Nemenčinė (lenk. Niemenczyn) - nemažas miestelis prie Neries, nutolęs tik 21 km nuo Vilniaus.
Miestelyje gyvena (2007 m.) 5885 gyventojai. 2001 m. surašymo duomenimis čia buvo 56,3% lenkų, 24,2% lietuvių, 12,1% rusų, 7,2% gudų. Miestelyje veikia dvi mokyklos - lenkiška K.Parčevskio gimnazija ir lietuviška II vidurinė mokykla. Mieste veikia Vilniaus krašto muziejus (Muzeum Etnograficzne Wileńszczyzny), muzikos mokykla.
Į šiaurės vakarus nuo miesto yra piliakalnis. Nemenčinės parapija buvo tarp pirmųjų 7 Vilniaus vyskupijos parapijų, kartu su Ukmerge, Maišiagala, Lyda, Medininkais, Krėva, Aina ir Obolcais (pastarosios 4 dabar yra Baltarusijoje).
Miestelio apylinkėse vyko kovos su rusų okupantais 1794 ir 1831 m. sukilimų metu. 1831 m. sukilėliams vadovavo Raudondvario dvaro savininkas Konstanty Parczewski, kurio vardu pavadinta gimnazija.
Tarpukariu miestelyje stovėjo Lenkijos kariuomenės įgula.
Pokaryje 1950-1962 m. Nemenčinė buvo rajono centras (1959-1962 m. prie jo buvo prijungta panaikinto Pabradės rajono teritorija).
Šiaurinėje miesto dalyje yra nemažas pramoninis rajonas. Visiems žinomi "Vokės-III" baldai ten ir gaminami. Taip pat yra statybos, transporto, siuvimo įmonės.
Pagal ekonominį pajėgumą šis miestelis turbūt aplenktų ne vieną neseniai sukurtą savivaldybę, ypač kad čia didėja gyventojų skaičius.
Nekokią šlovę miesteliui 199X m. užtraukė vienas klebonas, kuris kolekcionavo paveikslus, planavo pastatyti paveikslų galeriją, bet neatlaikęs skolų naštos turėjo palikti dvasininkų luomą.
Nemenčinę apdainavo žinomas Vilnijos personažas Zbiniewas (akt. Algis Ramanauskas), dainavęs "Niemenczyna, Niemenczyna, tu esi brangi Ciewinie".
Šiaip daugeliui vilniečių žinios apie Nemenčinę pasibaigia ties Nemenčinės plento sodais ar 12-o km miškais.
Miestelyje gyvena (2007 m.) 5885 gyventojai. 2001 m. surašymo duomenimis čia buvo 56,3% lenkų, 24,2% lietuvių, 12,1% rusų, 7,2% gudų. Miestelyje veikia dvi mokyklos - lenkiška K.Parčevskio gimnazija ir lietuviška II vidurinė mokykla. Mieste veikia Vilniaus krašto muziejus (Muzeum Etnograficzne Wileńszczyzny), muzikos mokykla.
Į šiaurės vakarus nuo miesto yra piliakalnis. Nemenčinės parapija buvo tarp pirmųjų 7 Vilniaus vyskupijos parapijų, kartu su Ukmerge, Maišiagala, Lyda, Medininkais, Krėva, Aina ir Obolcais (pastarosios 4 dabar yra Baltarusijoje).
Miestelio apylinkėse vyko kovos su rusų okupantais 1794 ir 1831 m. sukilimų metu. 1831 m. sukilėliams vadovavo Raudondvario dvaro savininkas Konstanty Parczewski, kurio vardu pavadinta gimnazija.
Tarpukariu miestelyje stovėjo Lenkijos kariuomenės įgula.
Pokaryje 1950-1962 m. Nemenčinė buvo rajono centras (1959-1962 m. prie jo buvo prijungta panaikinto Pabradės rajono teritorija).
Šiaurinėje miesto dalyje yra nemažas pramoninis rajonas. Visiems žinomi "Vokės-III" baldai ten ir gaminami. Taip pat yra statybos, transporto, siuvimo įmonės.
Pagal ekonominį pajėgumą šis miestelis turbūt aplenktų ne vieną neseniai sukurtą savivaldybę, ypač kad čia didėja gyventojų skaičius.
Nekokią šlovę miesteliui 199X m. užtraukė vienas klebonas, kuris kolekcionavo paveikslus, planavo pastatyti paveikslų galeriją, bet neatlaikęs skolų naštos turėjo palikti dvasininkų luomą.
Nemenčinę apdainavo žinomas Vilnijos personažas Zbiniewas (akt. Algis Ramanauskas), dainavęs "Niemenczyna, Niemenczyna, tu esi brangi Ciewinie".
Šiaip daugeliui vilniečių žinios apie Nemenčinę pasibaigia ties Nemenčinės plento sodais ar 12-o km miškais.
Comment