Švenčionėliai, Švenčionių r.

[VNS]

Na lietuviai savęs labusais kokias nors irgi nevadina. Bet tuteišų pavadinimas kaži ar iš Lietuvos kilęs. Netgi įdomu. Pvz. mano dėdė, grynas vilnietis, bet lietuvis, nevadina Vilniaus krašto lenkų - lenkais. Sako jie lenkiškai sakinio nemokėtų pasakyt. Vadina tuteišais. Aš iš Kauno, tai jų tuteišais nevadindavom. Kažkaip nelabai ir gilindavomės. Vartodavom žeminančius - šū*lenkiai, arba kokie nors r*skiai. Neįsižeisk, tiesiog parašiau kaip buvo.

[Gator]

Aš Kaune žodžio tuteišis irgi nesu girdėjęs. Apskritai gal šiame forume ir išgirdau tokį dalyką, net nesupratau kas tai

[Tomizmas]

Gal ir kontraversiškai nuskambėsiu, bet kažkokios trys Lietuvos pagal jauseną ir buv. Pilsudskio planus vis tik yra.

Yra Vakarinė, Kauno Lietuva, kuriame daug kur vyrauja lygios kaip stalas lygumos (išskyrus kalvas Žemaitijoje ir Rytų Aukštaitijoje, kur juntama labiau kurortinė/poetinė atmosfera), vienas į kitą panašūs, sovietmečiu stipriai išvystyti miestai ir atviri laukai. Gal tik Klaipėdos kraštas kažkokią kitokią jauseną atneša, bet praktiškai visas galima sakyt integruotas į "Kauno Lietuvą" (gal tik didesnė rusakalbių mažuma kai kuriuose Klaipėdos mikrorajonuose iškrenta iš bendro konteksto). Toliau turime "Vidurio Lietuvą" arba Vilniaus Lietuvą, kuriame būdingas etninis mišrumas (lietuviai, lenkai, rusai, baltarusiai), miškai ir kalvos, miesteliai visi tarsi ant kalvų, upių ir ežerų, arba kitaip, Baltijos aukštumos regionas. Centras čia, aišku, Vilnius. Toliau, vadinkim kaip norim, turime "Rytų Lietuvą", "Minsko Lietuvą" arba tiesiog "Baltarusiją". Kažkas tokio kaip aš įsivaizduoju Šalčininkų rajoną, krašto nepasiekė paskutinis ledynmetis, vyrauja banguotos lygumos, tik pietuose turime Pripetės pelkynus, o rytuose gal didesnius Rusiško tipo miškų masyvus. Sakyčiau tie skirtumai grynai geografiniai ir iš to išsivystė jausenos skirtumai.

Na čia manyčiau ne tai kad Pilsudskio planas, bet realiai egzistavusi situacija daug metų iki Pilsudskio. Jis tik pasinaudojo situacija savo "didžiajai Lenkijai" kurti. Beje, jis gimė ir augo Švenčionių rajone, tokiame Zalave prie Pabradės (aišku, jo gimimo vieta nepažymėta ir nelabai kur akcentuojama). O šiaip jo, kažkas panašaus Lietuvoje yra.

Na lietuviai savęs labusais kokias nors irgi nevadina. Bet tuteišų pavadinimas kaži ar iš Lietuvos kilęs. Netgi įdomu. Pvz. mano dėdė, grynas vilnietis, bet lietuvis, nevadina Vilniaus krašto lenkų - lenkais. Sako jie lenkiškai sakinio nemokėtų pasakyt. Vadina tuteišais. Aš iš Kauno, tai jų tuteišais nevadindavom. Kažkaip nelabai ir gilindavomės. Vartodavom žeminančius - šū*lenkiai, arba kokie nors r*skiai. Neįsižeisk, tiesiog parašiau kaip buvo.

Na, aš niekada gimtame rajone tokių epitetų negirdėjau. Nes automatiškai tai būtų įžeidimas daug kam iš kaimynų, bendradarbių, bendramokslių, draugų, ar netgi giminių, jeigu kokia teta ištekėjusi už lenko ar sūnus vedęs lenkę. Vilniuje irgi negirdžiu, dėl tų pačių priežasčių - mėtytis tokiais žodžiais reiškia pasmerkimo ir "išmetimo iš bendruomenės" riziką. Čia gal yra netgi pats blogiausias dalykas, kokį Vilniuje ar Čiančioje galima prisišnekėti.

[VNS]

Kad žiūriu, bent tuteišai tai čia nieko smerktino. https://lt.wikipedia.org/wiki/Tutei%C5%A1iai. Šū*lenkiai tai be abejonės, nediskutuotinai.

[PoDV]

Na čia manyčiau ne tai kad Pilsudskio planas, bet realiai egzistavusi situacija daug metų iki Pilsudskio. Jis tik pasinaudojo situacija savo "didžiajai Lenkijai" kurti. Beje, jis gimė ir augo Švenčionių rajone, tokiame Zalave prie Pabradės (aišku, jo gimimo vieta nepažymėta ir nelabai kur akcentuojama). O šiaip jo, kažkas panašaus Lietuvoje yra.

Na taip, geografiniai skirtumai matyt buvo visada, bet Pilsudskis buvo ryškiausias pavyzdys, kuris teigė šiems regionams reiktų atskirų kantonų.

[Tomizmas]

Kad žiūriu, bent tuteišai tai čia nieko smerktino. https://lt.wikipedia.org/wiki/Tutei%C5%A1iai. Šū*lenkiai tai be abejonės, nediskutuotinai.

Na bet čia toks žodis irgi su nevienareikšmišku atspalviu. Pasakius darbe kokiam kolegai, kad jis yra "tuteišis" tai gali būti priimta tegul ir ne kaip įžeidimas, bet pasižiūrės kreivokai ir su neypatingai dideliu pasitenkinimu. Saugiausias variantas yra vadinti tiesiog lenkais.

Teisybės dėlei, "labusu" manęs ar kitų pažįstamų lietuvių irgi niekas niekad nepavadino. Kai gyveni tarp daug visokių žmonių, tiesiog pasidaro savaime suprantama jų pagal tautybę ar religiją nekategorizuoti, kaip ir nekategorizuojame pagal plaukų spalvą ar ūgį. O dar kiek yra mišrių santuokų ir jose gimusių žmonių, kurie turi ir ne po vieną tapatybę. Mano klasėje daugiau nei pusė vaikų buvo iš mišrių šeimų.

[Gator]

Tuteišis tai ne lenkas, o toks, kuris persipynęs tarkim tarp lenko ir baltaruso.
Bent jau kažkas man pasakojo, kad yra lenkai, yra baltarusai ir yra tuteišiai.

[PoDV]

Teisybės dėlei, "labusu" manęs ar kitų pažįstamų lietuvių irgi niekas niekad nepavadino. Kai gyveni tarp daug visokių žmonių, tiesiog pasidaro savaime suprantama jų pagal tautybę ar religiją nekategorizuoti, kaip ir nekategorizuojame pagal plaukų spalvą ar ūgį. O dar kiek yra mišrių santuokų ir jose gimusių žmonių, kurie turi ir ne po vieną tapatybę. Mano klasėje daugiau nei pusė vaikų buvo iš mišrių šeimų.

Labusas spėju, yra maskvietiškas terminas, kuriems žodis "Labas" yra gana egzotiškas ir neįprastas.

[Tomizmas]

Tuteišis tai ne lenkas, o toks, kuris persipynęs tarkim tarp lenko ir baltaruso.
Bent jau kažkas man pasakojo, kad yra lenkai, yra baltarusai ir yra tuteišiai.

Vilniaus regiono tarmė yra iš tikrųjų dialektinis kontinumas tarp lenkų ir baltarusių kalbų. Tarp giminiškų kalbų labai dažnai būna kontinumai be griežtos, tarsi linija užbrėžtos ribos. Panašiai kaip Skonės ir Jamtlando tarmės Švedijoje su daug atitinkamai daniškų ir norvegiškų elementų, šiaurės vakarų Vokietijos tarmės su daug olandiško atspalvio, pietinės Rusijos tarmės su ukrainiečiams būdingu H vietoj G ir "šo" vietoj "čto" ir panašiai. Tai ir čia tas pats.

Bet šiuo atveju savimonė yra lenkų. Labai daug ką lemia katalikiška religija, aišku ir baltarusių būna katalikų, bet dar ir rašymas lotyniškomis raidėmis, savęs suvokimas būtent kaip lenkų, o ne baltarusių ir t. t. Bet iš tikrųjų taip, tarp lenkų ir baltarusiškos katalikų mažumos, skirtumas yra labai neryškus.

Labusas spėju, yra maskvietiškas terminas, kuriems žodis "Labas" yra gana egzotiškas ir neįprastas.

Rusams iš viso baltų kalbos yra labai egzotiškos, nes mažos ir nepanašios į kitas dideles indoeuropietiškas grupes. Kažkada mačiau straipsnį Rusijos portale, kur buvo paminėta daug Seimo narių vardų ir pavardžių, tai rusai komentaruose kas antras rašė kad nelabai supranta, kur čia vardas, o kur pavardė. Pvz. koks nors "Rimantas Pavasarėlis" (asmuo išgalvotas).

[Sula]

Bet šiuo atveju savimonė yra lenkų.

Nebūtinai. Štai mano kaimynai "lenkai" yra iš tiesų... totoriai, tik kad kalba namie rusiškai, vaikai - lietuviškai.

Griežtas tautinis skirstymas vyko tarpukariu. Politiniais tikslais, be abejo. Žinau žmonių, kurie patys pripažįsta esą tuteišai.

[Tomizmas]

Nebūtinai. Štai mano kaimynai "lenkai" yra iš tiesų... totoriai, tik kad kalba namie rusiškai, vaikai - lietuviškai.

Griežtas tautinis skirstymas vyko tarpukariu. Politiniais tikslais, be abejo. Žinau žmonių, kurie patys pripažįsta esą tuteišai.

Tarpukariu buvo iš viso įdomių dalykų su tautine savimone. Tarkim, mano viena bobutė ištekėjo už lietuvio ir visą gyvenimą laikė save lietuve, nors kalbėjo lietuviškai su lenkišku akcentu. O jos tikra sesuo ištekėjo už lenko ir visą laiką laikė save lenke, nors kalbėjo lenkiškai su lietuvišku akcentu. Kokia buvo jų tautybė? Tiesą sakant, net pats nežinau.

O vardai ir pavardės tokiuose regionuose dažnai būna labai paslankūs ir lengvai pritaikomi bet kam, pakeičiant galūnę. Stanislovas greit gali tapti Stanislaw, Mikštas - Mikszto, Vileita - Wilejto ir t. t. Jaunojoje kartoje tas jau nebeveikia, nes labai išsidiferencijuoja netgi vardai, pvz. lietuvių vaikai paprastai būna Nojus, Deimantas, Lukas, lenkų - Adrian, Miroslav, Zdislav.

Beje, yra Švenčionių rajone nemažai totorių, pažįstu ir asmeniškai. Jie ir laiko save būtent totoriais. Švenčionių pakraštyje yra štai tokios musulmoniškos kapinės, atrodančios egzotiškai mūsų platumose.

[index]

Tutejszy (aka vietinis) yra tiesiog žmogus be aiškiai apibrėžtos tautybės, savęs nesuvokiantis kaip konkrečiai priklausančio kažkuriai tautai. Buvusioje LDK pasitaikantis ant tautų gyvenimo ribų, be Vilniaus krašto dar tikrai žinau kad ir Polesėje, kur gyventojai iki galo nebuvo įsitikinę baltarusiai ar ukrainiečiai jie.

Kiek žinau, kilmė iš caro vykdyto surašymo, kur kaimiečio paklausus kokios tu tautybės dažnas atsakymas buvo "ką aš žinau, vietinis aš, nu".

[manometras]

Kad žiūriu, bent tuteišai tai čia nieko smerktino. https://lt.wikipedia.org/wiki/Tutei%C5%A1iai. Šū*lenkiai tai be abejonės, nediskutuotinai.

Tuteiszy arba тутейшый reiškia čionykštis, vietinis, nuo žodžio tutaj arba тут (čionai, čia). Taip save ir patys, kai jų klausdavo, kas tu, vadino Vilnijos baltarusiai ir lenkai ar sulenkėję žmonės. Taip pat save vadina dabartinės Vakarų Baltarusijos pasienio gyventojai, ypač kurie nebežino, ar jie lenkai, ar baltarusiai, ar rusai, ar lietuviai, ar dar kas nors.
Taip, galima būt negirdėjus Kaune ir daug kur kitur Lietuvoj tokio pavadinimo, nes jis aktualus tik Rytų Lietuvai.

Dar dabartinės Vakarų Lietuvos, kuri buvo Rytų Prūsijos ir Vokietijos dalis,gyventojai iki II pasaulnio karo pabaigos kasdien vartodavo kelias kalbas (lietuvių, vokiečių, gal ir latvių), tai tie vadino save šišioniškiais (vietine lietuvių kalbos tarme čionykščiai, t. y.tuteišiai, nuo žodžio šičia, šičion).

[manometras]

Aš Kaune žodžio tuteišis irgi nesu girdėjęs. Apskritai gal šiame forume ir išgirdau tokį dalyką, net nesupratau kas tai

Aš pradėjau vartoti tą žodį, kai pagyvenau Vilniuje, nes tai lenkiško arba baltarusiško žodžio sulietuvinimas. O taip prastai lenkiškai kalbančių vietinių Vilnijos gyventojų, kartais su lietuviškom, dažnai su baltarusiškom sulenkintom pavardėm vad8nti lenkais nesivertė liežuvis.
Na, dar paskaičius Zigmo Zinkevičiaus ir išgirdus juos pačius vadinant save tutejszy arba тутейшая.
https://tuteyshaya.livejournal.com/

[manometras]

Na bet čia toks žodis irgi su nevienareikšmišku atspalviu. Pasakius darbe kokiam kolegai, kad jis yra "tuteišis" tai gali būti priimta tegul ir ne kaip įžeidimas, bet pasižiūrės kreivokai ir su neypatingai dideliu pasitenkinimu. Saugiausias variantas yra vadinti tiesiog lenkais.

Teisybės dėlei, "labusu" manęs ar kitų pažįstamų lietuvių irgi niekas niekad nepavadino. Kai gyveni tarp daug visokių žmonių, tiesiog pasidaro savaime suprantama jų pagal tautybę ar religiją nekategorizuoti, kaip ir nekategorizuojame pagal plaukų spalvą ar ūgį. O dar kiek yra mišrių santuokų ir jose gimusių žmonių, kurie turi ir ne po vieną tapatybę. Mano klasėje daugiau nei pusė vaikų buvo iš mišrių šeimų.

Į akis nieks nevadins ne tik tavęs, bet ir jokio kito lietuvio labusu, žemaičio žmotu ar vietinio, neva lenko, tuteišiu. Taip vadinama tik tarp savų, kai vadinamasis negirdi, arba internete, kai kas nors nori įžeist asmeniškai nepažįstamą, svetimą ir gyvai nematomą.
Labusas ir ruskis yra labiau įžeidimas negu tuteišis. Tie “tuteišiai” ir patys žino, kad tai reiškia vietinis ir kartais patys nežino, kokios jie kilmės ir tautybės. Madingiausia ir populiariausia dabar tarp jų laikyti save lenkais, bet jeigu pasigilintų į šeimos ir giminės istoriją, nežinia, ką atrastų.

[manometras]

Dar viena priežastis, dėl kurios nevadindavau kai kurių Vilnijos prastai lenkiškai kalbančių žmonių lenkais buvo jų visai nepanašios į Lenkijos patriotų pažiūros, tokios greičiau sovietinės arba rusiškos. Bet jei žmogus mokėjo neblogai lenkiškai ir kažkiek kalbėdavo lietuviškai, buvo uolus katalikas, domėjosi Lenkija, o ne Rusija, tada pripažindavau lenku.

[manometras]

Tavo pranešimas buvo, kad yra kelios sportininkų komandos Švenčionėliuose:

Sportin8nkų komandos yra Švenčionėliuose.

O ką atsakei dabar tai apie 1 komandą, kuri buvo kažkada.

Dar yra MML (mažų miestelių lyga) ir ten žaidžia Švenčionėlių “Aitvaras” (http://www.mml.lt/komandos/2323-sven...tvaras-sc.html), yra kažkokios trys prieš tris varžybos ir ten komanda tuteišišku žargoniniu pavadinimu “Čiančia”. Dar kokios nors gimnazijų jaunučių komandos gal yra. Šitą areną gal sugalvojo statyti, kai “Rida” buvo neįleista į NKL, nes neturėjo kur žaisti.
Esmė – arena naudosis visas rajonas, o gal ir du. Kaltanėnai, Švenčionėliai, Švenčionys, Pabradė.

[mantasm]

Gal ir kontraversiškai nuskambėsiu, bet kažkokios trys Lietuvos pagal jauseną ir buv. Pilsudskio planus vis tik yra.

Pilsudskio planas buvo pilnas ATR atkurimas su visa Lietuva kaip Lenkijos/ATR dalimi. Vilnius buvo tik vienas iš žingsnelių. Manyta, kad be Vilniaus likusi Lietuva pakankamai susilpnės ir vienom ar kitom priemonėm prisijungs.

[PoDV]

Manyta, kad be Vilniaus likusi Lietuva pakankamai susilpnės ir vienom ar kitom priemonėm prisijungs.

Pagalvojus, be Vilniaus ir pajūrio, likusi Lietuva nei kažkokių superduper miestų turi (kas gal ir natūralu, kai šalia traukos centrai Vilnius, Ryga, Karaliaučius iki 1945 m.), ir net turizmo požiūriu atrodo blankiau, kai bent jau man kaip potencialiam tarptautiniam turistui, įdomiausi būtų Vilniaus senamiestis ir Kuršių nerija. Minimoje "Kauno Lietuvos" dalyje gal tik Kryžių kalnas kažkiek wow, ir tai tik jei kalbant apie pastaruosius metus. Tai matyt ir veikė jų požiūrį.

Dideli kalbiniai skirtumai tarp lietuvių ir lenkų k. matyt užtvirtino šalies nepriklausomybę. Be tokių kalbinių skirtumų, mažai tikėtina, kad būtų tokia "Lietuva" bent kokią žinome.

[mantasm]

Pagalvojus, be Vilniaus ir pajūrio, likusi Lietuva nei kažkokių superduper miestų turi (kas gal ir natūralu, kai šalia traukos centrai Vilnius, Ryga, Karaliaučius iki 1945 m.), ir net turizmo požiūriu atrodo blankiau, kai bent jau man kaip potencialiam tarptautiniam turistui, įdomiausi būtų Vilniaus senamiestis ir Kuršių nerija. Minimoje "Kauno Lietuvos" dalyje gal tik Kryžių kalnas kažkiek wow, ir tai tik jei kalbant apie pastaruosius metus. Tai matyt ir veikė jų požiūrį.

Pagrinde požiūrį veikė, kad neįsivaizdavo pasaulio be ATR ar didžiosios Lenkijos ar dar kaip tai pavadinti. Kažką čia sugalvojo kaimiečiai paišdykaut. Sakykim kaip dabar ispanai į katalonus žiūri.

Dideli kalbiniai skirtumai tarp lietuvių ir lenkų k. matyt užtvirtino šalies nepriklausomybę. Be tokių kalbinių skirtumų, mažai tikėtina, kad būtų tokia "Lietuva" bent kokią žinome.

Kalbiniai skirtumai sėkmingai nyko. Daug daugiau buvo milžiniškas smūgis, kad lenkai ne itin draugiškai pasielgė. Kaip čia saviakai gali nepalaikyti jei mes tiesiog norim pagyvent atskirai. Ne paskutinėj vietoj buvo ir valstiečių / dvarininkų pasidalijimas. Tarpukario Lietuva buvo daug labiau sakykim... socialistinė palyginus su tarpukario Lenkija. Vien ką reiškė dvarų išardymas ir žemių išdalijimas nepriklausomybės karų dalyviams. Lenkijoje bajorija tarpukariu liko daug stipresnė. Iš dalies ir per 1920ųjų įvykius kartais dvaras palaikydavo vieną pusę, valstiečiai kitą.

Vilnius buvo tik maža dalelė. POW sąmokslas, nors dabar apie jį mažai kalbama, buvo ne mažiau skaudus. Iš esmės per porą metų amžini draugai su kuriais norisi gyventi taikiai (bet atskirai vesti kultūrinius dalykus) virto mirtinais priešais.