Antalieptė, miestelis Zarasų r.

[Romas]

Pasidairykime po Šiaurės rytų Lietuvą

Antalieptė, Zarasų r.
Bažnyčia (st. 1760) caro laikais buvo paversta cerkve
Iki 1978 m. turėjo “miesto tipo gyvenvietės” statusą –
netoliese Antalieptės HES (dabar sakoma VJ – vandens jėgainės) gyvenvietė. Dabar nėra net 400 gyventojų
1990 rugpjūtis (atsiprašau už skanavimo kokybę)

[Romas]

Antalieptė, Zarasų r.
Foto 2005.06

[Giedra70]

Antalieptė

1732 m. Livonijos kaštelionas Jonas Mykolas Strutinkis bei jo sūnus Juozapas Strutinskis, Salako bei Strutynės valdytojai, atsikvietė į Antalieptę basuosius karmelitus, aprūpino juos žemės valdomis. 1744 m. vienuoliai pradėjo rūpintis naujos bažnyčios statyba. 1763 m., užbaigus pagrindinius darbus, bažnyčia buvo pašventinta Šv. Kryžiaus vardu. Ją pašventino kunigas karmelitas Leonardas Strečiona. Naujoji bažnyčia turėjo šešis altorius. Presbiterijos sienos ir skliautai buvo puošti freskomis, pagyvintomis šoninėmis arabeskomis. Presbiterijoje buvo įtaisytas centrinis Šv.Kryžiaus Atradimo altorius, turėjęs mūrinę mensą, tabernakulą, virš kurių kilo arkos formos rėmu užbaigta puošni miniatiūrinė koplytėlė.Joje buvo nuo seno garsėjantys Jėzaus Kristaus ir Šv.Veronikos paveikslai, tapyti ant vario plokštelių, papuošti rėmeliais iš veidrodžio gabaliukų. Juos dengė durelės su Čenstachovos Marijos paveikslėliu. Inventoriuose nuolat minimi nepaprasto grožio monstracija, kalinėta vynuogių kekių ornamentu, papuošta 250 įvairaus dydžio perlų ir kitais brangakmeniais, taip pat aukso taurė, padabinta perlais, žvakidės ir kita. Bažnyčios ir zakristijos sienas puošė paveikslai, tarp kurių - Šv. Eliziejaus, Strutinskių (bažnyčios fundatorių), dviejų karalių bei šventųjų paveikslai. Bažnyčioje buvo įrengta nedidelė biblioteka, kur buvo saugoma apie 240 knygų, be teologijos veikalų buvo ir Stijkovskio, J.Dlugošo, J.Niesieckio veikalai.

Po 1831 m. sukilimo bažnyčia buvo uždaryta, jos inventorius išdalintas kaimyninėms bažnyčioms, vėliau dalį jų perėmė Vilniaus kunigų seminarija. 1844 - 1851 m. bažnyčioje buvo atlikti remonto ir rekonstrukcijos darbai. Bažnyčios bokštai buvo perstatyti cerkvių stiliumi, o jos viduje pastatyti pravoslavų liturgijai reikalingi įrengimai. Didysis altorius išgriautas. 1851m. Kauno stačiatikių vyskupas Filaretas cerkvę pašventino Švč. Dievo Motinos Gimimo vardu. 1915 m. Antalieptėje apsistoję vokiečiai bažnyčioje įrengė garažą, laikė karo belaisvius.

1918 m., kuriantis Nepriklausomai Lietuvai, bažnyčia atiteko katalikams. Tuo metu Antalieptėje klenonavo kunigas Stasys Stakelė, didelis lietuvybės apaštalas ir nepaprastai energingas vyras.Jis, kartu su vietos gyventojais, sutvarkė apleistą bažnyčios pastatą, parūpino reikalingus liturginius apdarus ir indus, dažniausiai skolindamasis juos iš gretimų parapijų. Kai tų parapijų klebonai vėliau ėmė reikalauti paskolintų liturginių daiktų, kun.S.Stakelė teisinosi, kad jie jau įrašyti į Antalieptės parapijos inventorių.

Bažnyčios interjere mažai beišlikę pirmapradžio grožio, būdingo barokui. Joje yra vienas vietinės reikšmės dailės paminklas - paveikslas "Nukryžiuotasis". Autorius nežinomas, manoma, kad pieštas XVIII a.















Įspūdingai atrodo Šventosios upė sukišta į tris vamzdelius.

















XVIII a. pradžioje Antalieptėje įsikūrė basųjų karmelitų vienuolių bendruomenė. Į šias vietas juos atsikvietė grafai Strutinskai, kurie 1734 m.suteikė dvi stambias fundacijas, užtikrinusias tvirtą materialinį pagrindą vienuolijos kūrimuisi. Vienuolynui buvo paskirtas 9 margos 88 prentų žemės sklypas. Vienuolyno išdėstymą ir visos teritorijos išplanavimą diktavo senosios medinės bažnyčios vieta, nes tarp šių pastatų turėjo būti jungtis. Vienuolyno ir ūkinių pastatų statybai vadovavo vienuoliai. Jie sudarinėjo sutartis, rūpinosi statybinėmis medžiagomis. 1734 m. pastatytas basųjų karmelitų vienuolynas. Iki 1756 m. Antalieptės vienuolynas vadinamas rezidencija, kas rodo, kad čia gyveno mažiau negu 5 vienuoliai. Nuo 1760 m jis jau vadinamas vienuolynu (konventu). XVIII a. pabaigoje jis sunyko ir nebetiko gyventi, todėl didesnė jo dalis buvo išardyta. Buvo paruoštas sklypas naujam pastatui.

1804 - 1830 m. pastatytas dabartinis pastatas. Nors rūmai ir nepasižymėjo ryškiais stilistiniais bruožais, tačiau yra vertingo plano ir tūrių kompozicijos, sukurti tuo metu, kai Lietuvoje plito vėlyvasis klasicizmas. XX a. pradžioje prie pastato rytinio fasado pristatytas nedidelis dviejų aukštų priestatas.Vidaus interjeras buvo labai kuklus. Kiek iškilmingesnis - preoro butas ir didysis reflektorius su masyviu mediniu stalu, padengtu marmuro plokšte, žymių karmelitų vienuolių ir šventųjų paveikslais ant sienų. Koridoriaus sieną puošė Vilniaus meistrų darbo sieninis laikrodis. Vienuolių celės buvo labai asketiškos, tik su pačiu būtiniausiu inventoriumi. Požeminiu praėjimu vienuolynas jungėsi su bažnyčia.

Antalieptės vienuolyne gyveno apie 9 vienuolius, dauguma jų mokėsi Vilniaus universitete. Dėl savitos pasaulėjautos ir uždaro gyvenimo būdo, vienuoliai švietimu neužsiėmė, jiems artimesnė buvo labdara. XIX a. dokumente užsiminta, kad vienuolyne buvo mokomi keli vaikai.

1832 m., uždarius vienuolyną, jame įsikūrė kariuomenė.

1893 m. jame įsikūrė pravoslavų moterų vienuolynas, o prie jo mokykla, kuri vėliau buvo reorganizuota į parapijinę dvimetę mokyklą.

1920 m. vienuolyno rūmuose įsikūrė Moterų kultūros draugija, vėliau virtusi Švč. Jėzaus Širdies moterų vienuolių kongregacija. Vienuolės pavyzdingai tvarkė ūkį, įsteigė vienuolių naujokiną, žemės ūkio mokyklą, progimnaziją, amatų mokyklą, vaikų darželį, vaikų prieglaudą ir privačią pradžios mokyklą. Vienuolynas garsėjo kaip turtinga poilsio vieta. Nuo 1938m. vyko kasmetinės Panevėžio vyskupijos Kunigų rekolekcijos ir socialiniai kursai, į kuriuos susirinkdavo apie 80 kunigų.

1958 - 1976 m. rūmuose buvo Antalieptės žemės ūkio technikumo mokomasis korpusas. 1977 - 19.. m. veikė tarpmokyklinis gamybinio mokymo kombinatas.

1991 m. vienuolynas gražintas Antalieptės R. Katalikų religinei bendruomenei.

Buvusiame vienuolyne dabar įsikūrusi Antalieptės biblioteka.

[vytauc]

Puiki tema, Giedra- tie kraštai išties turi ką pasiūlyti keliautojui

Tik gal tau pavyko Antalieptės pažnyčią iš toliau nuutraukti, nes dabar tik kažkokios atskiros detalės- bendrą vaizdą sunkoka įsivaizduoti

[Giedra70]

Puiki tema, Giedra- tie kraštai išties turi ką pasiūlyti keliautojui

Tik gal tau pavyko Antalieptės pažnyčią iš toliau nuutraukti, nes dabar tik kažkokios atskiros detalės- bendrą vaizdą sunkoka įsivaizduoti

Šiaip tai sunkios sąlygos buvo. Stipriai kovojau su saule. Truputį padėjo, kad fotografavau RAW'e. Štai dvi nuotraukos kurios gal labiau padės susidaryti vaizdą.



Labai gaila, bet pusę fasado užstoja mediai.

[old school]

Sveiki, gal bus ir visai ne i tema, taciau Antalieptes baznycia dar visai nesenai atrode taip:

http://vienuolynai.mch.mii.lt/images/antalieptes23d.jpg
Tas nesenai, tai 1991 dar tikrai.
Gal kas nors gali suteikti informacijos, kada ji buvo taip smulkiai ir nepastebimai patobulinta (turbut norint atkurti autentiskuma 19 amziaus pradzios), jog dabar atrodo taip: http://i57.photobucket.com/albums/g2...s/DSC_0024.jpg

Informacijos apie tai nera visiskai niekur. Baznycios architekturine istorija baigiasi 20 amziaus vidury. Visgi cia gana rimtas perstatymas.

[Romas]

Foto 2009.08. Fotografuota be štatyvo jau nusileidus saulei

Antalieptė nuo Šventosios tilto

[Romas]

Antalieptės stogai, 2011.07

[Romas]

Antalieptė važiuojant 178 krašto keliu Daugailiai - Dusetos - Bradesiai - (Obeliai)
Foto 2012.05

Kelias leidžiasi į Šventosios (Dusetos) upės slėnį


Kažkada tas kalnas dešinėje buvo mažiau apžėlęs ir nuo jo buvo galima matyti puikią Antalieptės panoramą su bažnyčia

[Romas]

Antalieptė važiuojant į Daugailių pusę








Žvilgsnis į pagrindinę gatvę

[Romas]

Nuotraukos autorius nenurodytas. Braižas panašus į Vyt. Augustino
Antalieptė apie 1931 m.


Bronius Kviklys. Lietuvos bažnyčios. IV tomas. Panevėžio vyskupija. Chicago, 1984

[maklarenas]

keletas foto iš žydiškos paieškos bazės http://www.jewishgen.org

Antalieptė apie 1930 m.

[laimutis]

Miestelio panorama. 1928 m.

ebay.com

[Depeche]

Ar tie cerkviški bokšteliai nėra carinis palikimas?

[laimutis]

Ar tie cerkviški bokšteliai nėra carinis palikimas?

Taip bažnyčia buvo paversta cerkve, perstatyti bokštai nugriaunant viršutinius tarpsnius, pakeistas frontonas, sunaikintas interjeras. Basųjų karmelitų pastate 1893 m. įkurtas moterų stačiatikių vienuolynas, įsteigta mergaičių mokykla, rengusi pradinių mokyklų mokytojus.

Antalieptės Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia. XIX a. vid. Dailininkas Žiulis Šerė



www.epaveldas.lt

[Almis]

2013 06 22









HE (VJ)

[laimutis]

Antalieptė, Zarasų raj.

www.pirkis.lt

[laimutis]

Antalieptė. XX a. 3-4 dešimt.


www.pirkis.lt

[laimutis]

Antalieptė. Apie 1916 m. Leidėjas E. Gutöhrlein


delcampe.net

[laimutis]

Antalieptė. Apie 1916 m. Leidėjas E. Gutöhrlein


delcampe.net