Mosėdis – senas Žemaitijos miestelis, įsikūręs prie Bartuvos upės. Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1253 m. Čia buvusi gynybinė pilis. XV amžiuje Mosėdžio gyvenvietė – Žemaičių vyskupo valda. XVI amžiuje įsikūrė dvaras, o šalia augo miestelis. Ilgus metus Mosėdis priklausė Sapiegoms, Gorskiams ir kitiems didikams.
Dar nuo kelio iš Salantų į Skuodą matyti ant kalvos stūksanti Mosėdžio bažnyčia.
Mosėdžio šv. Mykolo Archangelo bažnyčia pradėta statyti 1783 m. (baigta 1844 m.), yra seniausia išlikusi bažnyčia Skuodo rajone.
Miestelio centre
Patvenkta Bartuvos upė
Po 1962 m. Mosėdžio gaisro nutarta žemesniąją miestelio centro šlaito dalį nebeužstatyti, o paversti ją skveru. Čia buvo išdėstyti įvairaus dydžio akmenys, pasodinti įvairių formų kadagiai ir ąžuolai. Skveras skirtas žymiems Lietuvos ir Žemaitijos žmonėms ir įvykiams pažymėti
Ant kalvos, priešais bažnyčią - koplytstulpis
Mosėdžio Akmenų gatvė
kuri (ir pats miestelis) tapo žymi po 1957 m. Tuomet įkurta ligoninė, o jos vedėju buvo paskirtas gydytojas Vaclovas Intas. Mosėdis tuo laikmečiu buvo pilkas, apšepęs miestelis. V. Intui kilo idėja sutvarkyti, pagražinti ligoninę supusį seną pusantro ha ploto sodą. Pirmaisiais metais buvo tvarkoma apleista ligoninės teritorija – sodinami gėlynai, vežami akmenys. Tai buvo ne itin sunku, nes Skuodo ir Kretingos rajonai - vieni riedulingiausių Lietuvoje. Taip palengva ligoninės teritorijoje kūrėsi būsimasis V. Into muziejus.
Dabartinis įėjimas į sodybą - muziejų
Viduje
V. Into sodyboje surikiuoti akmenys buvo pargabenti iš Ukrainos, Kazachijos, Karelijos, Mosėdžio ir visos Lietuvos laukų bei kitų vietovių. Akmenys čia išdėstyti pavieniui ir kompozicijomis.
Vėliau, kai buvusios ligoninės kiemas muziejui pasidarė per mažas, kilo mintis akmenis išdėstyti platesnėje erdvėje – pietvakarinėje miestelio dalyje dešiniajame Bartuvos upės šlaite, šalia užtvankos.
Tad oficialiai V. Into akmenų muziejus įsteigtas 1979 m. vasario 26 d.
Muziejaus administracija ir muziejaus vidaus ekspozicija įsikūrusi sename virš 200 metų amžiaus restauruotame vandens malūne. Vidaus ekspoziciją sudaro uolienų nuotrupos, palentologiniai radiniai, dovanos iš įvairių šalių, žmogaus organizme susidarę akmenys, rankinės girnos, Lietuvos naudingosios iškasenos.
Muziejaus lauko ekspozicija išdėstyta Bartuvos slėnio terasoje aštuonių hektarų plote. Ji nuolat papildoma naujais eksponatais – akmenimis. Daugiau negu 90 % dabar randamų akmenų Lietuvos laukuose išbarstė iš Šiaurės kraštų atslinkę ledynai, kurių paskutinis tirpdamas prieš 10 000 metų ir pasėjo laukuose tą gausybę atneštų akmenų.
Muziejaus lauko ekspozicijoje akmenys išdėstyti pagal kilmę. Tai nuoseklia geografine tvarka suguldyti Rytų, Vidurio ir Vakarų Suomijos, Suomių įlankos dugno, Alandų salyno, Botnijos įlankos dugno, pietų, vidurio, šiaurės Švedijos uolienų rieduliai, ledynmečių gadynėje atkeliavę į Lietuvą maždaug prieš 7 000 – 13 000 metų.
Lyg praplečiant akmenų muziejų, 1984 metais pietiniame Bartuvos šlaite 6,5 ha plote pradėtas sodinti parkas. jame pasodinta daug medelių, krūmų rūšių, suformuoti takai.
Mosėdis padarė labai gerą įspūdį - tvarkingas, gražus miestelis, turintis savitą veidą - akmenis. Jame tvarkoma svarbiausių turizmo objektų aplinka, įrengiami informaciniai stendai ir pan.
Dar nuo kelio iš Salantų į Skuodą matyti ant kalvos stūksanti Mosėdžio bažnyčia.
Mosėdžio šv. Mykolo Archangelo bažnyčia pradėta statyti 1783 m. (baigta 1844 m.), yra seniausia išlikusi bažnyčia Skuodo rajone.
Miestelio centre
Patvenkta Bartuvos upė
Po 1962 m. Mosėdžio gaisro nutarta žemesniąją miestelio centro šlaito dalį nebeužstatyti, o paversti ją skveru. Čia buvo išdėstyti įvairaus dydžio akmenys, pasodinti įvairių formų kadagiai ir ąžuolai. Skveras skirtas žymiems Lietuvos ir Žemaitijos žmonėms ir įvykiams pažymėti
Ant kalvos, priešais bažnyčią - koplytstulpis
Mosėdžio Akmenų gatvė
kuri (ir pats miestelis) tapo žymi po 1957 m. Tuomet įkurta ligoninė, o jos vedėju buvo paskirtas gydytojas Vaclovas Intas. Mosėdis tuo laikmečiu buvo pilkas, apšepęs miestelis. V. Intui kilo idėja sutvarkyti, pagražinti ligoninę supusį seną pusantro ha ploto sodą. Pirmaisiais metais buvo tvarkoma apleista ligoninės teritorija – sodinami gėlynai, vežami akmenys. Tai buvo ne itin sunku, nes Skuodo ir Kretingos rajonai - vieni riedulingiausių Lietuvoje. Taip palengva ligoninės teritorijoje kūrėsi būsimasis V. Into muziejus.
Dabartinis įėjimas į sodybą - muziejų
Viduje
V. Into sodyboje surikiuoti akmenys buvo pargabenti iš Ukrainos, Kazachijos, Karelijos, Mosėdžio ir visos Lietuvos laukų bei kitų vietovių. Akmenys čia išdėstyti pavieniui ir kompozicijomis.
Vėliau, kai buvusios ligoninės kiemas muziejui pasidarė per mažas, kilo mintis akmenis išdėstyti platesnėje erdvėje – pietvakarinėje miestelio dalyje dešiniajame Bartuvos upės šlaite, šalia užtvankos.
Tad oficialiai V. Into akmenų muziejus įsteigtas 1979 m. vasario 26 d.
Muziejaus administracija ir muziejaus vidaus ekspozicija įsikūrusi sename virš 200 metų amžiaus restauruotame vandens malūne. Vidaus ekspoziciją sudaro uolienų nuotrupos, palentologiniai radiniai, dovanos iš įvairių šalių, žmogaus organizme susidarę akmenys, rankinės girnos, Lietuvos naudingosios iškasenos.
Muziejaus lauko ekspozicija išdėstyta Bartuvos slėnio terasoje aštuonių hektarų plote. Ji nuolat papildoma naujais eksponatais – akmenimis. Daugiau negu 90 % dabar randamų akmenų Lietuvos laukuose išbarstė iš Šiaurės kraštų atslinkę ledynai, kurių paskutinis tirpdamas prieš 10 000 metų ir pasėjo laukuose tą gausybę atneštų akmenų.
Muziejaus lauko ekspozicijoje akmenys išdėstyti pagal kilmę. Tai nuoseklia geografine tvarka suguldyti Rytų, Vidurio ir Vakarų Suomijos, Suomių įlankos dugno, Alandų salyno, Botnijos įlankos dugno, pietų, vidurio, šiaurės Švedijos uolienų rieduliai, ledynmečių gadynėje atkeliavę į Lietuvą maždaug prieš 7 000 – 13 000 metų.
Lyg praplečiant akmenų muziejų, 1984 metais pietiniame Bartuvos šlaite 6,5 ha plote pradėtas sodinti parkas. jame pasodinta daug medelių, krūmų rūšių, suformuoti takai.
Mosėdis padarė labai gerą įspūdį - tvarkingas, gražus miestelis, turintis savitą veidą - akmenis. Jame tvarkoma svarbiausių turizmo objektų aplinka, įrengiami informaciniai stendai ir pan.
Comment