Kapčiamiestis įsikūręs pietiniame Lietuvos pakraštyje, netoli Baltarusijos ir Lenkijos sienų.
Pats miestelis dabr nėra labai išvaizdus, bet jo gamta yra ypatingai vertinga. Miestelis sovietmečiu buvo pasienio zonoje, kur lankymasis buvo ribotas. Apylinkių gamta liko mažiau paliesta nei kitur. Per miestelį teka Baltoji Ančia ir Niedus, yra keli ežerai. Miškuose yra labai daug grybų. Šalia miestelio yra Veisiejų regioninis parkas.
Br. Kviklys "Mūsų Lietuvoje" mini, kad XVIII a. - XX a. pr. Kapčiamiestyje buvo geležies kalimo dirbtuvė, iš balų rūdos gaminusi geležį, vėliau perdirbusi geležies atliekas. Turbinas suko vanduo.
Caro laikais Kapčiamiestyje vyko dideli turgūs.
1920 - 1923 m. miestelis buvo atsidūręs neutralioje zonoje.
1941 m. birželį, prasidėjus karui, sudegė miestelis ir bažnyčia. Bažnyčia atstatyta tik 1956 m.
Sovietmečiu jokios pramonės neatsirado.
Iš miestelio eina 4 keliai : į Leipalingį - Merkinę, Berznyką - Seinus, į Veisiejus ir žvyrkelis į Sapackinę - Gardiną. Visi šie keliai nutiesti dar caro laikais.
Sovietmečio žemėlapiuose Kapčiamiestis labai keistai atrodė - būtent čia "baigėsi" sąjunginės reikšmės kelias A-218 Vilnius - Merkinė - Kapčiamiestis. Anais laikais per Kapčiamiestį važinėjo tolimieji autobusai iš Kaliningrado į Gardiną ir į Brestą.
Pasienio susisiekimas su Lenkija atnaujintas 2007 m., kai atsirado vietinio susisiekimo punktas Kapčiamiestis - Berźniki (Berznykas). Po Šengeno (2007.12) susisiekimas tapo laisvas. Senasis kelias į Seinus iš abiejų sienos pusių netaisytas turbūt kokius 5 metus. Tad Kapčiamiestis dar negreit vėl taps kelių mazgu. Nors jau dabar ten dažnai prasuka dviračiais važiuojantys turistai.
Lyginant su kitais pasienio miesteliais (Liubavu ar Vištyčiu), kur atsiradus sienai su Lenkija gyventojų skaičius sumažėjo net 4 kartus, Kapčiamiestis beveik nesumažėjo:
1883 m. - 925 gyv.,
1923 m. - 835 gyv.,
1959 m. - 828 gyv.
2001 m. - 691 gyv.
2011 m. - 589 gyv.
Kapčiamiestis visada buvo valsčiaus ar apylinkės centras. Caro laikais Kaopčiamiestis priklausė Suvalkų gubernijos Seinų apskričiai (Сейнскiй уезд, гмина Копцiово; Sejneński powiat, gmina Kopciowo).
Lietuvos laikais, nors Seinai atitiko Lenkijai, nauja apskritis išlaikė Seinų apskrities vardą. Vokiečių okupantams reikalaujant apskritis pervardinta 1942 m. į Lazdijų apskritį. Rajonų eros pradžioje (1950-1959 m.) Kapčiamiestis priklausė Veisiejų rajonui, o jį panaikinus - Lazdijų rajonui.
Žymesni žmonės, susiję su šiuo miesteliu:
čia 1831 m. žuvo ir palaidota vien žymiųjų sukilėlių Emilia Plater (Emilija Pliaterytė), gimė kompozitorius Česlovas Sasnauskas, dailininkas Mečys Bulaka
Kapčiamiestis turi herbą, kuris patvirtintas 2006.05.04. Jame atvaizduotas riboženklis (kapčius). Herbe esanti raudonai - žalia spalvų paletė kažkiek primena Sovietijos ir Baltarusijos pasienio stulpų spalvas.
Titulinis pranešimas sukurtas 2008.03.16, papildytas 2013.10.08
Pats miestelis dabr nėra labai išvaizdus, bet jo gamta yra ypatingai vertinga. Miestelis sovietmečiu buvo pasienio zonoje, kur lankymasis buvo ribotas. Apylinkių gamta liko mažiau paliesta nei kitur. Per miestelį teka Baltoji Ančia ir Niedus, yra keli ežerai. Miškuose yra labai daug grybų. Šalia miestelio yra Veisiejų regioninis parkas.
Br. Kviklys "Mūsų Lietuvoje" mini, kad XVIII a. - XX a. pr. Kapčiamiestyje buvo geležies kalimo dirbtuvė, iš balų rūdos gaminusi geležį, vėliau perdirbusi geležies atliekas. Turbinas suko vanduo.
Caro laikais Kapčiamiestyje vyko dideli turgūs.
1920 - 1923 m. miestelis buvo atsidūręs neutralioje zonoje.
1941 m. birželį, prasidėjus karui, sudegė miestelis ir bažnyčia. Bažnyčia atstatyta tik 1956 m.
Sovietmečiu jokios pramonės neatsirado.
Iš miestelio eina 4 keliai : į Leipalingį - Merkinę, Berznyką - Seinus, į Veisiejus ir žvyrkelis į Sapackinę - Gardiną. Visi šie keliai nutiesti dar caro laikais.
Sovietmečio žemėlapiuose Kapčiamiestis labai keistai atrodė - būtent čia "baigėsi" sąjunginės reikšmės kelias A-218 Vilnius - Merkinė - Kapčiamiestis. Anais laikais per Kapčiamiestį važinėjo tolimieji autobusai iš Kaliningrado į Gardiną ir į Brestą.
Pasienio susisiekimas su Lenkija atnaujintas 2007 m., kai atsirado vietinio susisiekimo punktas Kapčiamiestis - Berźniki (Berznykas). Po Šengeno (2007.12) susisiekimas tapo laisvas. Senasis kelias į Seinus iš abiejų sienos pusių netaisytas turbūt kokius 5 metus. Tad Kapčiamiestis dar negreit vėl taps kelių mazgu. Nors jau dabar ten dažnai prasuka dviračiais važiuojantys turistai.
Lyginant su kitais pasienio miesteliais (Liubavu ar Vištyčiu), kur atsiradus sienai su Lenkija gyventojų skaičius sumažėjo net 4 kartus, Kapčiamiestis beveik nesumažėjo:
1883 m. - 925 gyv.,
1923 m. - 835 gyv.,
1959 m. - 828 gyv.
2001 m. - 691 gyv.
2011 m. - 589 gyv.
Kapčiamiestis visada buvo valsčiaus ar apylinkės centras. Caro laikais Kaopčiamiestis priklausė Suvalkų gubernijos Seinų apskričiai (Сейнскiй уезд, гмина Копцiово; Sejneński powiat, gmina Kopciowo).
Lietuvos laikais, nors Seinai atitiko Lenkijai, nauja apskritis išlaikė Seinų apskrities vardą. Vokiečių okupantams reikalaujant apskritis pervardinta 1942 m. į Lazdijų apskritį. Rajonų eros pradžioje (1950-1959 m.) Kapčiamiestis priklausė Veisiejų rajonui, o jį panaikinus - Lazdijų rajonui.
Žymesni žmonės, susiję su šiuo miesteliu:
čia 1831 m. žuvo ir palaidota vien žymiųjų sukilėlių Emilia Plater (Emilija Pliaterytė), gimė kompozitorius Česlovas Sasnauskas, dailininkas Mečys Bulaka
Kapčiamiestis turi herbą, kuris patvirtintas 2006.05.04. Jame atvaizduotas riboženklis (kapčius). Herbe esanti raudonai - žalia spalvų paletė kažkiek primena Sovietijos ir Baltarusijos pasienio stulpų spalvas.
Titulinis pranešimas sukurtas 2008.03.16, papildytas 2013.10.08
Smagu, kad ir tokie užkampiniai miesteliai po truputį tvarkosi..
Comment