Laukuva - didelis miestelis pačiame Žemaitjos viduryje šalia senojo Žemaičių plento. Kol nebuvo autostrados (iki 1987 m.), pro miestelį kas vasarą pravažiuodavo tūkstančiai automobilių. Dabar nuorodos ("Laukuva 9") yra 32-me km nuo Kryžkalnio, prie vėjo elektrinių parko.
Pirmą kartą apie Laukuvą teko išgirsti, mokykloje per geografijos pamokas - tai lietingiausia Lietuvos vieta. Laukuvoje yra meterorologijos stotis, o 2010 m. pastatytaa meteorologinis radaras. Apie Laukuvos reikšmę geografijai - atskiras straipsnelis žemiau
Laukuva visada buvo didelis miestelis.
1897 m. Laukuvoje (Ławkowo) gyveno 753 žmonės - 418 žydai ir 329 katalikai
1902 m. Laukuvoje nurodoma buvus jau 951 žmogų.
Br. Kviklys "Mūsų Lietuvoje" rašo, kad iki 1908 m. prekyba buvo tik žydų rankose - žemaičiams buvo jų nevertas užsiėmimas. 1908 m. įsteigtas pirmas kooperatyvas
1923 m. gyveno 724 žmonės. Žydų skaičiaus sumažėjo - Laukuvos valsčiuje tuiomet surašyti 305 žydai.
II pasaulinio karo pradžioje miestelio žydai buvo sunaikinti. Miestelyje yra išlikęs sinagogos pastatas.
Sovietmečio pradžioje Laukuva nemažai išaugo, o vėliau skaičius keitėsi mažai. 1959 m. gyveno 1153 žmonės, o 1989 m. - 978. 2001 m. Laukuva buvo vienas iš nedaugelio Lietuvos miestelių, kur gausėjo gyventojų (iki 998), o 2011 m. surašyti jau tik 832 gyventojai.
Administraciniu požiūriu Laukuva buvo ant Tauragės (Raseinių) ir Telšių įtakos ribos. Labai keista, kad carinės Rusijos laikai Laukuva net nebuvo valsčiaus centras - miestelis priklausė Kauno gubernijos Telšių apskrities Varnių valsčiui (Kovenskaja gubernija, Tel'ševskij ujezd, Vornenskaja volost'). Miestelis buvo nutolęs nuo valsčiaus centro 18 varstų , o nuo apskrities centro - 48 varstus:
Lietuvos laikais Laukuvos valsčius priklausė Tauragės apskričiai, o1948-1950 m. - Rietavo apskričiai. Rajonų laikais Laukuva buvo Rietavo rajono apylinkkės centras, o nuo 1962 m. ji visada priklausė Šilalės rajonui.
Apie sovietinių laikų Laukuvą nemažai parašyta Beatričės Grincevičiūtės (1927-1987) atsiminimų II dalyje. Ji dirbo Laukuvos ligoninėje - ambulatoroijoje iki 1974 m., o gyveno Laukivoje iki mirties.
Apie Beatričę Grincevičiūtę - http://genocid.lt/UserFiles/File/Atm...e%20_biogr.pdf
Kitas žymus iš Laukuvos kilęs žmogus - Norbertas Vėlius.
Miestelio gražiausias pastatas - 1856 m. statyta akmenų mūro bažnyčia. Laukuva - vienas autentiškiausių Žemaitijos miestelių. Pirmą kartą apsilankius Laukuvoje didelį įspūdį paliko miestelio aikštė, kur šiek tiek chaotiškai vyko eismas įvairiomis keliomis kryptimis. Dabar ten yra žiedinė sankryža ir vaizdas pasikeitė. Vaizdą šiek tiek darko kultūrnamio ir didelės parduotuvės pastatas. Bet Laukuva išlieka vienas gražiausių Žemaitijos miestelių.
Laukuvos urbanistinei struktūrai didelę reikšmę turėjo kelių tinklas. Nutiesus Žemaičių plentą apie 1935 m. pasikeitė gatvių svarba. Po autostrados nutiesimo svarbiausia tapo Telšių- Šilalės kryptis (autostrados link). Gal kada nors bus nutiestas rytinis aplinkkelis.
Verta paminėti vaizdingas Laukuvos apylinkes. Už poros kilometrų Telšių link prasideda Varnių regioninis parkas
Laukuva nuo 2003 m. turi herbą.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Laukuvos_herbas
Titulinis pranešimas sukurtas 2014.11.09
Pirmą kartą apie Laukuvą teko išgirsti, mokykloje per geografijos pamokas - tai lietingiausia Lietuvos vieta. Laukuvoje yra meterorologijos stotis, o 2010 m. pastatytaa meteorologinis radaras. Apie Laukuvos reikšmę geografijai - atskiras straipsnelis žemiau
Laukuva visada buvo didelis miestelis.
1897 m. Laukuvoje (Ławkowo) gyveno 753 žmonės - 418 žydai ir 329 katalikai
1902 m. Laukuvoje nurodoma buvus jau 951 žmogų.
Br. Kviklys "Mūsų Lietuvoje" rašo, kad iki 1908 m. prekyba buvo tik žydų rankose - žemaičiams buvo jų nevertas užsiėmimas. 1908 m. įsteigtas pirmas kooperatyvas
1923 m. gyveno 724 žmonės. Žydų skaičiaus sumažėjo - Laukuvos valsčiuje tuiomet surašyti 305 žydai.
II pasaulinio karo pradžioje miestelio žydai buvo sunaikinti. Miestelyje yra išlikęs sinagogos pastatas.
Sovietmečio pradžioje Laukuva nemažai išaugo, o vėliau skaičius keitėsi mažai. 1959 m. gyveno 1153 žmonės, o 1989 m. - 978. 2001 m. Laukuva buvo vienas iš nedaugelio Lietuvos miestelių, kur gausėjo gyventojų (iki 998), o 2011 m. surašyti jau tik 832 gyventojai.
Administraciniu požiūriu Laukuva buvo ant Tauragės (Raseinių) ir Telšių įtakos ribos. Labai keista, kad carinės Rusijos laikai Laukuva net nebuvo valsčiaus centras - miestelis priklausė Kauno gubernijos Telšių apskrities Varnių valsčiui (Kovenskaja gubernija, Tel'ševskij ujezd, Vornenskaja volost'). Miestelis buvo nutolęs nuo valsčiaus centro 18 varstų , o nuo apskrities centro - 48 varstus:
Lietuvos laikais Laukuvos valsčius priklausė Tauragės apskričiai, o1948-1950 m. - Rietavo apskričiai. Rajonų laikais Laukuva buvo Rietavo rajono apylinkkės centras, o nuo 1962 m. ji visada priklausė Šilalės rajonui.
Apie sovietinių laikų Laukuvą nemažai parašyta Beatričės Grincevičiūtės (1927-1987) atsiminimų II dalyje. Ji dirbo Laukuvos ligoninėje - ambulatoroijoje iki 1974 m., o gyveno Laukivoje iki mirties.
Apie Beatričę Grincevičiūtę - http://genocid.lt/UserFiles/File/Atm...e%20_biogr.pdf
Kitas žymus iš Laukuvos kilęs žmogus - Norbertas Vėlius.
Miestelio gražiausias pastatas - 1856 m. statyta akmenų mūro bažnyčia. Laukuva - vienas autentiškiausių Žemaitijos miestelių. Pirmą kartą apsilankius Laukuvoje didelį įspūdį paliko miestelio aikštė, kur šiek tiek chaotiškai vyko eismas įvairiomis keliomis kryptimis. Dabar ten yra žiedinė sankryža ir vaizdas pasikeitė. Vaizdą šiek tiek darko kultūrnamio ir didelės parduotuvės pastatas. Bet Laukuva išlieka vienas gražiausių Žemaitijos miestelių.
Laukuvos urbanistinei struktūrai didelę reikšmę turėjo kelių tinklas. Nutiesus Žemaičių plentą apie 1935 m. pasikeitė gatvių svarba. Po autostrados nutiesimo svarbiausia tapo Telšių- Šilalės kryptis (autostrados link). Gal kada nors bus nutiestas rytinis aplinkkelis.
Verta paminėti vaizdingas Laukuvos apylinkes. Už poros kilometrų Telšių link prasideda Varnių regioninis parkas
Laukuva nuo 2003 m. turi herbą.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Laukuvos_herbas
Titulinis pranešimas sukurtas 2014.11.09
Comment