Šešuoliai (Šašuoliai)
Šešuolių (tarmiškai - Šašuolių) miestelis niekuo neįžymus. Jei ne trikampė aikštė ir keletos kelių kryžkelės (keliai į Kiauklius, Želvą), tai būtų paprastas, ir ne pats didžiausias, bažnytkaimis.
Šešuolių miestelis išsidėstęs pusiaukelėje tarp Ukmergės ir Širvintų (važiuojant ne pagrindiniu autostrada, o einančiu kiek į rytus. Šis visas kelias prieš keletą metų išasfaltuotas.
Miestelis 1919-1950 m. buvo valsčiaus centras Ukmergės apskrityje. Miestelis neaugo ne tik dėl to, kad yra nuošaliau nuo svarbių kelių, bet ir dėl Ukmergės miesto artumo. Miestelyje gyvena tik apie 150-200 žmonių. Net 1923 m. buvo tik 300 žmonių. A.Miškinio atvirukų kolencijoje galima buvo pamatyti, kaip miestelyje 1922 metais vyko paradas, o aikštė sudarė didesnio miestelio įspūdį.
Per sovietmečio administracines reformas variantų daug nebuvo - miestelsi visada prieklausė Ukmergės rajonui.
Ko gero, vienintėlis išgarsėjimas, kai dar sovietmečiu šalia esančiame miške stumbras negyvai užbadė žmogų.
Tiesa, sovietmečiu Lietuvos krikšto 600-mečiui buvo išėjusi labai nekokios kokybės knyga "Lietuvos bažnyčios". Ta knyga iki šiol yra dažnuose namuose. Viena iš nedaugelio gražiai ten nufotografuotų buvo būtent Šešuolių bažnyčia.
Miestelis 1969 m. paskelbtas urbanistikos paminklu "dėl aikštės sąveikos su bažnyčia". Kadangi aikštė ne ištisai pastatyta, reikai bandyti įsivaizduoti kažkada buvusį užstatymą. Nors šiauriniame šome išlikę senų aukštaiškų namų.
Šešuoliai kol kas herbo neturi. Per kelerius metus aplinka pagražėjo - matyt ne tik ūkininkai geriau gyvena, bet ir miestiečiai po truputį perka sodybas.
Titulinis pranešimas sukurtas 2007.03.22, papildytas 2012.06.29
Šešuolių (tarmiškai - Šašuolių) miestelis niekuo neįžymus. Jei ne trikampė aikštė ir keletos kelių kryžkelės (keliai į Kiauklius, Želvą), tai būtų paprastas, ir ne pats didžiausias, bažnytkaimis.
Šešuolių miestelis išsidėstęs pusiaukelėje tarp Ukmergės ir Širvintų (važiuojant ne pagrindiniu autostrada, o einančiu kiek į rytus. Šis visas kelias prieš keletą metų išasfaltuotas.
Miestelis 1919-1950 m. buvo valsčiaus centras Ukmergės apskrityje. Miestelis neaugo ne tik dėl to, kad yra nuošaliau nuo svarbių kelių, bet ir dėl Ukmergės miesto artumo. Miestelyje gyvena tik apie 150-200 žmonių. Net 1923 m. buvo tik 300 žmonių. A.Miškinio atvirukų kolencijoje galima buvo pamatyti, kaip miestelyje 1922 metais vyko paradas, o aikštė sudarė didesnio miestelio įspūdį.
Per sovietmečio administracines reformas variantų daug nebuvo - miestelsi visada prieklausė Ukmergės rajonui.
Ko gero, vienintėlis išgarsėjimas, kai dar sovietmečiu šalia esančiame miške stumbras negyvai užbadė žmogų.
Tiesa, sovietmečiu Lietuvos krikšto 600-mečiui buvo išėjusi labai nekokios kokybės knyga "Lietuvos bažnyčios". Ta knyga iki šiol yra dažnuose namuose. Viena iš nedaugelio gražiai ten nufotografuotų buvo būtent Šešuolių bažnyčia.
Miestelis 1969 m. paskelbtas urbanistikos paminklu "dėl aikštės sąveikos su bažnyčia". Kadangi aikštė ne ištisai pastatyta, reikai bandyti įsivaizduoti kažkada buvusį užstatymą. Nors šiauriniame šome išlikę senų aukštaiškų namų.
Šešuoliai kol kas herbo neturi. Per kelerius metus aplinka pagražėjo - matyt ne tik ūkininkai geriau gyvena, bet ir miestiečiai po truputį perka sodybas.
Titulinis pranešimas sukurtas 2007.03.22, papildytas 2012.06.29
Comment