Vabalninkas, Biržų r. - vienas iš "išsivaikštančių" buvusių (1950-59 m.) rajono centrų. 1979 metais jame buvo apie 2200 gyventojų, 2001 m. - tik 1300.
Vabalninkas turi herbą. 1792 m. balandžio 26 d. karalius Stanislovas Augustas Vabalninkui pakartotinai suteikė miesto teises ir patvirtino herbą. 1997 m. kovo 8 d. Prezidento dekretu Nr. 1234 patvirtintas naujasis Vabalninko herbas.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vabalninko_herbas
Caro laikais Vabalninkas priklausė Kauno gubernijos Panevėžio apskričiai. Valsčiaus centras buvo Čypėnuose (7 km nuo Vabalninko). 1905 m. Čypėnuose ir Vabalninke buvo kilę neramumai.
Tarpukaryje Vabalninkas buvo didžiausio valsčiaus Biržų apskrityje (iki 1924 m. - Pasvalio apskrityje) centras. Į valsčių įėjo keli bažnytkaimiai - Alizava, Kupreliškis, Salamiestis, Antašava. Pačiame Vabalninke iki II pasaulinio karo buvo daug žydų.
Įžymūs iš Vabalninko apylinkų kilę žmonės - Balys Sruoga, Konstantinas Šakenis.
Po to, kai buvo panaikinti rajonai, šiek tiek gyvybės miesteliui teikė tai, kad čia buvo tarybinis ūkis - technikumas (dab. žemės ūkio mokykla)
Asmeniniai įspūdžiai - švarus jaukus miestelis su didele Žolinės aikšte (tokio vardo turbūt nėra niekur Lietuvoje), išlaikęs kažkiek tarpukario atmosferos.
Dar toks keistas dalykas, kad ten ne vienas ir ne du vairuotojai sugebėjo pasiklysti, ypač kai 2004-2006 metais visi važinėjo į Rygą aplenkdami Bauskę.
Titulinis pranešimas sukurtas 2012.04.16
Vabalninkas turi herbą. 1792 m. balandžio 26 d. karalius Stanislovas Augustas Vabalninkui pakartotinai suteikė miesto teises ir patvirtino herbą. 1997 m. kovo 8 d. Prezidento dekretu Nr. 1234 patvirtintas naujasis Vabalninko herbas.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vabalninko_herbas
Caro laikais Vabalninkas priklausė Kauno gubernijos Panevėžio apskričiai. Valsčiaus centras buvo Čypėnuose (7 km nuo Vabalninko). 1905 m. Čypėnuose ir Vabalninke buvo kilę neramumai.
Tarpukaryje Vabalninkas buvo didžiausio valsčiaus Biržų apskrityje (iki 1924 m. - Pasvalio apskrityje) centras. Į valsčių įėjo keli bažnytkaimiai - Alizava, Kupreliškis, Salamiestis, Antašava. Pačiame Vabalninke iki II pasaulinio karo buvo daug žydų.
Įžymūs iš Vabalninko apylinkų kilę žmonės - Balys Sruoga, Konstantinas Šakenis.
Po to, kai buvo panaikinti rajonai, šiek tiek gyvybės miesteliui teikė tai, kad čia buvo tarybinis ūkis - technikumas (dab. žemės ūkio mokykla)
Asmeniniai įspūdžiai - švarus jaukus miestelis su didele Žolinės aikšte (tokio vardo turbūt nėra niekur Lietuvoje), išlaikęs kažkiek tarpukario atmosferos.
Dar toks keistas dalykas, kad ten ne vienas ir ne du vairuotojai sugebėjo pasiklysti, ypač kai 2004-2006 metais visi važinėjo į Rygą aplenkdami Bauskę.
Titulinis pranešimas sukurtas 2012.04.16
Comment