Name gyveno knygnešys, liaudies menininkas, raižytojas Aleksandras Vinkus-Vitkauskas (1832–1912); nuotraukoje - sūnus Petras Vitkauskas su žmona Aleksandra; 1922 m. namas nugriautas, jo vietoje pastatytas naujas.
XX a. 4 deš., Darbėnų valstiečio troba
XX a. 3 deš.
„Tiškevičiaus dvarų-miškų administratorius Bortkevičius – gyveno Darbėnuose – valdiškoje sodyboje (Tiškevičiaus) prie Darbos".
1928-05-15, nepriklausomybės 10-mečio minėjimas prie valsčiaus valdybos pastato
1930 m. gegužės 15 d., Nepriklausomybės 10-mečio paminklo atidengimo šventė.
nepriklausomybės paminklo atidengimas, fot. Marijonas Daujotas
Dėl tų spalvotų plytelių, galiu pasakyti, kad ne visada jos atrodo gerai, pavyzdžiui, teko matyti Lazdijuose spalvotomis trinkelėmis išklotus šaligatvius, tai vaizdas nekoks, labiau manau tiktų tokiems projektams, ypač aikštėms natūralių medžiagų panaudojimas, kaip tašyti lauko akmenys ar pan.
Darbėnų 1902-1903 m. bažnyčios rekonstrukcijos projektas
1902-1903 m. parengtas Darbėnų bažnyčios rekonstrukcijos projektas, pagal kurį buvo numatyta pertvarkyti priekinę pastato dalį - paaukštinti bokštą, užbaigti jį neobarokinės formos stogu, o pagrindinės dalies architektūrą padaryti gerokai puošnesnę. Projekto autorius nežinoma. Leidimas duotas 1903 m. gruodžio 7 d., tačiau statyba nebuvo pradėta. Neaišku, ar sutrukdė 1905 m. revoliuciniai įvykiai, ar kitos priežastys.
A.Miškinis Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai I knyga 2004
Darbėnų herbe pavaizduota miestelio istorinė planinė struktūra, kuri ėmė formuotis XVI a. Vėliau, XVIII a. – XIX a. II p.
Darbėnuose susiformavo savitas radialinis planas ne su vienu, kaip buvo įprasta kituose miesteliuose, bet su dvejais mazgais: viename buvo keturi keliai: nuo dvaro sodybos, Skuodo, Salantų ir Vaineikių, kurie suėjo Darbos upelio šiaurės krante; kitame mazge – trys keliai: iš malūno, Palangos-Kretingos ir Kašučių, susijungę pietiniame Bendriškės upelio krante. Abu gatvių mazgus jungė Kretingos-Palangos-Skuodo krypties kelyje susidariusi pagrindinė gatvė su netaisyklinga turgaus aikšte.
Atsižvelgiant į išlikusią senąją radialinio plano su klasicistinio plano elementais Darbėnų dalį, 1969 m. miesteliui buvo suteiktas vietos reikšmės urbanistikos paminklo statusas.
Siekiant pažymėti šį svarbų urbanistinį paveldą ir kartu išryškinti Darbėnų, kaip klestinčio miestelio tiek istorijoje, tiek dabartyje, svarbą, Lietuvos heraldikos komisija pritarė istorinės planinės struktūros atspindėjimui Darbėnų herbe.
Vietos bendruomenė pasirinko herbe naudoti raudoną spalvą, kadangi ši spalva dominuoja tautiniuose žemaičių kostiumuose.
Comment