Dubingai nutolę nuo Vilniaus tik 50 km
Keliai yra į Giedraičius (asfaltas), Joniškį (įpusėtas asfaltuoti), Paberžę, Sužionis (pradėtas asfaltuoti), Bijūtiškį.
Dubingiai įsikūrę prie ilgiausiu Lietuvoje vadinamo Dubingių (Asvejos) ežero - jo ilgis 29 km. Nors tas ilgis gavosi "sudursčius" kelis ežerus (ties Purviniškių tiltu net teka srovė) ir pridėjus visas atšakas, ežeras yra labai gražus.
Tiesa, jei karštą savaitgalio dieną ieškosite nuošalios maudyklos, gali nepasisekti.
Dubingių žemė minima jau 1334 m.
Radvilų laikais (XVI - XVII a.) buvo reformacijos centras.
Labiausiai Dubingius išgarsino Barbora Radvilaitė, gyvenusi toje pilyje iki vedybų su karaliumi Žygimantu Augustu.
Pilis XVII a. atitieko kitoms didikų giminėms ir sunyko per karus su švedais XVIII a.
Beje, nepavyko rasti Dubingių herbo. Jei kas nors tokį sugalvos, turbūt pasinaudos Radvilų giminės herbo motyvais.
Radvilų herbas iš Dailės muziejaus tinklapio
http://www.ldm.lt/Muziejusirpadalini...s-issamiau.htm
1897 m. gyveno tik 363 žmonės.
Tarpukariu Dubingių miestelis buvo prie demarkacinės (administracinės) linijos su Lenkija ir neturėjo sąlygų augti. 1934 m. per ežerą pastatytas medinis tiltas, o Ukmergės aps. savivaldybė ir Turizmo draugija piliakalnyje pastatė 2 aukštų vasarnamį su puikiais vaizdais į ežerą.
Turbūt tais laikais gamtosaugininkai buvo mažiau pastebimi.
Per II pasaulinį karą, 1944.06.23 d., Armia Krajowa, keršydama už prieš tris dienas nužudytus 39 Glitiškių (Vilniaus aps.) gyventojus, nužudė ne mažiau nei 27 Dubingių gyventojus.
Tos tarpusavio "kovos" su taikiais gyventojais vyko likus nepilnam mėnesiui iki bolševikų "išvadavimo".
Dabar miestelyje gyvena tik apie 260 gyventojų.
Dubingių (Asvejos) ežero atšaka
Medinis tiltas ir Dubingių piliavietė
Keliai yra į Giedraičius (asfaltas), Joniškį (įpusėtas asfaltuoti), Paberžę, Sužionis (pradėtas asfaltuoti), Bijūtiškį.
Dubingiai įsikūrę prie ilgiausiu Lietuvoje vadinamo Dubingių (Asvejos) ežero - jo ilgis 29 km. Nors tas ilgis gavosi "sudursčius" kelis ežerus (ties Purviniškių tiltu net teka srovė) ir pridėjus visas atšakas, ežeras yra labai gražus.
Tiesa, jei karštą savaitgalio dieną ieškosite nuošalios maudyklos, gali nepasisekti.
Dubingių žemė minima jau 1334 m.
Radvilų laikais (XVI - XVII a.) buvo reformacijos centras.
Labiausiai Dubingius išgarsino Barbora Radvilaitė, gyvenusi toje pilyje iki vedybų su karaliumi Žygimantu Augustu.
Pilis XVII a. atitieko kitoms didikų giminėms ir sunyko per karus su švedais XVIII a.
Beje, nepavyko rasti Dubingių herbo. Jei kas nors tokį sugalvos, turbūt pasinaudos Radvilų giminės herbo motyvais.
Radvilų herbas iš Dailės muziejaus tinklapio
http://www.ldm.lt/Muziejusirpadalini...s-issamiau.htm
1897 m. gyveno tik 363 žmonės.
Tarpukariu Dubingių miestelis buvo prie demarkacinės (administracinės) linijos su Lenkija ir neturėjo sąlygų augti. 1934 m. per ežerą pastatytas medinis tiltas, o Ukmergės aps. savivaldybė ir Turizmo draugija piliakalnyje pastatė 2 aukštų vasarnamį su puikiais vaizdais į ežerą.
Turbūt tais laikais gamtosaugininkai buvo mažiau pastebimi.
Per II pasaulinį karą, 1944.06.23 d., Armia Krajowa, keršydama už prieš tris dienas nužudytus 39 Glitiškių (Vilniaus aps.) gyventojus, nužudė ne mažiau nei 27 Dubingių gyventojus.
Tos tarpusavio "kovos" su taikiais gyventojais vyko likus nepilnam mėnesiui iki bolševikų "išvadavimo".
Dabar miestelyje gyvena tik apie 260 gyventojų.
Dubingių (Asvejos) ežero atšaka
Medinis tiltas ir Dubingių piliavietė
Tokia smukle gali pasigirti ne tik Alanta, Žeimelis ar Dubingiai, bet ir Šilinė (Jurbarko r.), kur stovi atrestauruota Šilinės smuklė. Šiuo metu Šilinės smuklėje įsikūrusi Panemunių regioninio parko direkcija, taip pat įkurta ekspozicija, supažindinanti su žvejybos Nemune ypatumais, bei gamtos mokykla.
paieškoti nuošalių maudyklių
Comment