Pabradė (lenk. Podbrodzie) - neblogai prakutęs miestelis 58 km nuo Vilnius, prie Vilniaus - Daugpilio geležinkelio ir Vilniaus Švenčionių plento.
Lietuviškai reikia kirčiuoti paskutinį skiemenį Pabradė, nors dauguma kažkodėl kirčiuoja kaip lenkai - priešpaskutinį skiemenį Pabradė...
Pabradė didesnė ir už rajono centrą Švenčionis (5467 gyv.), ir už Švenčionėlius (5960 gyv.). Skirtingai nuo buvusių rajonų centrų, Pabradės gyventojų skaičius mažėja lėčiau. 2011 m. pradžioje gyveno 6003 gyventojai , nors 1989 m. gyveno apie 7300.
Pabradė nuo 1966 m. turėjo savo herbą, bet sovietai 1969 m. nustojo herbus naudoti (tai beveik reiškė uždraudimą). Herbas atkurtas 2006 metais.
Pabradės herbas ir jo kūrimo istorija: http://lt.wikipedia.org/wiki/Pabrad%C4%97s_herbas
Pabradė pradėjo augti XIX a. pab., nutiesus S.Peterburgo - Vilniaus - Varšuvos geležinkelį. 1897 m. gyveno tik apie 400 gyventojų. Gyventojų skaičius išaugo netoliese įrengus caro armijos poligoną. Poligonas pravertė visoms po to buvusioms valdžioms.
Taip gavosi, kad Pabradėje nebuvo bažnyčios (turbūt priklausė Karkažiškės parapijai), o caro valdžia pastatė tik cerkvę.
I pasaulinio karo metais pafrontėje buvo nutiesta daug siaurųjų geležinkelį. Lenkų laikais viena atšaka buvo praplatinta iki Lentupio (Łyntupy)-Pastovių (Pastavy) ir sujungta su Krulevščizna (prie Molodečno- Polocko geležinkelio).
Lenkų laikais iškart po I pasaulinio karo miestelyje buvo tik apie 1500 gyventojų, bet Pabradė "išimties tvarka" išprašė miesto teisių, kai čia buvo stabtelėjęs J.Pilsudskis (J.Piłsudski), važiavęs į savo tėviškę Zalave. Cerkvė 1927 m. paversta katalikų bažnyčia.
Administraciškai Pabradė po I pasaulinio karo priklausė Vilniaus vaivadijos Vilniaus - Trakų apskrities Joniškio valsčiui (gmina Janiszki, powiat wileńsko-trocki). Pats Joniškis (dab. Molėtų r.) liko lietuviškoje demarkacinės linijos pusėje, o Pabradė buvo Joniškio valsčiaus centras. Tokios painiavos su pavadinimais prieš karą buvo ir daugiau - Lietuvoje buvo Punsko valsčius su centru Sangrūdoje, Trakų apskritis su centru Kaišiadoryse ir Seinų apskritis su centru Lazdijuose.
1926 m. Pabradė su Joniškio valsčiumi prijungta prie Švenčionių apskrities. 1929 m.prie lenkiško Joniškio valsčiaus buvo prijungtos Žukainių, Kiemeliškių ir panaikinto Mikalavo valsčiaus dalys, o valsčius pavadintas Pabradės valsčiumi (gmina Podbrodzie, powiat święciański)
1939 m. Pabradė grįžo Lietuvai kartu su Vilniaus krašto dalimi. Kai kuriuose šaltiniuose buvo rašyta, kad Pabradė tapo vasarviete. Pabradės poligonu naudojosi ir sovietų įgula. Kažkaip sutapo, kad didelė dalis Lietuvos kariuomenės 1940 m. birželį buvo išvežti į pratybas Pabradės poligone ir sovietų okupaciją sutiko beginkliai. Teko skaityti liūdnus Lietuvos karininko prisiminimus, tik dabar nenoriu suklysti nurodydamas autorių.
Administraciškai Pabradė nuo 1939.04 priklausė Švenčionėlių apskričiai, kurią 1941 ar 1942 m. vokiečiai prijungė prie Švenčionių apskrities; beje sovietai patyliukais tą irgi pripažino - ir po 1944 m. neatkūrė Švenčionėlių apskrities.
1950 m. Pabradė tapo rajono centru, kuris 1959 m. beveik visas prijungtas prie Nemenčinės rajono. Nuo 1962 m. Pabradė vėl yra Švenčionių rajono sudėtyje.
Sovietmečiu Pabradę garsino trys dalykai:
- Poligonas - dauguma vyrų pradedant moksleiviais ir baigiant barzdotais dėdėmis ten buvo "sboruose" ir gaudavo progą pamaitinti uodus, išsimaudyti Žeimenoje ir porą kartų iššauti iš Kalašnikovo automato.
- "Modulis" - ten buvo "Sigmos" filialas, apie kurį mažai kas žinojo, bet tą žodį girdėjo, nes buvo futbolo komanda "Modulis".
- toks dabar primirštas posakis "Made in Pabradė"
Visą sovietmetį buvo kalbama apie projektą dėl (Pabradės) - Krulevščiznos - Lepelio - (Oršos) geležinkelio tiesimo, bet šis alternatyvus Vilniaus - Maskvos geležinkelis taip ir liko nenutiestas.
Apie 2000 m. uždarytą, o iki 2005 m. išardytą geležinkelio atšaką yra atskira tema Buv. geležinkelis Pabradė-Adutiškis-(>Didžiasalis)-Krulevščizna
Sovietmečiu (1979 m. - naujesnių skaičių neradau) apie pusę Pabradės gyventojų sudarė lenkai, apie ketvirtadalį rusai, apie šeštadalį - lietuviai, o likusią dalį - gudai.
Lietuvos nepriklausomybės judėjimo pradžioje (1989) Pabradė buvo paskelbusi lenkišką autonomiją, kuri panaikinta po Maskvos pučo žlugimo 1991 m.
Mūsų laikai. Žlugus Sovietijai, Pabradės "Modulis" užsilenkė, o iš poligono išėjo sovietų armija. Buvo keleri sunkūs metai.
Bet nuo 1996 metų "Modulyje" pradėjo kurtis UAB "Intersurgical". Bendrovė po truputį išplėtė gamybą, o užsienio investuotojai perkėlinėjo gamybą į Lietuvą. Charizmatiškas bendrovės direktorius Sigitas Žvirblis turbūt beveik kiekvienais metais pelno nominacijas už verslo plėtrą. Taigi moteriška Pabradės dalis ten ilgam aprūpinta darbu.
Turbūt verta paminėti apie 2000 metus pastatytą viaduką 102 kelyje. Iki tol tekdavo daryti garbės ratą Pašto gatve ir per pervažą.
Šiame tūkstantmetyje, Lietuvai ruošiantis stoti į NATO, poligonas vėl atgijo, o čia besilankantys užsienio kariai paįvairina gyvenimą merginoms šokiuose ir vietinių barų savininkams.
Apie Pabradės užsieniečių registracijos centrą daug neverta rašyti - ten neteko būti, o kriminalinėje kronikoje ta vieta gana dažnai minima.
Pabradėje yra katalikų bažnyčia (nauja pastatyta 2007 m.), stačiatikių cerkvė (iki 2007 m. tose patalpose buvo bažnyčia) ir sentikių maldykla (nuo 2006 m.)
Jei 1999 m. administracinė reforma nebūtų užtrūkusi, tai Pabradė šiandien būtų savivaldybės centras. Pabradė yra tarp tuzino potencialių naujųjų savivaldybių centrų. Be bendrų visai Lietuvai problemų yra du specifiniai dalykai - būtų dar viena lenkiška savivaldybė ir Švenčionių rajionas netektų pagrindinio rajono biudžeto maitintojo - minėtos Pabradės bendrovės.
Deja, lietuviško tinklapio apie Pabradę nėra:
www.pabradė.lt - "redirektinas"i į www.raguvelesdvaras.lt
www.pabrade.lt - kažką rašo apie lentas bei sudėtingesnius medžio gaminius
Gana išsamus pasakojiams yra Švenčionių savivaldybės tinklapyje http://www.svencionys.lt/index.php?4266700890
Apie Pabradę yra puiki foto galerija (tiesa, tik lenkų ir anglų kalbomis): http://www.podbrodzie.pl/index.php?pid=3
Nedidelė nuotraukų galerija yra lietuviškos Pabradės mokyklos tinkalpyje: http://www.rytas.pabrade.lm.lt/galerija/galerija4.htm
Pasirodo, yra ką rašyti apie Pabradę...
Pradinis pranešimas sukurtas 2012.02.23
Lietuviškai reikia kirčiuoti paskutinį skiemenį Pabradė, nors dauguma kažkodėl kirčiuoja kaip lenkai - priešpaskutinį skiemenį Pabradė...
Pabradė didesnė ir už rajono centrą Švenčionis (5467 gyv.), ir už Švenčionėlius (5960 gyv.). Skirtingai nuo buvusių rajonų centrų, Pabradės gyventojų skaičius mažėja lėčiau. 2011 m. pradžioje gyveno 6003 gyventojai , nors 1989 m. gyveno apie 7300.
Pabradė nuo 1966 m. turėjo savo herbą, bet sovietai 1969 m. nustojo herbus naudoti (tai beveik reiškė uždraudimą). Herbas atkurtas 2006 metais.
Pabradės herbas ir jo kūrimo istorija: http://lt.wikipedia.org/wiki/Pabrad%C4%97s_herbas
Pabradė pradėjo augti XIX a. pab., nutiesus S.Peterburgo - Vilniaus - Varšuvos geležinkelį. 1897 m. gyveno tik apie 400 gyventojų. Gyventojų skaičius išaugo netoliese įrengus caro armijos poligoną. Poligonas pravertė visoms po to buvusioms valdžioms.
Taip gavosi, kad Pabradėje nebuvo bažnyčios (turbūt priklausė Karkažiškės parapijai), o caro valdžia pastatė tik cerkvę.
I pasaulinio karo metais pafrontėje buvo nutiesta daug siaurųjų geležinkelį. Lenkų laikais viena atšaka buvo praplatinta iki Lentupio (Łyntupy)-Pastovių (Pastavy) ir sujungta su Krulevščizna (prie Molodečno- Polocko geležinkelio).
Lenkų laikais iškart po I pasaulinio karo miestelyje buvo tik apie 1500 gyventojų, bet Pabradė "išimties tvarka" išprašė miesto teisių, kai čia buvo stabtelėjęs J.Pilsudskis (J.Piłsudski), važiavęs į savo tėviškę Zalave. Cerkvė 1927 m. paversta katalikų bažnyčia.
Administraciškai Pabradė po I pasaulinio karo priklausė Vilniaus vaivadijos Vilniaus - Trakų apskrities Joniškio valsčiui (gmina Janiszki, powiat wileńsko-trocki). Pats Joniškis (dab. Molėtų r.) liko lietuviškoje demarkacinės linijos pusėje, o Pabradė buvo Joniškio valsčiaus centras. Tokios painiavos su pavadinimais prieš karą buvo ir daugiau - Lietuvoje buvo Punsko valsčius su centru Sangrūdoje, Trakų apskritis su centru Kaišiadoryse ir Seinų apskritis su centru Lazdijuose.
1926 m. Pabradė su Joniškio valsčiumi prijungta prie Švenčionių apskrities. 1929 m.prie lenkiško Joniškio valsčiaus buvo prijungtos Žukainių, Kiemeliškių ir panaikinto Mikalavo valsčiaus dalys, o valsčius pavadintas Pabradės valsčiumi (gmina Podbrodzie, powiat święciański)
1939 m. Pabradė grįžo Lietuvai kartu su Vilniaus krašto dalimi. Kai kuriuose šaltiniuose buvo rašyta, kad Pabradė tapo vasarviete. Pabradės poligonu naudojosi ir sovietų įgula. Kažkaip sutapo, kad didelė dalis Lietuvos kariuomenės 1940 m. birželį buvo išvežti į pratybas Pabradės poligone ir sovietų okupaciją sutiko beginkliai. Teko skaityti liūdnus Lietuvos karininko prisiminimus, tik dabar nenoriu suklysti nurodydamas autorių.
Administraciškai Pabradė nuo 1939.04 priklausė Švenčionėlių apskričiai, kurią 1941 ar 1942 m. vokiečiai prijungė prie Švenčionių apskrities; beje sovietai patyliukais tą irgi pripažino - ir po 1944 m. neatkūrė Švenčionėlių apskrities.
1950 m. Pabradė tapo rajono centru, kuris 1959 m. beveik visas prijungtas prie Nemenčinės rajono. Nuo 1962 m. Pabradė vėl yra Švenčionių rajono sudėtyje.
Sovietmečiu Pabradę garsino trys dalykai:
- Poligonas - dauguma vyrų pradedant moksleiviais ir baigiant barzdotais dėdėmis ten buvo "sboruose" ir gaudavo progą pamaitinti uodus, išsimaudyti Žeimenoje ir porą kartų iššauti iš Kalašnikovo automato.
- "Modulis" - ten buvo "Sigmos" filialas, apie kurį mažai kas žinojo, bet tą žodį girdėjo, nes buvo futbolo komanda "Modulis".
- toks dabar primirštas posakis "Made in Pabradė"
Sakoma, kai norima pasakyt (neblogai, jo?), kad koks nors daiktas, pvz. batas yra pagamintas kokiam rusy čia pat gimtojoje Lietuvoje.
Ar šiaip norint nusakyti prastą kokybę,
Tariama taip, kaip rašoma, o ne "meid in Pabreid"
http://zodynas.kriu.lt/zodis/made-in-pabrade
Ar šiaip norint nusakyti prastą kokybę,
Tariama taip, kaip rašoma, o ne "meid in Pabreid"
http://zodynas.kriu.lt/zodis/made-in-pabrade
Apie 2000 m. uždarytą, o iki 2005 m. išardytą geležinkelio atšaką yra atskira tema Buv. geležinkelis Pabradė-Adutiškis-(>Didžiasalis)-Krulevščizna
Sovietmečiu (1979 m. - naujesnių skaičių neradau) apie pusę Pabradės gyventojų sudarė lenkai, apie ketvirtadalį rusai, apie šeštadalį - lietuviai, o likusią dalį - gudai.
Lietuvos nepriklausomybės judėjimo pradžioje (1989) Pabradė buvo paskelbusi lenkišką autonomiją, kuri panaikinta po Maskvos pučo žlugimo 1991 m.
Mūsų laikai. Žlugus Sovietijai, Pabradės "Modulis" užsilenkė, o iš poligono išėjo sovietų armija. Buvo keleri sunkūs metai.
Bet nuo 1996 metų "Modulyje" pradėjo kurtis UAB "Intersurgical". Bendrovė po truputį išplėtė gamybą, o užsienio investuotojai perkėlinėjo gamybą į Lietuvą. Charizmatiškas bendrovės direktorius Sigitas Žvirblis turbūt beveik kiekvienais metais pelno nominacijas už verslo plėtrą. Taigi moteriška Pabradės dalis ten ilgam aprūpinta darbu.
Turbūt verta paminėti apie 2000 metus pastatytą viaduką 102 kelyje. Iki tol tekdavo daryti garbės ratą Pašto gatve ir per pervažą.
Šiame tūkstantmetyje, Lietuvai ruošiantis stoti į NATO, poligonas vėl atgijo, o čia besilankantys užsienio kariai paįvairina gyvenimą merginoms šokiuose ir vietinių barų savininkams.
Apie Pabradės užsieniečių registracijos centrą daug neverta rašyti - ten neteko būti, o kriminalinėje kronikoje ta vieta gana dažnai minima.
Pabradėje yra katalikų bažnyčia (nauja pastatyta 2007 m.), stačiatikių cerkvė (iki 2007 m. tose patalpose buvo bažnyčia) ir sentikių maldykla (nuo 2006 m.)
Jei 1999 m. administracinė reforma nebūtų užtrūkusi, tai Pabradė šiandien būtų savivaldybės centras. Pabradė yra tarp tuzino potencialių naujųjų savivaldybių centrų. Be bendrų visai Lietuvai problemų yra du specifiniai dalykai - būtų dar viena lenkiška savivaldybė ir Švenčionių rajionas netektų pagrindinio rajono biudžeto maitintojo - minėtos Pabradės bendrovės.
Deja, lietuviško tinklapio apie Pabradę nėra:
www.pabradė.lt - "redirektinas"i į www.raguvelesdvaras.lt
www.pabrade.lt - kažką rašo apie lentas bei sudėtingesnius medžio gaminius
Gana išsamus pasakojiams yra Švenčionių savivaldybės tinklapyje http://www.svencionys.lt/index.php?4266700890
Apie Pabradę yra puiki foto galerija (tiesa, tik lenkų ir anglų kalbomis): http://www.podbrodzie.pl/index.php?pid=3
Nedidelė nuotraukų galerija yra lietuviškos Pabradės mokyklos tinkalpyje: http://www.rytas.pabrade.lm.lt/galerija/galerija4.htm
Pasirodo, yra ką rašyti apie Pabradę...
Pradinis pranešimas sukurtas 2012.02.23
Comment