Varniai, Telšių r.

[vytauc]

Varniai pirmą kartą paminėti 1389 kai mūsų šlovingi protėviai ten eilinį kartą iškaršė kailį kryžiuočiams, tiesa tuomet miestelis vadinosi Medininkais. Vėliau- 1413 Vytautas ten įkurdino žemaičių vyskupą, kuo pastarieji (žemaičiai) nebuvo itin sužavėti ir nusprendė imtis revoliucinės veiklos. Vytautas greit parodė "who is who" ir vyskupija prabuvo varniuose iki pat 1863, kai po sukilimo carinė valdžia ją perkėlė Kaunan.

Nuo 1745 Varniuose veikė atkelta iš Kražių kunigų seminarija. štai jos pastatas:


Kad geriau suvokti Varnių reikšmę Lietuvai- pavardinsiu kokios asmenybės savo laiku čia gyveno, dirbo ir kūrė: vyskupas Merkelis Giedraitis, istorikas Motiejus Strijkovskis, Mikalojus Daukša, Antanas Baranauskas, Motiejus Valančius, ir t.t. daugelio jų atminimas miestelyje įamžintas paminkluose.


Merginų Varniuose matėm nedaug, o ir tos labai jau susikausčiusios



Šv. Aleksandro bažnytėlė. 1770.




Pirmoji bažnyčia šioje vietoje įkurta dar Vytauto 1413- Žemaitijos krikšto metais.


Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia- buvusi katedra. 1691 (po gaisro perstatyta 1817).


Ją gražiai juosia Varnelės upeliukas.


Bažnyčios labai gražus interjeras, tačiau į vidų prasibrauti nepavyko, o pro grotas nuotraukos neišėjo

[deimantukas]

Varniai, Telšių r.

Varniai. 2009.05 mėnesį.
Miestas Telšių rajone, 33 km į pietus nuo Telšių, prie Varnelės upės. Seniūnijos centras. Yra M. Valančiaus gimnazija, miesto planas radialinis. Yra istorijos, architektūros bei dailės paminklų – namas, kuriame 1850–1864 m. gyveno vyskupas Motiejus Valančius, Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (seniausia Žemaitijoje, pastatyta 1691 m.; buvusi katedra, ypatingi šventoriaus vartai), medinė Šv. Aleksandro bažnyčia (pastatyta 1804 m.), Žemaičių vyskupystės muziejus kunigų seminarijos rūmuose. Per miestą teka Varnelė, į pietus nuo miesto telkšo Lūkstas.



Atvykstame nuo Užvenčio pusės rodyklės parodyta kryptimi.



Sankryžoje pasukame į dešinę.











Žemaičių vyskupystės muziejus.

















Paminklas Motiejui Valančiui.



Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia.

[Romas]

Varnių šv. Petro ir Povilo bažnyčia
Foto 2003.04

[WastedYears]

Varniai, Telšių raj.
Foto 2011 05 31


Deja, teko bažnyčią fotografuoti prieš Saulę, kitaip nepavyko.

[WastedYears]

[enigma]

/\

To bokšto vis nenutinkuoja. Neranda pinigų matyt ... Nors miestelio panoramoje jis išraiškingiausias.

[laimutis]

/\

To bokšto vis nenutinkuoja. Neranda pinigų matyt ... Nors miestelio panoramoje jis išraiškingiausias.

Šioje vietoje XV-XVII a. buvo pirmosios dvi Medininkų vyskupijos katedros, kurioms sudegus, apie 1740 m. vyskupas Antanas Domininkas Tiškevičius pradėjo statyti mūrinę varpinę. 1770 m. vyskupas Jonas Dominykas Lopacinskis prie baigiamos statyti varpinės pastatydino rūmus ir juose įkurdino Varnių (Žemaičių) kunigų seminariją. Bet varpinės sienos taip ir nebuvo nutinkuotos, o XIX a. pradžioje varpinės viršus nuardytas iki pastato karnizo aukščio. Išsamią informacija ir XVIII a. piešinį galima pamatyti Zitos Genienės ir Jono Genio monografijoje "Varnių kunigų seminarija” (Vilnius: Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 1999. 240 p.).
Musų restauratoriai rėmėsi vieninteliu XVIII a. piešiniu ir rašytiniais šaltiniais, todėl atkūrė bokšto sienas netinkuotas, nors senovinis plytų mūras buvo visai kitokios spalvos.

[enigma]

Šioje vietoje XV-XVII a. buvo pirmosios dvi Medininkų vyskupijos katedros, kurioms sudegus, apie 1740 m. vyskupas Antanas Domininkas Tiškevičius pradėjo statyti mūrinę varpinę. 1770 m. vyskupas Jonas Dominykas Lopacinskis prie baigiamos statyti varpinės pastatydino rūmus ir juose įkurdino Varnių (Žemaičių) kunigų seminariją. Bet varpinės sienos taip ir nebuvo nutinkuotos, o XIX a. pradžioje varpinės viršus nuardytas iki pastato karnizo aukščio. Išsamią informacija ir XVIII a. piešinį galima pamatyti Zitos Genienės ir Jono Genio monografijoje "Varnių kunigų seminarija” (Vilnius: Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 1999. 240 p.).
Musų restauratoriai rėmėsi vieninteliu XVIII a. piešiniu ir rašytiniais šaltiniais, todėl atkūrė bokšto sienas netinkuotas, nors senovinis plytų mūras buvo visai kitokios spalvos.

Atkūrė iš silikatinių plytų...

[enigma]

O bokštas irgi buvo skardinis, ar varinis?

[laimutis]

O bokštas irgi buvo skardinis, ar varinis?

Šią knygą buvau skaitęs senokai, neturiu jos po ranka. Stogas turėjo būti varinis, nes čerpėmis sunku būtų uždengti. O dėl silikatinių plytų.., galima buvo atkurti iš raudonų senoviškų. Bet kaip jus sakėte ir tam pritariu, bokštą reiktų nutinkuoti, tos plytos visai nesiderina su apatine pastato dalimi.

[enigma]

Buvo tokia prielaida, kad ko gero, bokštas turejo būti varinis.

[Depeche]

Keletas kadrų iš Varnių;



Miestelis kaip ir daugelis kitų sovietmečiu sugadinti, pats vienuolyno pastatas apie 1988 atrodė gana tragiškai.





Viduje, nesutvarkytoje dalyje





Iš bokšto į katedrą









Beje pats pastato vaizdas atkurtas, cariniais metais buvo taip pat gana sudirbtas

[laimutis]

Miestelio aikštės fragmentas, XX a. pr.

delcampe

[oivej]

Turgaus aikštė Varniuose. Tolumoje medžiai, kur stovėjo Rokitų bažnytėlė. (kas tie Rokitai?)



Varnių turgaus aikštė Tverų kryptimi. Tarp medžių šv. Aleksandro bažnyčia


© Žemaičių vyskupystės muziejus

[WastedYears]

Turgaus aikštė Varniuose. Tolumoje medžiai, kur stovėjo Rokitų bažnytėlė. (kas tie Rokitai?)

Atvaizdas


Varnių turgaus aikštė Tverų kryptimi. Tarp medžių šv. Aleksandro bažnyčia

Atvaizdas

© Žemaičių vyskupystės muziejus

Kas yra Rokitai galima rasti čia:
http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/r/rokitai

[Romas]

Varnių turgaus aikštė apie 1938

Žemaičių vyskupijos muziejaus nuotr.
http://www.zemaitijospaveldas.eu/lt/...ai/tveru-link/

[oivej]

Varnių sinagoga

fot. Stasys Vaitkus, 1937 m.




© Šiaulių „Aušros“ muziejus

&


yadvashem.org

[laimutis]

Varniai sovietmečiu


ebay.de

[adju]

Lietuviška žiema Varniuose. Nors pagal dydį Varniai turėtų būti miesteliu, tačiau istoriškai susiklostė taip, kad gyvenvietė išsaugojo dar XV a, gautą miesto statusą.

Vytauto gatvė, vedanti Lūksto ežero ir Tverų link.


Aikštė ties autobusų stotimi. Kairėje - gaisrinė, dešiniau - Šv. Aleksandro bažnyčia.


Autobusų stotis transformavosi į žemaitišką kebabinę


Šv. Aleksandro bažnyčia iš arčiau. Visai didelė lyginant su kitomis krašto medinėmis bažnyčiomis.


Netoliese Seniūnija ir dar kelios įstaigos po vienu stogu.


Kitoje gatvės pusėje - restoranas ir vienintelis miesto viešbutis.


Šalia skveras (Medininkų aikštė), kuriame kadaise prieš Kalėdas atsirasdavo eglė. Kol kas jos nėra, bet gal pastatys.
Reikia paminėti, kad Varnių miestas patenka į Varnių urbanistinio draustinio teritoriją. Tai reiškia, kad saugoma planinė ir erdvinė gyvenvietės struktūra. Deja, šioje vietoje ta struktūra sovietų laikais buvo pamodifikuota. Kaip suprantu iš senųjų fotografijų, čia Dariaus ir Girėno gatvė išplatėdavo maždaug taip, kaip Vilniuje išplatėja Didžioji gatvė priešais rotušę. Tarybiniai urbanistai nusprendė, kad keturkampis skveras bus naudingesnis.


Mano paminėta Dariaus ir Girėno gatvė.

[adju]

Dariaus ir Girėno gatvę neseniai iš pagrindų sutvarkė.


Kažką reikėtų daryti ir su tarybiniais daugiabučiais, nes tie atrodo pobaisiai.


Paeinu pažiūrėti, kaip viskas atrodo iš neparadinės pusės. Dariaus ir Girėno g. kiemas.


Žvejų gatvė.


Niūru. Bet ko norėti, gi čia tos pačios bėdos, kaip ir visoje provincijoje - žmonių pajamos mažos, darbų nėra, gyventojų amžiaus vidurkis arti pusšimčio metų.




Užsibarikadavęs namas.