Jieznas*, Prienų r.

[Romas]

Jieznas- nepelnytai užmirštas nedidelis miestas, įsikūręs vaizdingoje vietoje prie Jiezno ežero.

Iš visų buvusių rajono centrų Jieznas yra ko gero patogiausioje geografinėje padėtyje. Iki Alytaus - tik 25 km, iki Kauno - 55 km, iki Vilniaus - 80 km. Šalia esančioje Verbyliškių sankryžoje Vilniaus - Marijampolės trasa kertasi su dar caro laikais nutiestu plentu iš Kauno į Alytų.

Kažkodėl Jieznas nėra laikomas urbanistikos paminklu.
Miesto centre yra sovietmečiu rekonstuota stačiakampė aikštė.
Jieane yra du žymūs pastatai - barokinė XVII-XVIII a. statyta Pacų bažnyčia ir Pacų rūmų likučiai (apie juos yra atskira tema).

Lankntis Jiezne verta ne tik pravažiuoti pagrindine Vytauto gatve, aplankyti barokinę bažnyčią ir pasivaikščioti po Nepriklausomybės aikštę. Į pietus nuo aikštės yra Pacų rūmų likučiai. Į vakarus nuo rūmų, einant Sodo gatve, ežero pakrantėje yra Pacų laikus menantis parkas.


Gyventojų skaičius Jiezne per surašymus niekada nesiekė 2000 gyventojų (nors Vikipedija nurodo, kad apie 1975 m. gyveno 2500 gyventojų).
1897 m. čia buvo 1255 gyventojai -903 katalikai ir 303 judėjai; 661 vyras ir 594 moterys.

Palyginimui - anuomet už Jiezną buvo didesni Butrimonys (2394 gyventojai, iš jų 1919 žydų) ir Stakliškės (2200 , iš jų 808 žydai), Prienai (2477 iš jų 1377 žydai). Šiuo atveju judėjų tikėjimo žmonių skaičius ir proporcija beveik tiksliai parodo, kokios prekybinės ir ūkinės reikšmės anuomet turėjo miestelis.

Po I pasaulinio karo Jiezne gyventojų sumažėjo (1923 m. - 989 gyv.)
2011 m. Jiezne liko tik 1233 gyventojai - mažiau nei 1897 metais. Kai buvo įkurtas rajono centras, gyventojų 1959 m. padaugėjo iki 1803. Po to gyventojų mažėjimas nebuvo staigus : 1970 m.- 1658, paskui nežymiai augo: 1979 - 1854, 1989 m. - 1883 m. Mūsų laikais gyventojų sumažėjo trečdaliu: 2001 m. - 1476, 2011 m. - tik 1230

Administraciniu požiūriu Jieznas, kaip ir didžioji dalis Dzūkijos, ilgą laikotarpį priklausė Trakų apskričiai. Miestelis buvo valsčiaus centras.
Caro laikais Jieznas priklausė Vilniaus gubernijos Trakų apskirčiai, tarpukariu ir iki 1946 m. - Alytaus apskričiai, o 1946 -1950 m. Valkininkai priklausė Prinų apskričiai apskirčiai (kartu su Balbieriškio, Prienų, Šilavoto, Birštono, Jiezno, Stakliškių ir Pakuonio valsčiais)
Rajonų laikotarpio pradžioje (1950-1962 m.) Jieznas buvo rajono centras (jam priklausė Aukštadvaris, Stakliškės, Butrimonys, Darsūniškis). 1959 -1962 m. buvo prijungta dalis Daugų rajono (Pivašiūnai). Tokių dabar panaikintų rajonų, prie kurių kažkas buvo prijungta per 1959 m. stambinimą, buvo tik keletas - Pandėlio, Nemenčinės ir Jiezno. Sovietų valdžia turbūt kelerius metus dar nebuvo apsisprendusi, kuriuos rajonus palikti, o kuriuos naikinti.
Nuo 1962 metų Jieznas priklauso Prienų rajonui.

Prieš kelerius metus buvo ketinama atkurti Jiezno savivaldybę. Su dešinakrante Prienų rajono dalimi turbūt nebuvo didelių problemų, o kitų rajonų gyventojai nelabai nori jungtis prie nežinomo rajono - pvz., Butrimonys apklausoje vieningai nubalsavo, kad jie nori likti Alytaus rajone.

Šiuo metu Jiezne labiausiai sutvarkytas pastatas yra, turbūt, vaikų globos namai.



2002 m. patvirtintas Jiezno herbas

Jieznas istorinio herbo neturėjo. Komisijoje svarstant naujo herbo idėjas buvo nutarta herbe pavaizduoti alegorinę moters figūrą, simbolizuojančią 1919 m. lietuvių pergalę. Raudona skydo spalva heraldikoje reiškia drąsą, narsą, meilę.


http://lt.wikipedia.org/wiki/Jiezno_herbas

Titulinis pranešimas sukurtas 2013.03.24

[Romas]

Jiezno kautynės

Jiezno kautynės (kartu su Alytaus ir Kėdainių kautynėmis) yra pirmosios Lietuvos Nepriklausomybės pergalės, 1919 m. vasario mėnesį kartu su vokiečių savanoriais iškovotos prieš bolševikus.

Jiezno kautynės – vienos pirmųjų Lietuvos kariuomenės kautynių su Raudonąja armija per Nepriklausomybės karą 1919 m. vasario 10-13 d. vykusios Jiezne.

Rusijos puolimas
Raudonosios armijos vadovybė planavo puolimu iš šiaurės (šiaurės grupuotė per Kėdainius) ir pietų apsupti bei užimti Kauną. Raudonosios armijos junginių pietinės grupuotės dalis (7-asis pulkas, daugiau kaip 600 žmonių) turėjo žygiuoti per Aukštadvarį, Jiezną, Birštoną, Prienus, kita dalis – per Alytų ir pulti Kauną iš pietų. Gavusi žvalgybos duomenų apie Raudonosios armijos planus ir pradėtą žygį, Lietuvos karinė vadovybė iš Kauno pasiuntė S. Zaskevičiaus vadovaujamą Antrojo pėstininkų pulko kuopą ir raitelių būrį, apie 30 karių, Jiezno link.

Kautynės
Vasario 9 d. Raudonosios armijos dalinys jau buvo užėmęs Jiezną ir susitelkęs gretimuose kaimuose. Gavę įsakymą užimti Jiezną, lietuvių pėstininkai, padalyti į dvi dalis, vasario 11 d. apie 12 val. 30 min. pradėjo puolimą iš vakarų ir iš pietų, o raitininkai – iš rytų. Priešo pajėgos buvo stipresnės; puolimas nepavyko iš dalies ir dėl 1-ojo būrio vado Četuchino išdavystės (pasidavė į nelaisvę). 18 sužeistų karių pateko į nelaisvę, vėliau jie buvo raudonarmiečių nužudyti. Kuopa pasitraukė į Birštoną.

Vasario 11 d. iš Alytaus į Prienus atvyko pastiprinimas: Pirmojo pėstininkų pulko kuopa ir saksų savanorių pėstininkų dvi kuopos su sunkiaisiais kulkosvaidžiais, artilerija. Iš šiaurės turėjo pulti saksų savanorių raitųjų žvalgų padalinys. Vasario 13 d. lietuvių kariai drauge su vokiečiais pagal kartu parengtą planą puolė Jiezną. Miestelis buvo apsuptas, Raudonosios armijos daliniai sumušti ir priversti trauktis. Lietuviams atiteko: 4 kulkosvaidžiai, apie 50 šautuvų, daug šovinių, Raudonosios armijos 7-ojo pulko vėliava. Raudonosios armijos vadovybės planas užimti Kauną puolimu iš pietų per Jiezną pradėjo žlugti, galutinai žlugo per 1919 m. vasario 12-15 m. Alytaus kautynes.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Jiezno_kautyn%C4%97s

Jiezno kautynių schema


https://docs.google.com/viewer?a=v&q...nM96rvN_UmMhOg

[Romas]

Keli seni topografiniai žemėlapiai iš www.mapywig.org

1915 metų vokiškas žemėlapis Übersichtskarte von Mitteleuropa.
Lapas O23 Preny


1915 metų vokiškas KdRW žemėlapis.
Lapas O23 Preny


Apie 1930 m. lietuviškas žemėlapis
Lapas 1706 Birštonas -Stakliškės


1985-1988 m. sovietinis žemėlapis iš maps.vlasenko.net
Lapas N35-049 Alytus

[Romas]

Jieznas, Prienų r.

Dabartiniai žemėlapiai

Jiezno apylinkų žemėlapis



Jiezno planas



Jiezno centras su aikšte ir Pacų rūmais

Žemėlapiai iš www.maps.lt

[Romas]

Jieznas, Prienų r.
Miestelis prie Jiezno ežero. Miestelio pakrašty - Pacų dvaras (sovietmečiu pristatytas 3- as aukštas). Garsi barokinė bažnyčia su turtingu interjeru ir įdomiais langais.

Prie Jiezno 1919 m.buvo sustabdyti bolševikai.

1950-1962 m. buvo rajono centras. Nors vieta gana judri (prie pat Kauno - Rumšiškių - Alytaus plento, 3 km nuo Vilniaus - Prienų plento, bet gyventojų mažėja: 1976 m. buvo 2500 gyventojų, dabar tik 1400

2005 02
Miestelio aikštė. Tipinis stalinistinis administracinis pastatas (dabar - internatas)


Pagrindinė miestelio gatvė ir aikštė

[Neju]

Jiezno (Prienų r.) Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia. Bažnyčia barokinė, stačiakampio plano, (41x18 m), vienanavė, su kripta. Požemiuose palaidoti Pacų ir kitų didikų palaikai.

[AutoLiet]

Jiezno hidroelektrinė. Žurnalas "Mokslas ir technika" 1960m.

[Romas]

Foto 2013.02

Vaizdas nuo Vytauto gatvės į bažnyčią


Nepriklausomybės aikštė su stalinistiniu buv. administraciniu pastatu


Šiaurinė aikštės dalis


Barokinė Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia



Krautuvė šiaurinėje aikštės dalyje, šalia bažnyčios


Namai šiaurinėje aikštės dalyje ne per seniausia nudažyti



Pagrindinė Vytauto gatvė, einanti nuo bažnyčios iki Kauno - Alytaus plento

[Romas]

Nepriklausomybės aikštė

Apsukame ratą aplink aikštę.
Vakarinė aikštės kraštinė







V. Kudirkos gatvė


Aikštės vaizdas iš pietvakarinio kampo


Kampinis namas tarp V. Kudirkos ir J. Basanavičiaus gatvių


Žvilgsnis atgal į šiaurę


Žvilgsnis į vakarus, J. Basanavičiaus gatvę

[Romas]

Nepriklausomybės aikštė

Pietinė aikštės kraštinė



Šaulių namai


neišbaigtas (o gal nusibaigęs) balkonas




Basanavičiaus g. perspektyva


Tolumoje matosi Pacų rūmų korpusas


Apleistas žydiškas namelis pietrytiniame kampe

[Romas]

Rytinė aikštės kraštinė. Vaizdas į šiaurę


Šiaurinis aikštės pakraštys


Stalinistinis buv. rajono valdžios pastatas










Vaizdas į vakarinę aikštės dalį


Kampinis namas tarp J.Basanavičiaus ir V.Kudirkos gatvių

[WastedYears]

Sovietiniai architektai parinko "tikrai" gerą vietą statyti stalinistinį gyvenamąjį namą greta administracinio "monstro" - parinktas toks kampas, kad uždengia beveik visą bažnyčią, žvelgiant iš šio aikštės krašto.

[Depeche]

Tą stalinizmą manau galimą būtų rekonstruoti taip, jog jis būtų panašus į baroką

[Romas]

J. Basanavičiaus g.

Jiezno seniūnijos pastatas




Šalia - Pacų rūmų korpusas



Trakų gatvė


Trakų gatvėje - Pacų rūmų ūkinis pastatas





Trakų ir Basanavičiaus g. kampas (tie gatvių pavadinimai - kaip Vilniaus Naujamiestyje...)



J.Basanavičiaus gatvė žiūrint link aikštės

[Romas]

Sodo g.

Į Jiezno ežero pakrantę reikės kada nors užsukti geresniu oru.


Taip jau susiklostė, kad kai kuriuose Lietuvos miesteliuose gražiausias pastatas - globos namai (anksčiau jie buvo aname Pacų rūmų pastate)


Vaikų glogbos namai rekonstruoti už ES pinigus


Šalia - Pacų dvaro kumetyno griuvėsiai


Vaizdas nuo globos namų į parką ir ežerą


Jiezno ežeras

[Romas]

Foto 2013.02
Didesnės Jiezno nuotraukos

Vytauto g. plento link


Vytauto g. ir Nepriklausomybės aikštė


Barokinė Jiezno bažnyčia su pakrypusiu kryžiumi


Nepriklausomybės aikštė


Vaizdas nuo Pacų rūmų į bažnyčią


Ačiū už dėmesį

[laimutis]

Gražus reportažas Romai. Be barokinės bažnyčios nelabai ir išsiskirtų iš kitų Lietuvos panašių miestelių, nes dvaro rūmų beveik nebeliko.
XVIII a. karčema senojoje nuotraukoje visiškai nepanašus į dabartinį pastatą (Basanavičiaus g. 20) , gal tai visai kitas pastatas, toji buvo sugriauta per karą. Štai kas rašoma Lietuvos architektūros istorijos II tome: Jiezno karčema (statyta XVIII a. antroje pusėje, XIX a. pabaigoje iš pagrindų rekonstruota) stovėjo priešais aikštę , pagrindiniu fasadu atkreipta į rūmus ir bažnyčią. Kaip ir šiedu pastatai, dviaukštė karčema miestelyje išsiskyrė stambiu tūriu. Abiejuose jos aukštuose buvo skersiniai koridoriai, patalpos išdėstytos asimetriškai. Karčemos išorė lakoniška.

[Depeche]

Sunku pasakyti ar išvis kas likę iš tos karčiamos, gal ten naujas pastatas

[Romas]

Be barokinės bažnyčios nelabai ir išsiskirtų iš kitų Lietuvos panašių miestelių, nes dvaro rūmų beveik nebeliko.

Labai gaila, kad Jieznas, kaip ir dauguma buvusių rajonų centrų, atrodo gana depresyviai. Tą rodo ir gyventojų statistika, ir apšiurę namų fasadai, ir pakrypęs bažnyčios kryžius.

Jiezno privalumas yra labai gera geografinė padėtis.
Anksčiau tik kelis kartus pravažiuodavau pagrindine gatve iki aikštės ir bažnyčios. Bet šiemet pasivažinėjus po miestelį, matosi, kad Jieznas neblogai suplanuotas. Labai didelis pliusas yra ežero pakrantė ir parkas paežerėje.
Šiek tiek įdėjus pinigų - jei kada pavyktų atkurti Jiezno savivaldybę ar atsirastų kokios 2-3 stambesnės įmonės - miestelis per porą metų atgimtų neatpažįstamai.

[laimutis]

Sunku pasakyti ar išvis kas likę iš tos karčiamos, gal ten naujas pastatas

Jieznas



Nuotraukos pirmame plane dešinėje pusėje XVIII a. mūrinė U raidės formos karčema, tolumoje matosi Pacų rūmų šoninis flygelis, kuriam po 2 -ojo pasaulinio karo užstatytas 3 aukštas. Aiškiai matosi bažnyčia ir miestelio turgaus aikštė.
Iš A.Miškinio knygos Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai



1970 m. nuotraukoje karčema tai pat dar senoviškai atrodo, dabartinis pastatas visiškai nebeprimena buvusiojo.

https://maps.google.lt/maps?q=Jiezna...82.42,,0,-0.14