Turgeliai (lenk. Turgiele) - nemažas Pietryčių Lietuvos miestelis, įsikūręs Merkio aukštupyje, netoli Gudijos sienos.
Nors iki Vilniaus yra tik 35 km, tačiau šis miestelis lietuviams mažai žinomas ir mažai lankomas.
Turgeliuose iki I pasaulinio karo buvo nedaug gyventojų - 1885 m. 116 gyv., 1897 m. - 277 gyv. (kitur - 196 gyv.). Miestelio teises Turgeliai gavo 1902 m. Miestelis garsėjo turgumis, kurie vyko gegužės 8 dieną
Vilniaus guberinios 1886 m. aprašyme ape turgelisu rašoma:
Tarpukario surašymo (1921 ir 1931 m.) duomenų aptikti nepavyko.
Po II pasaulinio karo miestelis sparčiai augo: 1959 m. 363 gyv., 1970 - 447 gyv., 1979 - 440, 1987 - 620, 2001 m. - 663 gyv. Tik paskutinio surašymo metu gyventojų sumažėjo (2011 m. - 588 gyv.)
Turgelių parapija apėmė didelę teritoriją, kurioje gyveno skirtingų šaltinių duomenimis nuo 6 iki 10 tūkst. žmonių. Bažnyčia pradėta plėsti prieš I pasaulinį karą, o baigta įrengti tik 1934 metais.
Turgelių pietiniame pakraštyje, prie Merkio, yra Turgelių piliakalnis.
Šio krašto istorija yra labai turtinga. Už 3 km į vakarus XVIII a, buvo Pawłowo (Pavlovo) respublika, už 6 km yra Vilkiškių dvaras, už 2 km į pietus - stačiatikių Mikniškių (Michnowo, Michnovo) bendruomenė
II Pasaulinio karo metais Turgeliai buvo priskirti Ostlando Lietuvos generalbezirkui. Keletą mėnesių (nuo 1943 m. gruodžio iki 1944 m. liepos) čia veikė vad. Turgelių respublika (Republika turgielska). 1944 m. gegužę ties Mūro Ašmenėle (Murowana Oszmianka) vyko Armijos Krajovos (Armia Krajowa) mūšiai su Plechavičiaus vietine rinktine. Lenkų istoriniuose šaltiniuose dažnai pateikiama nelabai maloni Vietinės Rinktinės nuotrauka po pralaimėto mūšio. Turgeliuose bazavosi Armijos Krajovos 3 brigada, kuri 1944 m. liepą dalyvavo "Aušros Vartų" operacijoje prieš vokiečius (operacja "Ostra Brama")
Įžymūs apylinkių žmonės lietuviams mažai žinomi:
Dail. Wincenty Dmochowski (Vincentas Dmachauskas) (1807-1862) - garsaus paveikslo "Gaisras miške" autorius
Kun. Michał Sopoćko (1888-1975) - katalikų bažnyčios palaimintasis, labiausiai žinomas kaip šventosios Faustynos Kowalskos dvasios tėvas
Kun. Józef Obrembski (1906-2011) - Turgelių klebonas 1932-1950 m., vėliau dirbo Maišiagaloje
Anna Krepsztul (1932-2007) - liaudies menininkė, gyvenusi Tabariškėse (ten yra ir jos muziejus).
Turgelių apylinkės yra gražios - banguotos Ašmenos aukštumos, kurių tęsinys yra Baltarusijoje.
Įvažiavimas į Turgelius ypač gražus iš trijų pusių: atvažiuojant nuo Rudaminos iš tolo matosi bažnyčia, kuri artėja važiuojant stndartinio kaimiško užs statymo gatve; atvažiuojant nuo Medininkų miestelis pasirodo staiga iš už kalvų, o važiuojant nuo Šalčininkų - miestelis pasirodo ant kalno, po to kelias leidžiasi į Merkio slėnį ir kyla į kalną yra gražia Akmenynės gatve su autentiškais senais mediniais pastatais.
Pora žodžių apie kelius. Iki II pasaulinio karo pagrindinis kelias buvo Vilnius - Turgeliai- Klevyčia - Norviliškės - Surviliškės, kuris dabar keliose vietose kerta sieną.
Šiuo metu yra išasfaltuoti keliai į Šalčininkus, Jašiūnus, Rudaminą - Vilnių ir į Tabariškes. Lietuvos bendrajame plane buvo numatyta, kad kelias nuo Medininkų muitinės per Turgelius - Jašiūnus - Valkininkus iki Kalvarijos bus valstybinės reikšmės. Tačiau tebėra kelių kilometrų žvyrkelio ruožas iki Medininkų.
Turgelių herbas patvirtintas 2012 m. sausio 16 d.
Jame yra replika į Pavlovo (Pawłowo) respublikos idealus
https://lt.wikipedia.org/wiki/Turgeli%C5%B3_herbas
Titulinis pranešimas sukurtas 2017.03.19
Nors iki Vilniaus yra tik 35 km, tačiau šis miestelis lietuviams mažai žinomas ir mažai lankomas.
Turgeliuose iki I pasaulinio karo buvo nedaug gyventojų - 1885 m. 116 gyv., 1897 m. - 277 gyv. (kitur - 196 gyv.). Miestelio teises Turgeliai gavo 1902 m. Miestelis garsėjo turgumis, kurie vyko gegužės 8 dieną
Vilniaus guberinios 1886 m. aprašyme ape turgelisu rašoma:
Tarpukario surašymo (1921 ir 1931 m.) duomenų aptikti nepavyko.
Po II pasaulinio karo miestelis sparčiai augo: 1959 m. 363 gyv., 1970 - 447 gyv., 1979 - 440, 1987 - 620, 2001 m. - 663 gyv. Tik paskutinio surašymo metu gyventojų sumažėjo (2011 m. - 588 gyv.)
Turgelių parapija apėmė didelę teritoriją, kurioje gyveno skirtingų šaltinių duomenimis nuo 6 iki 10 tūkst. žmonių. Bažnyčia pradėta plėsti prieš I pasaulinį karą, o baigta įrengti tik 1934 metais.
Turgelių pietiniame pakraštyje, prie Merkio, yra Turgelių piliakalnis.
Šio krašto istorija yra labai turtinga. Už 3 km į vakarus XVIII a, buvo Pawłowo (Pavlovo) respublika, už 6 km yra Vilkiškių dvaras, už 2 km į pietus - stačiatikių Mikniškių (Michnowo, Michnovo) bendruomenė
II Pasaulinio karo metais Turgeliai buvo priskirti Ostlando Lietuvos generalbezirkui. Keletą mėnesių (nuo 1943 m. gruodžio iki 1944 m. liepos) čia veikė vad. Turgelių respublika (Republika turgielska). 1944 m. gegužę ties Mūro Ašmenėle (Murowana Oszmianka) vyko Armijos Krajovos (Armia Krajowa) mūšiai su Plechavičiaus vietine rinktine. Lenkų istoriniuose šaltiniuose dažnai pateikiama nelabai maloni Vietinės Rinktinės nuotrauka po pralaimėto mūšio. Turgeliuose bazavosi Armijos Krajovos 3 brigada, kuri 1944 m. liepą dalyvavo "Aušros Vartų" operacijoje prieš vokiečius (operacja "Ostra Brama")
Įžymūs apylinkių žmonės lietuviams mažai žinomi:
Dail. Wincenty Dmochowski (Vincentas Dmachauskas) (1807-1862) - garsaus paveikslo "Gaisras miške" autorius
Kun. Michał Sopoćko (1888-1975) - katalikų bažnyčios palaimintasis, labiausiai žinomas kaip šventosios Faustynos Kowalskos dvasios tėvas
Kun. Józef Obrembski (1906-2011) - Turgelių klebonas 1932-1950 m., vėliau dirbo Maišiagaloje
Anna Krepsztul (1932-2007) - liaudies menininkė, gyvenusi Tabariškėse (ten yra ir jos muziejus).
Turgelių apylinkės yra gražios - banguotos Ašmenos aukštumos, kurių tęsinys yra Baltarusijoje.
Įvažiavimas į Turgelius ypač gražus iš trijų pusių: atvažiuojant nuo Rudaminos iš tolo matosi bažnyčia, kuri artėja važiuojant stndartinio kaimiško užs statymo gatve; atvažiuojant nuo Medininkų miestelis pasirodo staiga iš už kalvų, o važiuojant nuo Šalčininkų - miestelis pasirodo ant kalno, po to kelias leidžiasi į Merkio slėnį ir kyla į kalną yra gražia Akmenynės gatve su autentiškais senais mediniais pastatais.
Pora žodžių apie kelius. Iki II pasaulinio karo pagrindinis kelias buvo Vilnius - Turgeliai- Klevyčia - Norviliškės - Surviliškės, kuris dabar keliose vietose kerta sieną.
Šiuo metu yra išasfaltuoti keliai į Šalčininkus, Jašiūnus, Rudaminą - Vilnių ir į Tabariškes. Lietuvos bendrajame plane buvo numatyta, kad kelias nuo Medininkų muitinės per Turgelius - Jašiūnus - Valkininkus iki Kalvarijos bus valstybinės reikšmės. Tačiau tebėra kelių kilometrų žvyrkelio ruožas iki Medininkų.
Turgelių herbas patvirtintas 2012 m. sausio 16 d.
Jame yra replika į Pavlovo (Pawłowo) respublikos idealus
https://lt.wikipedia.org/wiki/Turgeli%C5%B3_herbas
Titulinis pranešimas sukurtas 2017.03.19
Comment