Jieznas- nepelnytai užmirštas nedidelis miestas, įsikūręs vaizdingoje vietoje prie Jiezno ežero.
Iš visų buvusių rajono centrų Jieznas yra ko gero patogiausioje geografinėje padėtyje. Iki Alytaus - tik 25 km, iki Kauno - 55 km, iki Vilniaus - 80 km. Šalia esančioje Verbyliškių sankryžoje Vilniaus - Marijampolės trasa kertasi su dar caro laikais nutiestu plentu iš Kauno į Alytų.
Kažkodėl Jieznas nėra laikomas urbanistikos paminklu.
Miesto centre yra sovietmečiu rekonstuota stačiakampė aikštė.
Jieane yra du žymūs pastatai - barokinė XVII-XVIII a. statyta Pacų bažnyčia ir Pacų rūmų likučiai (apie juos yra atskira tema).
Lankntis Jiezne verta ne tik pravažiuoti pagrindine Vytauto gatve, aplankyti barokinę bažnyčią ir pasivaikščioti po Nepriklausomybės aikštę. Į pietus nuo aikštės yra Pacų rūmų likučiai. Į vakarus nuo rūmų, einant Sodo gatve, ežero pakrantėje yra Pacų laikus menantis parkas.
Gyventojų skaičius Jiezne per surašymus niekada nesiekė 2000 gyventojų (nors Vikipedija nurodo, kad apie 1975 m. gyveno 2500 gyventojų).
1897 m. čia buvo 1255 gyventojai -903 katalikai ir 303 judėjai; 661 vyras ir 594 moterys.
Palyginimui - anuomet už Jiezną buvo didesni Butrimonys (2394 gyventojai, iš jų 1919 žydų) ir Stakliškės (2200 , iš jų 808 žydai), Prienai (2477 iš jų 1377 žydai). Šiuo atveju judėjų tikėjimo žmonių skaičius ir proporcija beveik tiksliai parodo, kokios prekybinės ir ūkinės reikšmės anuomet turėjo miestelis.
Po I pasaulinio karo Jiezne gyventojų sumažėjo (1923 m. - 989 gyv.)
2011 m. Jiezne liko tik 1233 gyventojai - mažiau nei 1897 metais. Kai buvo įkurtas rajono centras, gyventojų 1959 m. padaugėjo iki 1803. Po to gyventojų mažėjimas nebuvo staigus : 1970 m.- 1658, paskui nežymiai augo: 1979 - 1854, 1989 m. - 1883 m. Mūsų laikais gyventojų sumažėjo trečdaliu: 2001 m. - 1476, 2011 m. - tik 1230
Administraciniu požiūriu Jieznas, kaip ir didžioji dalis Dzūkijos, ilgą laikotarpį priklausė Trakų apskričiai. Miestelis buvo valsčiaus centras.
Caro laikais Jieznas priklausė Vilniaus gubernijos Trakų apskirčiai, tarpukariu ir iki 1946 m. - Alytaus apskričiai, o 1946 -1950 m. Valkininkai priklausė Prinų apskričiai apskirčiai (kartu su Balbieriškio, Prienų, Šilavoto, Birštono, Jiezno, Stakliškių ir Pakuonio valsčiais)
Rajonų laikotarpio pradžioje (1950-1962 m.) Jieznas buvo rajono centras (jam priklausė Aukštadvaris, Stakliškės, Butrimonys, Darsūniškis). 1959 -1962 m. buvo prijungta dalis Daugų rajono (Pivašiūnai). Tokių dabar panaikintų rajonų, prie kurių kažkas buvo prijungta per 1959 m. stambinimą, buvo tik keletas - Pandėlio, Nemenčinės ir Jiezno. Sovietų valdžia turbūt kelerius metus dar nebuvo apsisprendusi, kuriuos rajonus palikti, o kuriuos naikinti.
Nuo 1962 metų Jieznas priklauso Prienų rajonui.
Prieš kelerius metus buvo ketinama atkurti Jiezno savivaldybę. Su dešinakrante Prienų rajono dalimi turbūt nebuvo didelių problemų, o kitų rajonų gyventojai nelabai nori jungtis prie nežinomo rajono - pvz., Butrimonys apklausoje vieningai nubalsavo, kad jie nori likti Alytaus rajone.
Šiuo metu Jiezne labiausiai sutvarkytas pastatas yra, turbūt, vaikų globos namai.
2002 m. patvirtintas Jiezno herbas
Titulinis pranešimas sukurtas 2013.03.24
Iš visų buvusių rajono centrų Jieznas yra ko gero patogiausioje geografinėje padėtyje. Iki Alytaus - tik 25 km, iki Kauno - 55 km, iki Vilniaus - 80 km. Šalia esančioje Verbyliškių sankryžoje Vilniaus - Marijampolės trasa kertasi su dar caro laikais nutiestu plentu iš Kauno į Alytų.
Kažkodėl Jieznas nėra laikomas urbanistikos paminklu.
Miesto centre yra sovietmečiu rekonstuota stačiakampė aikštė.
Jieane yra du žymūs pastatai - barokinė XVII-XVIII a. statyta Pacų bažnyčia ir Pacų rūmų likučiai (apie juos yra atskira tema).
Lankntis Jiezne verta ne tik pravažiuoti pagrindine Vytauto gatve, aplankyti barokinę bažnyčią ir pasivaikščioti po Nepriklausomybės aikštę. Į pietus nuo aikštės yra Pacų rūmų likučiai. Į vakarus nuo rūmų, einant Sodo gatve, ežero pakrantėje yra Pacų laikus menantis parkas.
Gyventojų skaičius Jiezne per surašymus niekada nesiekė 2000 gyventojų (nors Vikipedija nurodo, kad apie 1975 m. gyveno 2500 gyventojų).
1897 m. čia buvo 1255 gyventojai -903 katalikai ir 303 judėjai; 661 vyras ir 594 moterys.
Palyginimui - anuomet už Jiezną buvo didesni Butrimonys (2394 gyventojai, iš jų 1919 žydų) ir Stakliškės (2200 , iš jų 808 žydai), Prienai (2477 iš jų 1377 žydai). Šiuo atveju judėjų tikėjimo žmonių skaičius ir proporcija beveik tiksliai parodo, kokios prekybinės ir ūkinės reikšmės anuomet turėjo miestelis.
Po I pasaulinio karo Jiezne gyventojų sumažėjo (1923 m. - 989 gyv.)
2011 m. Jiezne liko tik 1233 gyventojai - mažiau nei 1897 metais. Kai buvo įkurtas rajono centras, gyventojų 1959 m. padaugėjo iki 1803. Po to gyventojų mažėjimas nebuvo staigus : 1970 m.- 1658, paskui nežymiai augo: 1979 - 1854, 1989 m. - 1883 m. Mūsų laikais gyventojų sumažėjo trečdaliu: 2001 m. - 1476, 2011 m. - tik 1230
Administraciniu požiūriu Jieznas, kaip ir didžioji dalis Dzūkijos, ilgą laikotarpį priklausė Trakų apskričiai. Miestelis buvo valsčiaus centras.
Caro laikais Jieznas priklausė Vilniaus gubernijos Trakų apskirčiai, tarpukariu ir iki 1946 m. - Alytaus apskričiai, o 1946 -1950 m. Valkininkai priklausė Prinų apskričiai apskirčiai (kartu su Balbieriškio, Prienų, Šilavoto, Birštono, Jiezno, Stakliškių ir Pakuonio valsčiais)
Rajonų laikotarpio pradžioje (1950-1962 m.) Jieznas buvo rajono centras (jam priklausė Aukštadvaris, Stakliškės, Butrimonys, Darsūniškis). 1959 -1962 m. buvo prijungta dalis Daugų rajono (Pivašiūnai). Tokių dabar panaikintų rajonų, prie kurių kažkas buvo prijungta per 1959 m. stambinimą, buvo tik keletas - Pandėlio, Nemenčinės ir Jiezno. Sovietų valdžia turbūt kelerius metus dar nebuvo apsisprendusi, kuriuos rajonus palikti, o kuriuos naikinti.
Nuo 1962 metų Jieznas priklauso Prienų rajonui.
Prieš kelerius metus buvo ketinama atkurti Jiezno savivaldybę. Su dešinakrante Prienų rajono dalimi turbūt nebuvo didelių problemų, o kitų rajonų gyventojai nelabai nori jungtis prie nežinomo rajono - pvz., Butrimonys apklausoje vieningai nubalsavo, kad jie nori likti Alytaus rajone.
Šiuo metu Jiezne labiausiai sutvarkytas pastatas yra, turbūt, vaikų globos namai.
2002 m. patvirtintas Jiezno herbas
Jieznas istorinio herbo neturėjo. Komisijoje svarstant naujo herbo idėjas buvo nutarta herbe pavaizduoti alegorinę moters figūrą, simbolizuojančią 1919 m. lietuvių pergalę. Raudona skydo spalva heraldikoje reiškia drąsą, narsą, meilę.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Jiezno_herbas
http://lt.wikipedia.org/wiki/Jiezno_herbas
Comment