Salakas, miestelis Zarasų r.

[laimutis]

Salako bažnyčios statyba, prieš 1911 m.


Atspindžiai. Paveldo kolekcija. Meikštų dvaras ir Salako bažnyčia. http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1...ration=1761000

[laimutis]

Salako piliakalnis, važiuodamas iš kaimo pasukau nuo pagrindinio kelio, piliakalnis neišvaizdus, sugadintas žmonių veiklos ir karo apkasų

[Knope]

Sprendžiant iš formų, įtariu, kad tai sinagoga. Salakas.

[laimutis]

Sprendžiant iš formų, įtariu, kad tai sinagoga. Salakas.

Tai buvęs malūnas, prieš karą priklausė E.Trėjui. http://www.zarasumuziejus.lt/?page_id=4286

[laimutis]

Salako mediniai žydų maldos (mažoji sinagoga) namai "Beit Midrash". Pagrindinė mūrinė Salako sinagoga stovėjo vietoje dabartinių kultūros namų, dar atsimenu jos griuvėsius iš vaikystės ir kai ją griovė.



https://photos.yadvashem.org/photo-d...d=77649&ind=46

Šioje nuorodoje yra ir medinės ir mūrinė sinagoga http://www.zarasu-zydai.lt/index.php...ogu-istorijos/

[Knope]

Ačiū už pasidalinimą!

[Missoni]

Katalikų bažnyčia Salake



www.ebay.de

[laimutis]

Buvusi Salako sinagoga. XX a. 8-9 deš. Jono Baranausko nuotr.



https://www.facebook.com/photo.php?f...type=3&theater

[Missoni]

Nepriklausomybės paminklas Salake 1930 m. Skulptorius M.Fazbmann



© Zarasų krašto muziejus

[laimutis]

Dar nematytos Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių darytos (po gaisro 1915 m.) Salako nuotraukos











delcampe.net

[Romas]

Salakas iš paukščio skrydžio
Vytauto Kandroto nuotr.



https://www.15min.lt/pasaulis-kisene...te-642-1350832

[laimutis]

Nepriklausomybės paminklas Salako miestelyje. Skulptorius Mordechajus Farbmannas

[Romas]

Antanas Sutkus
Į Salako bažnyčią 1972

Šviesos blyksnis – vaikystė. Antano Sutkaus vaikų planeta
https://www.15min.lt/media-pasakojim...u-planeta-1420

[laimutis]

1914 m. vasarą prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Salaką vokiečių kariuomenė užėmė turbūt tik 1915 m. vasarą kartu su didžiąja Zarasų apskrities dalimi. Miestelis, pereinant frontui, labai nukentėjo. Nurodoma, kad jis „sudegė", jį „sunaikino ne tik gaisras, bet ir vokiečiai - plėšė stogus, griovė krosnis", „daug kur liko tik pelenų ir degėsių krūvos", „Salako apylinkės virto bemaž kovos lauku. Ugnis sunaikino miestelį ir dauguma kaimų. Vokiečiai dieną, o rusai belaisviai naktį gyventojus plėšdavo ... Vokiečiai vyrus sugaudė ir išvežė, beliko moterys, seniai ir vaikai bado, šalčio ir ligų globoje". Informacija iš Algimanto Miškinio knygos Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai II knyga, 498 puslapyje, 2005 m.

Sunaikintas ir sudegintas Salako miestelio centras, tolumoje sveika išlikusi bažnyčia. 1915 m. rugpjūtis



[Schaulen (Šiauliai, Litauen)} - Archivportal-D

[Romas]

Salako nepriklausomybės paminklas

Lietuvos Nepriklausomybės paminklas pastatytas 1930 m., veikiant Salako tautininkų sąjungai. Paminklo autorius – profesionalus skulpt. Maksas (Mordechajus) Farbmanas. (...)


Pirmiausiai, buvo suformuotas mažasis paminklo maketas. Ji iš molio sukūrė Maksas Farbmanas – Rytvė. Tada, kluone pagal tą maketą buvo formuojamas iki šiol bestovintis paminklas. 1930 m. iškilusiam paminklui (5,31 m aukščio 4,64 m pločio) būdinga, jog jis sudarytas iš platformos – pamato, stačiakampio pjedestalo – cokolio, ant kurio pastatytas stačiakampis, į viršų smailėjantis obeliskas.
Prie obelisko yra berniuko su fakelu (aukštis 222 cm, apimtis apie 80 cm) ir moters (141 cm aukščio ir 80 cm skersmens) figūros. Lipdant šias figūras pozavo Salako miestelio gyventojai M. Beinorytė ir Eugenijus Šakalys. Nulipdytas iš molio skulptūras ir detales darbininkai aptepė aliejumi, padengė nestoru gipso sluoksniu. Po to, supjausčius į dalis, skulptūros ir detalės buvo sumontuotas ant pjedestalo. Į paminklo pjedestalą buvo įmūrytas butelis su paminklo statymo data, žiniomis apie statytojus, sąlygomis ir keletu monetų. (...)
Pietvakariniame paminklo fasado nišoje įkomponuota granito plokštė su įrašu „VARDAN TOS LIETUVOS VIENYBĖ TEŽYDI. / V. KUDIRKA“.
(...)
Nepriklausomybės paminklas atidengtas 1930 metų rugsėjo 28 d., minint Vytauto Didžiojo 500 metų mirties jubiliejų ir 1918-1920 m. Nepriklausomybės kovas.
Paminklo atidengimo ir pašventinimo metu greta gatvės, abipus paminklo buvo pasodinti ąžuolai, pavadinti „Vilniaus medžiu" ir „Tautos vado ąžuolu”. Ąžuolas, vad. „Vilniaus medžiu“ išlikęs iki šių dienų

https://www.visitzarasai.lt/lt/lanky...ako-miestelyje

Prieš paminklo restauravimą vaizdas buvo nekoks
Foto 2017.04,








2018 m.

Nepriklausomybės paminklas Salako miestelyje.
Važiuodamas į kaimą pamačiau, kad paminklas restauruojamas

Dabartinis Salako paminklo vaizdas

https://www.visitzarasai.lt/lt/lanky...ako-miestelyje

[laimutis]

Salako miestelio planas su parodytomis vokiečių kareivių kapinės prie turgaus aikštės. 1915 m.

ebay.de

[laimutis]

Salakas. A. Stasiūno XX a. 4 dešimtmetyje statytas namas seniau ir dabar



Informacija ir sena nuotrauka iš SALAKONŲ kraštas. Vilius Pošius:
A. Stasiūno prieš Antrąjį pasaulinį karą statytas dviaukštis namas Salako centre stovi iki šiol Bažnyčios gatvės pradžioje. A. Stasiūnas XX a. ketvirtajame dešimtmetyje iš vieno žydo nusipirko seną namelį ir pastatė šioje vietoje tais laikais įspūdingą medinį (mediena iš savo miško) dviejų aukštų namą. Antrajame aukšte gyveno šeima, o pirmajame veikė mezgykla, arbatinė, rūsyje buvo įrengta ledainė. Per pirmąją sovietų okupaciją ne visiškai baigtas rengti namas buvo nacionalizuotas, o nacių okupacijos metais, jis vėl buvo grąžintas savininkams. Namas buvo A. Stasiūno pasididžiavimas. Antrojo pasaulinio karo metu, artėjant frontui, šeimininkas bijojęs, kad namas gali nukentėti nuo bombų, todėl jį sutvirtino antrosiomis medinėmis sienomis. Po karo namas buvo vėl buvo nacionalizuotas, jeme įsikūrė Vykdomasis komitetas, antrame aukšte gyveno pirmininkai, buvo mokyklos bendrabutis, vėliau apgyvendintos miestelio šeimos. 1993 m. namas buvo grąžintas Alfredai, Birutei ir Rimgaudui Stasiūnams tėvų namo paveldėtojams. Vėliau namas buvo parduotas Vilniaus medžiotojų klubui, čia įsikūrė svečių namai ,,Bartuva'', vėliau ,,Skanis'',,,Arbaletas''. (20+) Facebook