Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Virbalis*, Vilkaviškio r.
Collapse
X
-
Virbalis 1942 m.
ebay.de
Už malūno tolumoje galima įžiūrėti dviejų bokštų bažnyčią. Kad tai Virbalis www.ebay.de gali ir klysti.
Comment
-
Aplankiau prieš keletą dienų aptiktus Virbalio bažnyčios rūsius ir požeminius koridorius vedančius į miestelį. Čia viena aukščiausių ir didžiausių Užnemunės bažnyčių, buvo pastatyta maždaug 1781-1783 metais. Ryčiau nuo jos domininkonų vienuolyno pastatas buvo statomas dar beveik dešimtmečiu vėliau. Mūrijo Paežerių dvare degintas plytas (žr. nuotrauką); iš tokių pačių plytų netrukus architektas M. Knakfusas netrukus pastatė Paežerių dvarą.
Iš bažnyčios rūsiai dabar veda vedė ne mažiau kaip dviem kryptimis: šiaurinis (neaišku kur) ir pietvakarinis į muitinės sandėlius. Beje, tuo pačiu metu buvo suremontuotas ir gerokai perstatytas senasis rotušės pastatas, kuris buvo atiduotas muitinei. Po muitine ir šalia jos buvo įrengtas didžiulis požeminis sandėlis - ledainė prekėms saugoti. Tai leido muitininkų skaičių padidinti keliskart; iki 20 žmonių. Kadangi sandėlys buvo statomas iš bažnyčiai priklausiusių plytų, tai vienuoliai dominikonai gavo pajamų iš tarpininkavimo muitinei.
Carų laikais Virbalio muitinė neteko svarbos, nes „veiksmas“ palaipsniui persikėlė į Kybartus. Požeminėse patalpose žydai laikė greičiau gendančius produktus, o vėliau, matyt, juos apleido, nes perspektyviau tuo buvo užsiimti Kybartuose.
Vienuoliai buvo laidojami bažnyčios rūsiuose net ir po 1819 m. vienuolyno uždarymo. Tarpukariu vietiniai kalbėjo ir kažkokias vienuoles, laidotas kituose rūsio galuose. Bažnyčią vokiečiai apgriovė 1944 m. vasarą, bet naujoji valdžia neleido jos atstatyti. Tuomet netingėjusieji "paglobojo" metalinius vienuolių karstus. Buvo išgelbėta kažkiek šventų paveikslų, knygų, bet dar daugiau popierinių daiktų buvo sunaikinta pokario metais.
- 3 patinka
Comment
-
Virbalio dominikonų vienuolyno rūsiuose. Nuotraukos paliudija, kad nėra taip, kaip teigiama knygose: vienuolynas nebuvo visiškai sugriautas, o jo požeminiai labirintai buvo kai kam žinomi. Sienų storumas - 110 - 128 cm, aukštis (nenukasus vėliau atsiradusių žemių) - daugiau kaip du metrai, pločio irgi pakanka.
ir atgal į dienos šviesą
- 3 patinka
Comment
-
Iškastos plytos iš po nakties buvo sušalosios į luitus. Keliose pavienėse plytose ieškojau tik gamintojo įspaudų. Niekur braukų nepastebėjau, nors specialiai jų neieškojau.
Kadangi XVIII a. pabaigoje Lietuvoje plytų su braukomis beveik jau negamino (tie keli statiniai - išimtys iškilo iš susikaupusių, anksčiau gamintų plytų; remiuosi ir A. Levandausko tyrinėjimais). A. Tyzenhauzas neformaliai uždraudė braukyti plytas. O Sūduvos krašte išvis nėra žinomas nė vienas stambesnis statinys, sumūrytas iš plytų su braukomis. Čia buvo gaminamos plytos pagal nuo vokiečių nusižiūrėtą gamybos technologiją. O ir skiedinys jau buvo kokybiškesnis. Sūduvoje lengviau aukso luitą rasti negu plytą su braukomis. Žinoma, nekalbu apie taip vadinamas "savadarbes" plytas kokiam kukliam nuosavam pastatėliui sumūryti.
Požemiai dar netikrinti - yra tikimybė, kad dalis tų labirintų yra iš XVII a. Ten visko gali būti.
Comment
-
Eisena Virbalio centrine miesto gatve. 1931 m.
http://www.limis.lt/greita-paieska/p...ype=EKSPONATAS
Comment
Comment