Gelgaudiškis - nuošalus Suvalkijos (tiksliau - zanavykų krašto) miestelis prie Nemuno, į kurį nepavyks užsukti kur nors važiuojant pro šalį. Ten reikia vykti specialiai.
Miestelis garsėja savo dvaru su parku ir pažintiniu taku, kuris turi, ko gero, labiausiai išsaugotą autentišką interjerą, anksčiau tame dvare įsikūrusiais vaikų namai (ačiū, kad išsaugojo interjerus ir ypač krosnis), "Gelgaudiškio gelžbetonio" gamykla, maloniais ir labai taisyklingai šnekančiais žmonėmis (bet be to suvalkietiško "ie") ir vienintėle kavine, kurios interjero nepavyko nufotografuoti.
Daugumai 141 plentu palei Nemuną važiuojančiųjų Gelgaudiškis lieka tik vienas iš anapus Nemuno esančių žavių miestelių, išsidėsčiusių abiejose slėnio terasose.
Dešinėje Nemuno pusėje priešais Gelgaudiškį yra Šilinės sankryža į Raseinius ir Panemunės (Vytėnų) pilis.
Susisiekimas per Nemuną Gelgaudiškyje buvo iki kokių 1978 metų, kai tarp Jurbarko ir Kidulių buvo pastatytas ilgiausias Lietuvos tiltas.
Abiejų Tautų Respublikos laikais Gelgaudiškis (kaip ir visas dabartinis Šakių rajonas) priklausė Žemaičių seniūnijai. 1795 m. po III padalijimo Užnemunė atiteko Prūsijai, 1807 m. - nuo Napoleono priklausomai Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 m. - Lenkijos kongresinei karalystei, kuri po kiekvieno sukilimo turėjo vis mažiau autonomijos.
Gelgaudiškis bent nuo XIX a. buvo Gelgaudiškio valsčiaus centras (gmina Giełgudyszki / гмина Гелгудишки) Šakių apskrityje, kuri iki I pasaulinio karo turėjo centrą dab. Kudirkos Naumiestyje, kuris tada vadinosi Vladislavovu.
Jokių esminių pakitimų administracinaime pakitime nebuvo - valsčiaus centru Gelgaudiškis išliko iki pat 1950 metų, o paskui buvo Gelgaudiškio apylinkės ir Gelgaudiškio seniūnijos centras. 1958 m. Gelgaudiškis buvo miesto tipo gyvenvietė (posiolok gorodskogo tipa), kurių dalis mūsų laikais tapo "miestais" be didelių teisių (kaip ir Gelgaudiškis), o kai kurie vėl tapo kaimais ar miesteliais.
Gelgaudiškis turi ir savo herbą
Herbą kurį iššifruoti labai lengva - bangelės reiškia Nemuną, o ta geometrinė figūra - Gelgaudiškio parko plano replika:
http://www.gelgaudiskis.lt/istorija/index.php
Kaip ir daugelis panašių miestelių, Gelgaudiškis turi savo tinklalapį www.gelgaudiskis.lt
Miestelis garsėja savo dvaru su parku ir pažintiniu taku, kuris turi, ko gero, labiausiai išsaugotą autentišką interjerą, anksčiau tame dvare įsikūrusiais vaikų namai (ačiū, kad išsaugojo interjerus ir ypač krosnis), "Gelgaudiškio gelžbetonio" gamykla, maloniais ir labai taisyklingai šnekančiais žmonėmis (bet be to suvalkietiško "ie") ir vienintėle kavine, kurios interjero nepavyko nufotografuoti.
Daugumai 141 plentu palei Nemuną važiuojančiųjų Gelgaudiškis lieka tik vienas iš anapus Nemuno esančių žavių miestelių, išsidėsčiusių abiejose slėnio terasose.
Dešinėje Nemuno pusėje priešais Gelgaudiškį yra Šilinės sankryža į Raseinius ir Panemunės (Vytėnų) pilis.
Susisiekimas per Nemuną Gelgaudiškyje buvo iki kokių 1978 metų, kai tarp Jurbarko ir Kidulių buvo pastatytas ilgiausias Lietuvos tiltas.
Abiejų Tautų Respublikos laikais Gelgaudiškis (kaip ir visas dabartinis Šakių rajonas) priklausė Žemaičių seniūnijai. 1795 m. po III padalijimo Užnemunė atiteko Prūsijai, 1807 m. - nuo Napoleono priklausomai Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 m. - Lenkijos kongresinei karalystei, kuri po kiekvieno sukilimo turėjo vis mažiau autonomijos.
Gelgaudiškis bent nuo XIX a. buvo Gelgaudiškio valsčiaus centras (gmina Giełgudyszki / гмина Гелгудишки) Šakių apskrityje, kuri iki I pasaulinio karo turėjo centrą dab. Kudirkos Naumiestyje, kuris tada vadinosi Vladislavovu.
Jokių esminių pakitimų administracinaime pakitime nebuvo - valsčiaus centru Gelgaudiškis išliko iki pat 1950 metų, o paskui buvo Gelgaudiškio apylinkės ir Gelgaudiškio seniūnijos centras. 1958 m. Gelgaudiškis buvo miesto tipo gyvenvietė (posiolok gorodskogo tipa), kurių dalis mūsų laikais tapo "miestais" be didelių teisių (kaip ir Gelgaudiškis), o kai kurie vėl tapo kaimais ar miesteliais.
Gelgaudiškis turi ir savo herbą
Herbą kurį iššifruoti labai lengva - bangelės reiškia Nemuną, o ta geometrinė figūra - Gelgaudiškio parko plano replika:
http://www.gelgaudiskis.lt/istorija/index.php
Kaip ir daugelis panašių miestelių, Gelgaudiškis turi savo tinklalapį www.gelgaudiskis.lt
Comment