Svėdasai - miestelis Anykščių rajone už 22 kilometrų į šiaurės rytus nuo Anykščių, į šiaurę nuo krašto kelių Anykščiai-Rokiškis ir Utena-Kupiškis sankirtos, išsidėstęs tarp Alaušo ir Beragio (Svėdaso) ežerų. Ribojasi su Bajorų, Miliūniškio, Moliakalnio, Sausalaukės ir Vikonių kaimais.
Seniūnijos centras (nuo 1995 m.). Gyventojų skaičius – 1002 (2001 m.). Miestelis yra Svėdasų seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.).
Dailininko Rolando Rimkūno parengas Svėdasų herbo etalonas, heraldikos komisijos aprobuotas 2002 m. gruodžio 12 d. Herbo aprašymas: Sidabriniame lauke, kurio mėlyna galva atskirta banguota linija, vaizduojamas mėlynas varpas, jo viršus - auksinis.
Keletas vaizdelių iš rudenėjančių Svėdasų...
2012-10-14
Nuo Anykščių
Svėdasų ir Alaušo ež. panorama
Bažnyčios varpinė. Pirmame plane koplystulpis (aut. S.Karanauskas)
Namukai miestelio centre
2009 m. birželio 28 d. pastatytas originalus pilko granito paminklas, vaizduojantis kulkų nukirstas eglių viršūnes ir simbolizuojantis pokario metų laisvės šauklių miško brolių kovą.
Gimtajam Svėdasų kraštui paminklą, įamžinantį Lietuvos laisvės kovotojų atminimą, dovanojo Ohajo valstijoje (JAV) gyvenantis dr. Zenonas Prūsas.
Vilniaus g.
"Unikalus" pastatas
Šiame name 1895 12 08 gimė vaikų rašytoja Bronė Buivydaitė
Architekto inž. Felikso Vizbaro nuotrauka (iš jo albumo). Galimai Panevėžio apskrities miestelis. Gali būti netoli F. Vizbaro gimtojo kaimo Zubiškių (dabar - Ragaudžiai).
Architekto inž. Felikso Vizbaro nuotrauka (iš jo albumo). Galimai Panevėžio apskrities miestelis. Gali būti netoli F. Vizbaro gimtojo kaimo Zubiškių (dabar - Ragaudžiai).
Skirtingų laikų Svėdasų krašto fotografų užfiksuoti vaizdai iš asmeninių albumų ir interneto. Nemaža dalis yra Izidoriaus GIRČIO (1903-1989) darbai, nuo Svėdasų krašto kilusios teisininkės-fotografės Irmos Randakevičienės skaitmenizuoti ir prikelti antram gyvenimui.
Svėdasams Valakų reformos metu, t. y. XVI a. viduryje ar antrojoje pusėje buvo suteiktas naujas užstatymas su kai kuriais nukrypimais nuo standartinės stačiakampio plano schemos. 1636 m. evangelikų reformatų bažnyčią teko statyti turgaus aikštėje, t. y. tokioje miestelio vietoje, kur bažnyčios tuo metu itin retai būdavo numatomos.
XVII a. vidurio kare Svėdasai nedaug nukentėjo. 1675 m. čia buvo 97 namai ir 30 sklypų iš jų prie aikštės stovėjo 18 namų, o kiti prie Vilniaus, Rokiškio, Užpalių, Salų, Alavos gatvių. Per Šiaurės karą, Svėdasai labai nukentėjo ir miestelis pakito. 1724 m. tebuvo 47 namai, buvo likę 70 tuščių sklypų. 1760 m. aplink aikštę buvo 22 namai ir sinagoga. Deja, miestelio centro architektūrinė kompozicija suprastėjo aikštės viduryje stovėjusi evangelikų reformatų bažnyčia buvo apleista, o 1764 m. - nugriauta. Plane dabartinių kapinių vietoje parodyta dvaro sodyba. Radvilų rūmai, pasak šaltinių buvę ,,[...] mediniai, prūsišku mūru mūryti. Iš knygos Svėdasai. Praeitis ir dabartis I tomas, 2012.
Labai paini ir paremta spėlionėmis knyga - Svėdasų istorija, labai daug ten klaidingos informacijos. Net sunku suprasti, kur klaidingai rašoma. Algimantas Miškinis daug prirašė, bet Svėdasų 1645 m. plano negalėjo užsakyti Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (buvo katalikas) ar Kristupas II Radvila (jis 1636 m. fundavo evangelikų reformatų bažnyčią Svėdasuose), nes jau buvo mirę. Juozapas Naronovičius-Naronskis buvo arijonas ir buvo globojamas Biržų Radvilų Jonušo ir Boguslavo. Tad planą galėjo užsakyti vienas iš jų. Tai pat įkeliu 1645 m. sudaryto plano paryškintą brėžinį. Plano originalas yra "Geometria albo rozmiar. Księgi nauk matematycznych (1659), antrasis tomas, rankraštis saugomas Lenkijos mokslų akademijos bibliotekoje (nr.1452).
Comment