Pamarys (Dreverna, Svencelė)

[Romas]

Paįvairinimui - sena nuotrauka
Drevernos (Drawöhnen) uostas apie 1910-1920 m.

https://www.bildarchiv-ostpreussen.d....cgi?ort=51137

Drevernos upė atrodo, kad buvo platesnė nei dabar. Gal buvo ir gilesnė.

[Romas]

Dreverna per porą metų labai pasikeitė

Foto 2018.07
Vaizdas nuo Juodkrantės. Iš tolo matosi naujasis kempingas prie Drevernos uostelio


Laivas "Gilija", plaukiantis linija Dreverna - Juodkrantė - Dreverna


Vaizdas iš laivo "Gilija" į Svencelę




Drevernos vaizdas nuo Kuršių marių




Drevernos upė


Minia laukianti persikelti į Juodkrantę


Daugiau plaukimo laivu "Gilija" maršrutu Juodkrantė - Dreverna-Juodkrantė nuotraukų - temoje Laivyba Kuršių mariose

[Romas]

Drevernos uostelis
Foto 2018.07









Drevernos vėtrungės

[Romas]

Naujasis Drevernos kempingas










Dar liko kai kas nesutvarkyta


Medinė undinė


Drevernos apžvalgos bokštas

[Romas]

Graži naktinė Drevernos bokšto nuotrauka

Klaipėdos r. savivaldybė 2018.05.16
Atgijusi Dreverna traukia turistus

Nuo tada, kai 2009 m. Savivaldybė įrengė Drevernoje prieplauką, o Savivaldybės skelbtą koncecijos konkursą laimėjusi UAB „Hortivita“ modernizavo uostą ir 2017 m. jau atidarė vasaros sezoną, Dreverna pasikeitė neatpažįstamai. Dabar čia gausu turistų, pramogų, kuriamos darbo vietos, siūlomos įvairios paslaugos.


http://www.gargzdai.lt/atgijusi-drev...ukia-turistus/

[Romas]

Vaizdai nuo Drevernos apžvalgos bokšto
Foto 2018.07

[Romas]

Iš Juodkrantės laivu "Gilija" galima nemokamai atisvežti dviratį


Lengvi pietūs Drevernos uostelio kavinėje prieš kelionę.
Alus buvo šaltas, o čili sriuba - tiršta ir ne per aštri


Kelionės plano patikslinimas

[Romas]

Nedidelė kelionė dviračiu žiediniu maršrutu Dreverna - Jokšų tltas - Dreverna
Foto 2018.07

Kurėnų statytojo Jono Gižo (Johann Giszas) namas - muziejus




Už Jono Gižo namo suku į dešinę


Sankryža su keliu į Svencelę




Plentas 2206 Priekulė-Dreverna-Svencelė




Pagrindinis kelias link Svencelės suka dešinėn. Kelias į Jokšus - kairėn

[Romas]

Kelionė dviračiu žiediniu marštutu Dreverna-Jokšų tiltas-Dreverna

Kelias nuo Svencelės posūkio link Jokšų.

Kadangi labai karšta ir pradeda spausti laikas, nusprendžiu sutrumpinti savo kelią ir važiuoti nuo Svencelės į rytus ir taip patekti į Klaipedos- Šilutės plentą. Žemėlapis neaiškiai, tačiau suteikia vilties,kad aš sėkmingai jį pasieksiu. O ir neištirti keliai mane traukia.

Aplink kanalai ir platūs laukai.


Artėju prie tiltuko.




Rizikuoti nenorėjau ir teko apsigręžus sukti dešinėn ir grįžti pro Dreverną.
.

Kažkada ir man teko važiuoti tuo keliuku. Dabar ne kiekvienai mašinai tas pavyks








Jokšų tiltas per Karaliaus Vilhelmo kanalą




Karaliaus Vilhelmo kanalas


Prieš 12 metų su aukšta mašina pavyko įveikti Jokšų tiltą. Dabar per tiltą net ir pėsčiom ne kiekvienam pavyks pereiti
Pirmas bandymas pereikti buvo nesėkmingas - neįmanoma prasivesti dviračio


Nesinorėjo grįžti atgal sutrumpintu maršrutu į Dreveną - tuo pačiu keliu ar lauko keliuku palei kanalą

[Romas]

Jokšų tiltas per Klaipėdos (Karaliaus Vilhelmo) kanalą
Foto 2018.07

Tiltą pavyko įveikti tik iš antro karto, pasikišus dviratį po pažastimi










Tokio apsileidimo vien pinigų trūkumu paaiškinti negalima, ypač Klaipėdos rajone


Tiltas žiūrint atgal nuo Jokšų kaimo

[Romas]

Kelionė dviračiu žiediniu marštutu Dreverna-Jokšų tiltas-Dreverna

Nuo Jokšų iki kelio 2201 Priekulė-Kintai-Ventė eina asfaltuotas kelias 2241
Posūkis prieš Mėželius link Pleškučių


Pleškučiai. Šiek tiek Klaipėdos krašto autentikos


Tolumoje matosi plentas 2206 Priekulė -Dreverna


Puikus važiavimas asfaltuotu keliu


Pjauliai, kitoje kanalo pusėje - Klišiai.
Karaliaus Vilhelmo kanalo tiltas


Kanalo vaizdas link Klaipėdos


Kanalo vaizdas link Lankupių


Už tilto - poilsio aikštelė


Nuo Kliošių (Pjaulių) tilto iki tilto per Drevernos upę kanalas eina palei kelią Priekulė - Dreverna

Kavinė - viešbutis "Strykis" yra šalia tos vietos, kur nuo Karaliaus Vilhelmo kanalo atsišakoja Drevernos upė


Vaizdas nuo tilto per Drevernos upę atgal link "Strykio"


Drevernos upės ir Karaliaus Vilhelmo kanalo santaka

[Romas]

Dreverna-Jokšų tiltas-Dreverna
Foto 2018.07
Sugrįžimas į Dreverną



Nesimatė senojo Drevernos riboženklio

Dreverna

Posūkis link uostelio prie Jono Gižo sodybos


Senasis uostelis be pakitimų






Kelionės maršutas telefono www.mapy.cz žemėlapyje


Iš Juodkrantės atplaukia laivas "Gilija"


Iš Drevernos į Juodkrantę plaukia nemažai žmonių su dviračiais

[Romas]

Lrytas 2018.09.26
Pajūrį siaubia audra: virsta medžiai, skęsta Drevernos uostas, tūkstančiai liko be elektros

https://www.lrytas.lt/gamta/gamtaora...angumi-7693999


15min.lt 2018.09.27
Vėjas prikrėtė eibių Drevernos uoste: bokštas atsidūrė vandeny

https://www.15min.lt/naujiena/aktual...eny-56-1036118

[Arunasx]

Tilto per Karaliaus Vilhelmo kanalą rekonstrukcijai – atviras kelias
https://www.delfi.lt/miestai/klaiped....d?id=82739857

Bendrovė TEC Infrastructure baigė rengti Jokšų tilto per Klaipėdos (Karaliaus Vilhelmo) kanalą kapitalinio remonto ir tvarkybos darbų techninį projektą bei gavo leidimą jo statyboms.

[Romas]

Tilto per Karaliaus Vilhelmo kanalą rekonstrukcijai – atviras kelias
https://www.delfi.lt/miestai/klaiped....d?id=82739857

Ačiū už gerą naujieną

Jokšų tiltą gerai būtų šiek tiek aptvarkyti




Automobiliu per tiltą niekur nenuvažiuosi.
Senasis kelias nuo Jokšų link Svencelės dabar yra tokios būklės


Tačiau žiediniam maršrutui dviračiu nuo Drevernos tas tiltas labai tiks

[Tylus]

Drevernos uostas: „Laukėme rekordinių metų, bet vis dar esame optimistai“

Savaitgalį čia lankytojų užsuka tiek, jog, regis, karantino nė nebuvę. Automobilių aikštelė pilna, ant vandens jau sūpuojasi valtys ir jachtos, o staliukai kavinėje ir lauko terasoje nusėsti svečių, besimėgaujančių kava. Drevernos uostas tapo mylima Pamario krašto vieta ne tik laivų savininkams, kurie uostelyje glaudžia savo laivus, bet ir poilsiautojams, ypač šeimoms. Per ketverius metus, ėmus šeimininkauti koncesininkui, Drevernos uostas gerokai išsiplėtė. Nepaisant karantino, čia jau baigiami įrengti dar keli nauji poilsio nameliai.

Karantino metu čia buvo tylu ir tuščia. Valdytojai nieko neįleido nei į namelius, nei į uostą. Nuo gegužės 1 dienos Drevernos uostas vėl atvėrė duris. Poilsiautojų čia netrukta sulaukti. Kas tiesiog popietei, kavos puodeliui ir pakilimui į Drevernos apžvalgos bokštą, iš kurio atsiveria marių vaizdai, o kas visam savaitgaliui ėmė sukti į išsiilgtą Pamario kraštą.

Bendrovės „Hortivita“, kuri valdo Drevernos uostą, turizmo padalinio vadovė Liudmila Juknienė 15min sakė optimistiškai žvelgianti į prasidedantį turizmo sezoną.

„Mūsų nusiteikimas puikus. Visą laiką buvo geras. Mes jau po naujų metų turėjome didelį užimtumą birželiui, liepai. Kol kas liepą bei rugpjūtį atšaukimų nei užsieniečių, nei iš Lietuvos beveik nebuvo, tik pavieniai atvejai. Visiems siūlėme keisti datą, jei kyla abejonių. Iš Latvijos turime nemažai svečių, – kalbėjo moteris. – Balandžio mėnesį buvome užsidarę. Nuo gegužės 1 dienos pradėjome dirbti. Metai gal nebus kokių laukėme, o laukėme rekordinių, nes vien gegužę pagal užsakymus jie buvo įspūdingi, bet turėjome atšaukti atidarymo šventę, kuri jau pagarsėjo. Buvo numatytas Džordanos koncertas, vaikų miestelis. Perkėlėme į kitus metus. Pamažu dirbame, atidarome paslaugas. Manyčiau, kad sezonas bus geras. Vietos turizmas atsigaus“.

Moteris sako girdėjusi kai kurių turizmo atstovų nuogąstavimų esą sezonas bus prastas. Dėl to nerimauja neringiškiai, pas kuriuos paprastai vasarą plūsta daug turistų iš Vokietijos.

„Mes turime didelį užsakymą stambios vokiečių įmonės, kuri darbuotojus atsiveža į Pamarį. Siūlėme atšaukti, bet jie atsisakė. Vis perdavinėjo naujausias žinias, kad skrydžio bilietai nėra atšaukti. Žiūrėsime, ar atvyks. Jų visi renginiai suplanuoti lauke, kai kurie Nidoje. Sakyčiau, jie mus ramina labiau nei mes juos. Buvo užsakymų, už kuriuos reikėjo grąžinti pinigus, bet žiūrime optimistiškai į vasarą. Vietos pildosi, vietos turizmas atsigaus. Mūsų pagrindinis klientas buvo lietuviai, šeimos, kažkaip ta linkme liekame. Sausio mėnesį atsidarėme SPA kompleksiuką, bandome sugalvoti veiklų, kurios būtų atsvara esant blogiems orams“, – kalbėjo vadovė.

2017 metais Drevernos uostelyje duris atvėrė 12 poilsio namelių, po metų jų skaičius išaugo iki 18, pernai išvystyta nauja rekreacinė zona lauke, už pylimo, kuris buvo nusausintas. Ten įrengti ir teniso kortai, šildomas baseinas, paplūdimio aikštelės ir kita infrastruktūra. Netrukus duris atvers dar keturi poilsio nameliai.

„Šiuo metu turime 30 namelių, baigiam keturis. Visi vienodi, visi aštuonių vietų“, – pasakojo L. Juknienė.


Mylimas turistų kraštas

Drevernos krašte poilsiautojai mielai aplanko ir kitus lankytinus objektus. Kaip skelbiama Klaipėdos rajono turizmo informacijos svetainėje, Dreverna – tai senas žvejų kaimas, minimas nuo 1253 metų ir įsikūręs Kuršių marių pakrantėje prie Drevernos upės žiočių. Prie Drevernos upės beveik 300 metų, veikė didelis žuvų turgus – Strykis, sutraukdavęs daug žvejų ir pirklių. Drevernos žvejų vardą garsino Kuršmarių laivų statytojas Jonas Gižas. Dabar šis garbus žmogus ilsisi legendų apipintame Drevernos kapinių kalnelyje, o J.Gižo etnografinėje sodyboje galima susipažinti su laivadirbyste ir žvejų tradicijomis. Dreverna yra išlaikiusi senąją pamario žvejų kaimo struktūrą.

Palei Dreverną eina Karaliaus Vilhelmo kanalas, kuriuo laivai iš Nemuno patekdavo į Klaipėdą, aplenkdami pavojingas Kuršių marias. Kanalo ilgis – 24 m, plotis – apie 30 m. 1863–1873 m. jį kasė vietos gyventojai, o siekiant paspartinti kasimo darbus paskutiniaisiais metais jį kasė ir prancūzų karo belaisviai. Klaipėdoje, ties keliu į tarptautinę perkėlą, jiems pastatytas paminklas. „Šiandien Dreverna išlieka patraukli tiek vietiniams gyventojams, tiek svečiams, kaip unikali vandenų apsupta vietovė, kurioje vis labiau populiarėja rekreacijos ir turizmo verslas. Čia puikiai dera istorinė praeitis ir šiuolaikinis gyvenimo būdas, perėmęs žvejų krašto tradicijas. Į Drevernos apylinkes, marias, Naglių gamtinį rezervatą galėsite pažvelgti iš 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto taip, kaip kadais čia žvelgė milžinai“, – rašoma svetainėje.

[Romas]

Pozityvyus straipsnis apie Dreverną.
Puiku, kai kalbina Daiva Buivydienę kuri dar 2003-2007 m. stūmusią ir sugebėjusią įgyvendinti ir Drevernos idėją. Labai charizmatiška asmenybė.

15 min.lt 2020.07.25
Drevernos sėkmės istorija: buvo pasaulio pabaiga, kur net kelias baigiasi

Dar ne taip seniai Dreverna – vietovė prie marių Klaipėdos rajone – net nepriminė mėgstamo kurorto, net ir įrengus prieplauką bei pastačius apžvalgos bokštą. Tačiau dabar ši vieta gausiai lankoma poilsiautojų, kurie atvyksta ir dienai, ir savaitei. Kokia Drevernos sėkmės priežastis? Kaip sako čia dirbanti Liudmila Juknienė, turbūt tai, kad kasmet ši vieta lankytojams pasiūlo vis ką nors naujo.

L.Juknienė, dirbanti Drevernos pramogų ir poilsio parke, kuris apima uostą, kempingą, restoraną ir kitas pakrantės pramogas, šypsosi ir siūlo tiesiog knygą paskaityti kempingo namelyje – su vaizdu į Juodkrantės kopas. O jos visiškai netoli, greitaeigiu laivu nuplaukti netrunka nei 15 minučių.
„Pradžia mūsų buvo 2017 metų gegužės mėnesį – tai buvo mūsų pirmasis turistinis sezonas, tuomet atsidarėme. Tada čia buvo raudona aikštė ir elingas. Viskas, daugiau čia nieko nebuvo. Jeigu žiūrėsime į namelius, kurie dabar stovi kempinge, tai vaizdas buvo kaip aname krante dabar – pieva, joje žvyruotas takas iki apžvalgos bokšto. Pasiūlymą dirbti čia gavau 2016 metų pabaigoje. Su vyru atvažiavome apsižiūrėti, užlipau į bokštą ir pasakiau – juk supranti, kad čia yra pasaulio pabaiga, čia net kelias baigiasi“, – projekto pradžią prisiminė Liudmila.

Dreverna jai buvo visiškai nežinoma žemė:
„Buvome vieną kartą atplaukę su jachta – tuščia prieplauka, parduotuvė uždaryta, sodybos uždarytos, žmogaus nė vieno nebuvo. Tokia ir buvo mano nuomonė. Pradėjau internete ieškoti, kas yra rašyta apie Dreverną ir radau vieną „Delfi“ tekstą pavadinimu „Vos už 7 km nuo Juodkrantės – visiškas antikurortas“. Tada ir pasakiau vyrui, kad juk turiu turizmo magistro laipsnį, nenoriu eiti į visišką antikurortą dirbti. Kitas straipsnis buvo „Įkūrė verslą Lietuvos akligatvyje: jeigu galėčiau atsukti laiką, niekada to nesiimčiau“. Tai buvo apie vienos sodybos savininką, visas straipsnis buvo apie tai, kad tai pinigų laidojimas, nes čia nieko nėra ir t.t. Nuo to mes pradėjome.“

Aikštė šalia uosto ir pats uostas buvo įrengti už ES struktūrinių fondų lėšas, uostas nuosavybės teise priklauso valstybei. Gavusi europinę paramą savivaldybė įsipareigojo surasti partnerį, kuris valdytų uostą, tačiau konkursų teko surengti ne vieną – norinčiųjų tiesiog neatsirasdavo. Bet 2016 metų gegužę UAB „Hortivita“ laimėjo Klaipėdos rajono savivaldybės koncesijos konkursą ir ėmėsi šios teritorijos. (...)

Jau pirmais metais, 2017-aisiais, priėmėme apie 54 tūkst., 2018 m. – apie 66 tūkst. ir 2019 m., kai darėme gegužės mėnesį atidarymo šventę, per vieną dieną pas mus apsilankė apie 10 tūkst. lankytojų.

2003 metais D.Buivydienė parengė paraišką, kurioje buvo rekreacinės prieplaukos, dabartinio uosto, techninis projektas, detalieji planai – tai ir buvusi pradžia.
„Tada padarėme šios [J.Gižo] sodybos (o ji buvo padovanota savivaldybei) rekonstrukcijos planą. Idėja buvo tokia, kad ši sodyba būtų kaip istorinė trauka, o toliau plėtojasi verslas. Čia savo indėlį įdeda savivaldybė, kuria patrauklumą, rinkodarinius projektus čia kuria, o toliau sąlygas sudaro ir netrukdo plėtotis verslui“, – kalbėjo direktorė. Jos įsitikinimu, tai tapo tikru postūmiu privataus ir viešojo sektoriaus partnerystei – Klaipėdos rajono savivaldybė perdavė jau pastatytą uostą valdyti privačiam sektoriui, kuris investuoja. „Tada išeina labai geras rezultatas. Tikra sėkmės istorija“, – drąsiai teigia D.Buivydienė.


https://www.15min.lt/pasaulis-kisene...na-642-1351238

[Romas]

Drevernos evoliucija 2014-2020 metais.
Uosto aikštės ir restorano pokyčiai

Foto 2014.09
Uoste nieko nėra, tik raudona aikštė ir elingas


Foto 2016.05
Pradinė plėtra su laikinais statiniais


Foto 2018.07
Atsirado restoranas


Foto 2020.07
Restoranas prasiplėtė

[digital]

Ypatingą kaimą pamaryje atradę miestiečiai nebegali jo pamiršti – ten kuriasi ilgam

„Tai labai stipri vieta, čia nei meditacijos, nei jogos nereikia, kūnas ir protas atsipalaiduoja be papildomų pastangų“, – sakė architektas Mykolas Svirskis (33 m.). Šią vietą prieš šešerius metus jis atrado kone atsitiktinai, tačiau vis atsirandant naujų projektų pamaryje liko ilgam. 2014-aisiais ten buvo plynas laukas.
...
Mykolui nebebuvo kur trauktis. Kadangi tarp tąkart plaustu plaukusiųjų buvo dar keli architektai, idėja pasidalijo ir su jais. Visi entuziastingai pritarė planui ir jau po poros mėnesių 16 žmonių kompanija įsigijo 2,5 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Susimetė, kad sukurtų šį tą gražaus

„Dabar tai greičiausiai būtų vadinama sutelktiniu finansavimu, o tada tai buvo tiesiog energingų ir kūrybingų žmonių idėja, – svarstė pašnekovas. – Gal net pirmas kartas Lietuvoje, kai didžiulė kompanija susimetė tam, kad sukurtų kažką gražaus.“

Tada sekė nuobodūs porą trejetą metų trukę darbai: dokumentų tvarkymas, žemės paskirties keitimas, sklypų padalijimas, nuotekų ir vandens sistemų įvedimas, valymo įrenginių statymas, dviejų kanalų formavimas.

Atsirado ir pirmieji šeši naujakurių namukai, kuriuos suprojektavo ir juose įsikūrė architektai. O Svencelės pirmeivių kompanija pagausėjo iki 70 žmonių, apie galimybę čia įsigyti žemės lopinėlį viešai skelbiama nebuvo – žinia sklido tarp draugų ir draugų draugų.

Dabar Svencelės bendruomenė jau vienija apie 150 narių, žemės sklypas per tris plėtros etapus padidėjo keturis kartus – iki 10 ha ploto.

Tame sklype įsigiję po 5–7 arus žemės naujokai darniai įsiliejo į pamario entuziastų gretas ir kartu žingsnis po žingsnio prisidėjo prie jų atrastos pakrantės puoselėjimo.

Užvaldė idėja sukurti rojų

Čia susibūrę vilniečiai, kauniečiai, klaipėdiečiai itin atsakingai rinkosi savo būsimų namų architektūrą. Svarbiausia jai taikoma sąlyga – ji negali sugadinti unikalaus kraštovaizdžio, bet priešingai – turi jį įprasminti.

Todėl buvo nutarta, kad visi čia iškilsiantys namai turi būti panašios stilistikos, vienodo tūrio: 7 metrų ilgio, 7 pločio ir tiek pat aukščio, o fasadai dengti specialia japonų technika „shou sugi ban“ deginta mediena.

Šiandien tokių namų jau yra 21, juose privatumą užtikrina ne tvoros, o natūraliai susiformavusi gamta.

[Romas]

Ypatingą kaimą pamaryje atradę miestiečiai nebegali jo pamiršti

Apsilankius tuose kraštuose po kelerių metų pertraukos labiau nustebino pokyčiai yra jau ne Drevernoje, o Svencelėje.
Jie matosi net plaukiant mariomis.

Vaizdas į Svencelę nuo kelto Dreverna-Juodkrantė
Foto 2018.07


Foto 2020.07