Valkininkai - savitas miestelis, įsikūręs Merkio ir Šalčios santakoje.
Jis yra tik 55 km nuo Vilniaus, šalia Vilniaus - Merkinės (Alytaus, Gardino, Lazdijų) plento, prie sankryžos į plentą į Matuizas ir Eišiškes.
Valkininkai yra urbanistikos paminklas. Valkininkų miesteyje yra savita akmenimis grįsta trikampe aikštė.
Valkininkų apylinkės - puikiais pušynais apaugusios lygumos. Apylinkėse yra kelios įžymybės - gatvinis Čižiūnų kaimas, Dargužių kaimas, garsėjantis sūriais ir Valkininkų aerodromas, kuriame galima pabandyti paskraidyti parasparniais.
Vikipedija rašo, kad miestas Magdeburgo teises gavo dar 1571 metais, o 1792 m. patvirtintas herbas. Valkininkai - vienas iš nedaugelio miestelių, kuriose buvo dvi bažnyčios. Pranciškonų vienuolyną rusai uždarė po 1831 m. sukilimo, o vienuolynas galutinai sunaikintas II pasaulinio karo pabaigoje. Dabartinė bažnyčia buvo statoma 1822-1837 m.
Po I pasaulinio karo netoli buvo demarkacinė linija (1 km už Valkininkų geležinkelio stoties), tai miestelsi neturėjo galimybių augti.
Į informaciją apie gyventojų skaičius Valkininkuose reikia žiūrėti atidžiai. Nors Vikipedija rašo, kad šiame miestelyje 1896 m. gyveno tik 319 žmonių, bet 1897 m. surašymo duomenys rodo, kad ten gyveno 2619 žmonių- 1360 Romos katalikai ir 1126 judėjų tikėjimo gyventojai; 1287 vyrai ir 1332 moterys.
Pagal paskutinio 2011 m. gyventojų surašymo duomenis Valkininkuose gyveno tik 229 žmonės (2001 m. - 238 m.). Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad Valkininkai vizualiai atrodo žymiai didesni - su miesteliu yra suaugę Čižiūnai (129 gyv.), Užuperkasis (343 gyv.) ir Paklėštarė (150 gyv.)
http://wikimapia.org
Administraciniu požiūriu Valkininkai, kaip ir didžioji dalis Dzūkijos, ilgą laikotarpį priklausė Trakų apskričiai. Miestelis buvo valsčiaus centras. Caro laikais Valkininkai priklausė Vilniaus gubernijos Trakų apskirčiai, lenkų laikais - Vilniaus vaivadijos Vilniaus - Trakų apskričiai. Atgavus dalį Vilniaus krašto 1939.10 buvo įkurta Valkininkų apskritis, o 1940.02-1950.06 Valkininkai priklausė Trakų apskirčiai.
Rajonų laikotarpio pradžioje (1950-1962 m.) Valkininkai buvo Eišiškių rajono dalis ir tik nuo 1962 iki dabar Valkininkai priklauso Varėnos rajonui.
Labai smagu, kad Valkininkų, skirtingai nei senųjų Subačiaus, Akmenės ar Varėnos miestelių, nenustelbė jaunesnės gyvenvietės įsikūrusios šalia stočių. Valkininkų geležinkelio stotis, kurioje gyvena daugiau gyventojų nei senuose Valkininkuose, gyvena daugiau žmonių (2011 m.-370), bet jiems teko tenkintis griozdišku pavadinimu "Naujieji Valkininkai".
Nors Valkininkai taip ir netapo administraciniu centru, bet juose įsikūrusi ir iki šiol išliko viena iš 42 miškų urėdijų, apimanti 22145 ha valstybinių miškų Varėnos, Šalčininkų, Trakų ir Alytaus rajonuose.
Valkininkų miškų urėdija
http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&...E-F58843CD53B4
1792 m. Stanislovo Augusto patvirtintas herbas
1993 m. patvirtintas Valkininkų herbas
http://lt.wikipedia.org/wiki/Valkinink%C5%B3_herbas
Jis yra tik 55 km nuo Vilniaus, šalia Vilniaus - Merkinės (Alytaus, Gardino, Lazdijų) plento, prie sankryžos į plentą į Matuizas ir Eišiškes.
Valkininkai yra urbanistikos paminklas. Valkininkų miesteyje yra savita akmenimis grįsta trikampe aikštė.
Valkininkų apylinkės - puikiais pušynais apaugusios lygumos. Apylinkėse yra kelios įžymybės - gatvinis Čižiūnų kaimas, Dargužių kaimas, garsėjantis sūriais ir Valkininkų aerodromas, kuriame galima pabandyti paskraidyti parasparniais.
Vikipedija rašo, kad miestas Magdeburgo teises gavo dar 1571 metais, o 1792 m. patvirtintas herbas. Valkininkai - vienas iš nedaugelio miestelių, kuriose buvo dvi bažnyčios. Pranciškonų vienuolyną rusai uždarė po 1831 m. sukilimo, o vienuolynas galutinai sunaikintas II pasaulinio karo pabaigoje. Dabartinė bažnyčia buvo statoma 1822-1837 m.
Po I pasaulinio karo netoli buvo demarkacinė linija (1 km už Valkininkų geležinkelio stoties), tai miestelsi neturėjo galimybių augti.
Į informaciją apie gyventojų skaičius Valkininkuose reikia žiūrėti atidžiai. Nors Vikipedija rašo, kad šiame miestelyje 1896 m. gyveno tik 319 žmonių, bet 1897 m. surašymo duomenys rodo, kad ten gyveno 2619 žmonių- 1360 Romos katalikai ir 1126 judėjų tikėjimo gyventojai; 1287 vyrai ir 1332 moterys.
Pagal paskutinio 2011 m. gyventojų surašymo duomenis Valkininkuose gyveno tik 229 žmonės (2001 m. - 238 m.). Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad Valkininkai vizualiai atrodo žymiai didesni - su miesteliu yra suaugę Čižiūnai (129 gyv.), Užuperkasis (343 gyv.) ir Paklėštarė (150 gyv.)
http://wikimapia.org
Administraciniu požiūriu Valkininkai, kaip ir didžioji dalis Dzūkijos, ilgą laikotarpį priklausė Trakų apskričiai. Miestelis buvo valsčiaus centras. Caro laikais Valkininkai priklausė Vilniaus gubernijos Trakų apskirčiai, lenkų laikais - Vilniaus vaivadijos Vilniaus - Trakų apskričiai. Atgavus dalį Vilniaus krašto 1939.10 buvo įkurta Valkininkų apskritis, o 1940.02-1950.06 Valkininkai priklausė Trakų apskirčiai.
Rajonų laikotarpio pradžioje (1950-1962 m.) Valkininkai buvo Eišiškių rajono dalis ir tik nuo 1962 iki dabar Valkininkai priklauso Varėnos rajonui.
Labai smagu, kad Valkininkų, skirtingai nei senųjų Subačiaus, Akmenės ar Varėnos miestelių, nenustelbė jaunesnės gyvenvietės įsikūrusios šalia stočių. Valkininkų geležinkelio stotis, kurioje gyvena daugiau gyventojų nei senuose Valkininkuose, gyvena daugiau žmonių (2011 m.-370), bet jiems teko tenkintis griozdišku pavadinimu "Naujieji Valkininkai".
Nors Valkininkai taip ir netapo administraciniu centru, bet juose įsikūrusi ir iki šiol išliko viena iš 42 miškų urėdijų, apimanti 22145 ha valstybinių miškų Varėnos, Šalčininkų, Trakų ir Alytaus rajonuose.
Valkininkų miškų urėdija
http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&...E-F58843CD53B4
1792 m. Stanislovo Augusto patvirtintas herbas
1993 m. patvirtintas Valkininkų herbas
http://lt.wikipedia.org/wiki/Valkinink%C5%B3_herbas
valdžia turėtų netrukdyti žydams atkurti, naudoti ir prižiūrėti savo kulto pastatus, bet aš, kaip mokesčių mokėtojas, nenorėčiau prie to prisidėti biudžeto pinigais...
Comment