[LT] Lietuvos bažnytkaimiai

[WastedYears]

Kryžius namo kieme


Seniūnija


Lomenos g.






Tvenkinys šalia bažnyčios


Kultūros namai. ES paramos stende parašyta, kad numatyta renovuoti, todėl išvaizda greitu metu gali pasikeisti.


Palomenės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, pastatyta 1915 m.


Varpinė


Bendras vaizdas

[WastedYears]

Blokininis daugiabutis Bažnyčios g.


Blokinis individualus namas Beloniškėse


Medinų g.




Tiltas per Lomeną


Smilgių g.


Nuoroda į girininkiją


Palomenėje yra ypač daug gandralizdžių su gandrais.


Tiek.

[Romas]

Bijutiškis, Molėtų r.

Bijutiškis (arba Bijūtiškis) yra pora kilometrų nuo plento A14 Vilnius - Molėtai, prie kelio Kazokai - Dubingiai.
Kaime yra bažnyčia ir dvaras

Foto 2011.08
Vaizdas nuo Dubingių pusės




Foto 2013.10










Pora akcentų prie bažnyčios

[Romas]

Karvys, Vilniaus r.

Karvys - nemažas Vilniaus rajono bažnytkaimis (344 gyv.). Vietiniai gyventojai tą kaimą vadina Korwia.

Bažnytkaimis įsikūręs prie to paties pavadinimo ežero. Kaime yra bažnyčia, dvaras, mokykla, vaikų darželis, pora parduotuvių. Yra ir individualių, ir daugiabučių namų.
Karvys labai lengvai pasiekiamas. Jis yra prie 108 plento Vievis - Maišiagala - Nemenčinė, kuriuo neratai važiuoja "fūros", aplenkdamos Vilnių. Nuo Karvio iki Maišiagalos ir autostrados A2 yra tik 5-6 kilometrai, o iki Vilniaus - tik 30 km.


Žemėlapio pagrindas iš www.maps.lt

[Romas]

Foto 2014.01
Biblioteka ir bažnyčia


Per kaimą net savaitgaliais dažnai važinėja sunkusis transportas


Vaizdas link Pikeliškių. Kelias aplenkia Karvio ežerą


Veikianti parduotuvė. Neveikainti įdomesnė kitomis prasmėmis


Vaizdas link Maišiagalos


Daugiabučiai namai ir biblioteka

[Romas]

Karvys, Vilniaus r.



Neveikianti parduotuvė, kurioje populiariai išdėstytas požiūris į lietuvių- lenkų santykius

Kitoks Karvys


Inne Korwie (lenk. - kitoks Karvys)

[Romas]

Plytų ir akmens mūro istoristinė Karvio bažnyčia, pastatyta 1862-1865 m.

[Romas]

Aleksandravėlė, Rokiškio r.

Aleksandravėlė - bažnytkaimis, įsikūręs ežeringose Zarasų - Obelių aukštumose. Kaimas nutolęs apie 12 km nuo Obelių ir 10 km nuo Latvijos sienos. Gyventojų čia mažėja - 2001 m. jų buvo 227, o per 2011 m. surašymą liko tik 162 gyventojai.

Į Aleksandravėlę neveda joks asfaltuotas kelias, tik trys žvyrkeliai. Iki Daugailių - Dusetų - Obelių plento Keležeriuose yra 5 km.

Pagrindinių kelių sankryžoje yra trikampė aikštė. Didžiausia Aleksandravėlės įžymybė - 1796 m. statyta klasicistinė bažnyčia su dviem varpinėmis. Kapinėse yra kapai, lietuvių karių žuvusių 1919 m. vasarą, kai Lietuvos kariuomenė stūmė bolševikus už Dauguvos. Rytinėje pusėje stovi švč. M. Marijos skulptūra.
Kažkada Aleksandravėlėje buvo dvaras, dabar išlikęs tik parkas.

Aleksandravėlė yra pačiame Rokiškio ir Zarasų rajonų paribyje, bet beveik visada priklausė Rokiškio apskrities Obelių valsčiui, apylinkei ar seniūninjai. Labai trumpai (1947-1950 m.) buvo Rokiškio apskr. Aleksandravėlės valsčius. 1950-1963 m. buvo apylinkės centras, vėliau apylinkė prijungta prie Obelių apylinkės. Sovietmečiu buvo "Šviesos" kolūkio centras.
Pagal bažnytinę hierarchiją Aleksandravėlės bažnyčia priklauso Zarasų dekanatui. Vienas kunigas aptarnauja Aleksandravėlės, Obelių ir Kriaunų parapijas.

Dabar Aleksandravėlėje neliko pašto, mokyklos, vaikų darželio. Veikia kultūros centras. Aleksandravėlės bendruomenė turi tinklalapį http://aleksandravele.lt/

Iš įžymių žmonių reikia paminėti, kad čia mokėsi Paulius Širvys.


Žemėlapio pagrindas - www.maps.lt, intarpas - http://latvijas-karte.zl.lv/

[Romas]

Įvažiavimas į Aleksandravėlę nuo Dusetų -Obelių plento


Dirbtuvių gatvė






Prie aikštės stovi senas pastatas, kuriame sovietmečiu buvo parduotuvė, o pokariu - stribų būstinė


Tas pats pastatas sovietmečiu

Nuotrauka iš http://www.partizanai.org/failai/htm...urio-zutis.htm

[Romas]

Aleksandravėlės bažnyčia






Labai neįprasta, kad viduje nuo senų laikų užsiliko lenkiški stacijų užrašai


Lietuvos karių kapai Aleksandravėlės kapinėse
Toliau - dvarininko Tupalskio antkapis

[Romas]

Aleksandravėlė, Rokiškio r.

Iš trijų gatvių susidedanti trikampė aikštė


Gatvė Zarasų link




Tolumoje matosi buv. Pauliaus Širvio mokykla (uždaryta 1994 m.) mokykla, dabar kultūros centras




Kultūros centras (buv. mokykla)




Gatvė link Keležerių


Dirbtuvių gatvė


Žvilgsnis atgal, Zarasų kryptimi

[Romas]

Aleksandravėlė, Rokiškio r.

Gatvėlė link bažnyčios


Autobusas Zarasai - Aleksandravėlė


Žvilgsnis nuo bažnyčios į Keležerių pusę


Vaizdas nuo Obelių link bažnyčios


Bažnyčia iš šono


Vienybės gatvė

[Romas]

Gintališkė, Plungės r.

Gintališkė - nedidelis bažnytkaimis Plungės rajone, prie Salantų - Platelių plento. Platelių kaiminystė ( tik 6 km) iš dalies lėmė, kad bažnytkaimyje smarkiai mažėja žmonių. 2001 m. čia buvo 296 gyventojai, o 2011 m. - tik 192 (-35 proc. per 10 m.).
Didžiausia Gintališkės įžymybė - viena įdomiausių Lietuvoje medinė Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (statyta apie 1730 m.)


Žemėlapis iš www.maps.lt, intarpas - iš http://latvijas-karte.zl.lv/


Kažkada, dar aname tūkstantmetyje, teko lankytis Gintališkėje. Po tiek metų pasitaikius progai prasukau keliu pro Gintališkę vėl pasigrožėti ta medine bažnyčia su skulptūromis.



Akivaizdu, kad bažnyčia nedažyta bent ketvirtį amžiaus


Už bažnyčios - sugriuvusi klebionija


Gintališkėje turbūt be didelių investicijų dekoracijoms galima sukti filmą apie vysk. Motiejaus Valančiaus laikus

[Romas]

Kirdeikiai, Utenos r.

Kirdeikiai - jaukus bažnytkaimis Aukštaitijos nacionalinio parko pakraštyje, prie Pakaso ežero. Kaip Rytų Aukštaitijos masteliais, jis nemažas - 2011 m. buvo lygiai 200 gyventojų (anksčiau buvo daugiau 2001 m. - 248, 1979 -334).
Bažnytkaimiu Kirdeikiai tapo 1927 m., kai Linkmenų bažnyčia atsidūrė anoje demarkacinės linijos su Lenkija pusėje.



Žemėlapio pagrindas - www.maps.lt, intarpas - http://latvijas-karte.zl.lv/

Nacionalinio parko riba eina per kaimą. Pakaso ežero pakrantė, bažnyčia ir keli pastatai patenka į saugomą teritoriją. Pakrantė priklauso Utenos rajonui, o ežero vanduo - jau Ignalinos rajonui

Pakaso ežero pakrantė

[Romas]

Foto 2014.03

Kirdeikių bažnyčia yra prie pat ežero






Vaizdas nuo bažnyčios į kaimo pagrindinę gatvę

[Romas]

Kirdeikiai, Utenos r.

Pagrindinė Kirdeikiuose - S.Gimžausko gatvė. Joje išlikusi tradicinė namų pastatų išdėstymo struktūra, kai namai yra galais į gatvę ir šiek tiek paslinkti vienas kito atžvilgiu.

Foto 2014.03
Vaizdas į rytus (Ginučių, Linkmenų kryptis)


Vaizdas į vakarus (Tauragnų, Saldutiškio kryptis)






Keliukas link bažnyčios

[Romas]

Šaukotas - bažnytkaimis Radviliškio rajone, iškilęs virš apylinkių lygumų, kalvelių ir vienų didžiausių Lietuvoje pelkių. Visai šalia - Tytuvėnų regioninio parko teritorija.
Bažnytkaimyje gyvena apie 400 - 500 žmonių. Yra miestelio užuomazgų - aikštė ir kažkiek senovinis gatvių tinklas.
Tai yra gana nuošalus kampas pačiame Lietuvos viduryje. Ne veltui greta esančiuose Mėnaičiuoe 1949.02.16 įvyko partizanų vadų susirinkimas, paskelbęs garsią deklaraciją..
Šiaulėnai patogiausiai pasiekiami plentu nuo Šiaulėnų, kur eina 148 plentas Radviliškis - Tytuvėnai - Raseiniai. Kol kas keliai į Pašušvį - Grinkiškį ir į Šiluvą yra žvyrkeliai.


Žemėlapis iš www.mapy.cz

Foto 2018.03
Įvažiavimas nuo Pašušvio pusės








Ant kalno - Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčia, statyta 1767 m.






Nuo bažnyčios kalno matosi plačios apylinkės

[Romas]

Šaukotas, Radviliškio r.
Foto 2018.03
Šaukoto centriukas nuo bažnyčios

[Romas]

Inturkė, Molėtų r.
Inturkė - bažnytkaimis prie Galuonų ežero. Šalia yra Išnarų, Vašuoko, Kertuojų ir Urkio ežerai. Nuo Urkio ežero kilo ir Inturkės pavadinimas (Anturkė tarmiškai). Kaima prisišlieja prie Labanoro regioninio parko.
2011 m. surašyti 237 gyventojai (2001 m. - 324). Apylinkėse maišytai gyvena lietuviai ir lenkai.
Administraciniu požiūriu priklausė nuo 1919 m. Utenos apskrities Molėtų valsčiui, 1947 m. trumpam buvo sukurtas Intrukės valsčius. Rajonų laikais nuo 1950 m. iki šiol priklauso molėtų rajonui.
Inturkės centre yra graži XVIII a. statyta medinė katalikų bažnyčia, vakariniame pakraštyje yra ir 1860 m. stayta pravoslavų (stačiatikių) cerkvė.
Inturkėje yra mokykla (anksčiau- pradžios mokykla, 1949–1953 m. septynmetė, 1953–2001 m. vidurinė, nuo 2001 m. Inturkės pagrindinė mokykla, 2020 m. prijungta prie Molėtų pradinės mokyklos).
Inturkėje yra didelis buvusio kultūrnamio pastatas, už jo - seniūnijos pastatas. Prie bažnyčios yra nepriklausomybės paminklas.
Bažnytkakimyje yra parduotuvė, gaisrinė, šalia įrengtas puikus pliažas.

Pasiekti Inturkė galima 173 keliu Molėtai - Inturkė - Joniškis- Pabradė. Kelias yra siauras (išskyrus 7 km Švenčionių rajone) - jame snkia prasilenkia dvi lengvosios mašinos.
Yra žvyrkeliai RK2816 į Kertuoją - Lakają - Labanorą (asfaltuotas iki Kertuojų ežro) ir RK 2832 į Žydavainius - Dubingius


Žemėlapis iš www.mapy.cz

Foto 2021.07
Pagrindinė sankryža link Molėtų.


Katalikų bažnyčia


Pagrindinė sankryža link Joniškio


Bažnyčios g.


Parduotuvė


Mokykla


Buvęs kiltūrnamis (parduodamas)


Traktorius

[Romas]

Inturkė, Molėtų r.
Foto 2021.07
Žvilgsnis atgal nuo parduotuvės




Nepriklausomybės paminklas




Pamiklinis akmuo 1975 m. klebinijoje slapta LLKS spasdintam leidiniu "Varpas"