Raguvos herbe pavaizduotas ugniagesių globėjas Šv. Florijonas, kurio skulptūra stovi miestelio aikštėje.
Tankiai užstatytas medinis Raguvos miestelio centras daug kartų degė. Siekiant jį apsaugoti nuo gaisrų, centrinėje miestelio dalyje ant mūrinės kolonos, išlikusios nuo XIX a., buvo iškelta šv. Florijono skulptūra. Manoma, kad šventasis apsaugos gyventojus nuo gaisrų. Pamažu šv. Florijonas tapo neatsiejama miestelio istorijos dalimi, jo simboliu, kuris perkeltas į šiuolaikinį miestelio herbą
2018 metais Raguvoje buvo surengta ugnaigesių šventė.
Po to panašaus užmojo švenčių Raguvoje turbūt nebuvo.
15min.lt 2018.05.04 Po 18 metų pertraukos ugniagesių profesinė šventė sugrįžo į Raguvą
Panevėžio apskrities ugniagesiai gelbėtojai Šv.Florijono, ugniagesių globėjo bei gaisrų sergėtojo dieną šiemet paminėjo Raguvoje. Į šį Panevėžio rajono miestelį ugniagesių šventė sugrįžo po daugelio metų pertraukos.
Nepavyko rasti išsamesnės ekskursijos po Raguvos miestelį.
Išsamus "Sekundės" straipsnis apie 2018 metų ugniagesių šventę su didele foto galerija. Nuotraukose matosi ir miestelio aikštė, pastatai, žmonės Gaila, kad nenurodytas nuotraukų autorius.
Sekundė 2018.05.04 Šv. Florijono dieną ugniagesiai bendruomenę sveikino paradu
Panevėžio apskrities ugniagesiai gelbėtojai profesinę šventę – Šv. Florijono, ugniagesių globėjo, gaisrų sergėtojo dieną – šįmet minėjo Raguvoje.
Raguviškiai gavo progą išvysti ne tik ugniagesių gelbėtojų paradą, techniką, bet ir kitų specialiųjų tarnybų – greitosios medikų, policijos, taip pat karių pasirodymus, paskanauti kareiviškos košės, pasiklausyti koncerto bei pasiderėti amatininkų mugėje.
Sekundė 2021.12.19 Apleistame malūne kurs meno viziją
Šimtamečiame Raguvos malūne vėl atsiranda gyvybė. Daug kartų ėjęs iš vienų rankų į kitas, rudenį jis, gerokai apleistas, atsidūrė jaunos dizainerės Rūtos Malinauskaitės glėbyje. Norvegijoje studijuojanti vilnietė turi planų Raguvos sename malūne įrengti meno studiją su baseinu.
P.Židonio nuotr.
Savaitgalį jame vėl aidėjo balsai – surengta nedidelė tapybos, skulptūros ir vitražų paroda. (...)
M.Juriko nuotr.
„Mano tikslas yra išsaugoti malūno autentiškumą ir jo erdvėse įkurti meno erdvę, kurioje žmonės atsipalaiduotų ir net baseine galėtų paplaukioti. Šiai vizijai įgyvendinti reikia daug investicijų. Bandysiu teikti paraiškas finansavimui gauti“, – rankų nenuleidžia malūno savininkė R. Malinauskaitė. (...) Pasak pašnekovės, jei viskas vyks pagal planą, aktyvesnis kultūrinis darbas malūne galėtų prasidėti po trejų metų.(...)
Maušiuko malūnas
Ant malūno sienos įamžinta data rodo jį pastatytą 1908-aisiais. Tuomet malūnas priklausė žydams Kovalskiui ir Levinui. Vieno savininko vardas buvo Mauša, dėl to ilgai malūnas vadintas Maušiuko. Vėju čia naudotasi neilgai. 1922 metais malūnas jau minimas kaip garo: be sparnų ir kepurės mechanizmo.
Sakoma, kad malūno girnos sustojo, kai kolūkiuose paplito elektra varomi malūnai, – po Antrojo pasaulinio karo. Vėlesnė malūno istorija siejama su iš Jočiūnų kaimo kilusiu Pranu Tarabilda. 1948 metais jis Raguvos lentpjūvėje-malūne įsidarbino mašinistu, paskui tapo gaterininku, brigadininku, o galiausiai – vedėju. Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje pasiduota naujai ir sparčiai plitusiai madai: malūnas paverstas kavine ir viešbučiu, o naujai sumūrytame priestate įrengta pirtis ir baseinas. Šia įstaiga naudojosi sūrio gamyklos ir kolūkio darbuotojai, čia vykdavo šventės, būdavo priimami svečiai.
Bet po 1990-ųjų prasidėjus privatizacijai istorinis pastatas liko galutinai nustekentas
Apleistas Raguvos malūne roliau tvarkomas ir jame vyksta kultūrinė veikla.
LRT 2023.08.23 Akyse nykstantis paveldas paskatino imtis neįprasto projekto:
Panevėžyje kurianti fotografė Judita Mikalkevičė ėmėsi neįprasto projekto – fiksuoja visos šalies kapinių vartus. Moteris teigia, kad taip siekia atkreipti dėmesį į neįkainojamą vertę turinčius architektūros kūrinius, kurių daugelis net nepastebi, o laikui bėgant, iš rajoninių vietovių, jie iš lėto apskritai išnyksta. (...)
Netradicinės fotografijos – netradicinėje aplinkoje. Judita pirmąją parodą nusprendė eksponuoti Panevėžio rajone, apleistame Raguvos malūne.
LRT stop kadrai
Dabar sunku atkurti, kurioje Raguvos aikštės pusėje buvo ši valgykla - šiaurinėje, ar pietinėje, kur apie 1984 m. atsirado ambulatorija.
Pagal apšvietimą labiau panašu į šiaurinę aikštės pusę.
Aleksandras Medvedevas
Raguvos valgykla ir parduotuvė 1967 m.
Aprašymas nugarinėje fotografijos pusėje: „Panevėžio r. Raguvos kol. Raguvos gyv. 50 v. valgykla su 4 d. v. parduotuve. Tip. pr. 1967 m“.
Comment