaus centras. Rajonų eros pradžioje miestelis priklausė Kavarsko rajonui, o 1962 m. jį panaikinus pateko į Molėtų rajoną, kuriam priklauso iki šiol.
Dabartinė Balninkų bažnyčia statyta 1910 -1921 m. Be bažnyčios Iš senesnių pastatų po II pasaulinio karo, kai sudegė pusė miestelio, yra išlikę senų žydiškų namų Alaušų gatvės atkarpoje nuo pagrindinės sankryžos iki ežero.
Be Alaušų ežero pliažo, kultūros namų ir kelių parduotuvių Balninkuose yra dar viena įžymybė - pirmasis Lietuvoje (o gal ir vienintėlis) Stiklo muziejus su paveikslų galerija (Molėtų krašto muziejaus fililalas)
Dar reikia pabrėžti, kad Balninkuose labiau nei aplinkiniuose miesteliuose yra sutvarkyta aplinka prie namų ir yra mažiau apleistų gryčių.
Balninkai gali pasigirti, kad yra vienas iš nedaugelio Aukštaitijos miestelių, kurie turėjo miesto teises dar XVI amžiuje. Magdeburgo teises suteikė Žygimantas Augustas.
Balninkų miesto herbas 1792 m. kovo 20 d. privilegijoje Nr.42:
http://www.archyvai.lt/exhibitions/herbai/herbai3.htm
Dabartinis Balninkų herbas patvirtintas 2006 metais
http://lt.wikipedia.org/wiki/Balnink%C5%B3_herbas
Titulinis pranešimas sukurtas 2013.09.29
Comment