Kuršių Nerijos gamta

[Romas]

15min.lt 2017.01.25
Viena saulėta žiemos diena prie Mirusių kopų

Naglių gamtos rezervato takas, užimantis net 1 680 ha teritorijos, – vienas įdomiausių ne tik Kuršių Nerijos, bet ir visos Lietuvos objektų. Būtent čia atsiveria smarkių vėjų supustytos Pilkosios arba Mirusios kopos, po kuriomis kadaise buvo palaidotos Naglių gyvenvietės. Reginį puošia ir savotiška augalija bei gilios smėlio daubos. Retas lieka abejingas šiam gamtos stebuklui.







http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...-1007-745594#_

[Romas]

Atrodo, kad pojūčiai nauji, o nuotraukos skelbtos prieš pusantrų metų.
Tačiau verta pasigrožėti Luko Balandžio nuotraukomis iš drono


15min.lt 2018.06.13
5 Lietuvos pajūrio vietos naujiems pojūčiams
Dykumos iliuzija žygyje Naglių pažintiniame take

https://www.15min.lt/pasaulis-kisene...s-638-986132#_

[Romas]

Aktyvumas Pajūrio dviračių takų temoje n+k kartų mažesnis nei Vilniaus ar kitų miestų dviračių takų temose.

Nedidelis pasivažinėjimas apie 5-6 km nuo Juodkrantės

Žemėlapis iš www.mapy.cz

[Romas]

Pasivažinėjimas į šiaurę nuo Juodkrantės
Foto 2018.07

35 km nuo Nidos


Kilometrinis ženklas 35 km nuo Nidos / 18 km nuo Smiltynės


36 km nuo Nidos


Ta pati vieta. 17 km nuo Smiltynės








Vaizdas nuo kopos į Kuršių marias


Vaizdas nuo kopos į jūrą


Grįžtame prie savo dviračių

[Romas]

Juodkrantės prieigose take buvo vidutinio intensyvumo eismas.
Dviračių tako danga normali, nebent kai kur pakraštyje prinešta smėlio ar nukritęs vienas kitas kankorėžis.


Atgal tuo pačiu taku link Juodkrantės.












Takas suka link jūros




Poilsio aikštelė

[Romas]

Dviračių takas Smiltynė - Juodkrantė.
Foto 2018.07

Takas priartėja prie Juodkrantės pliažo. Vaizdas nuo kopos.


Dviračių takas eina palei pat jūrą


Sankryža. Yra du dviračių takai - tiesiai link Nidos arba į kairę - per Juodkrantę


Persivertimas per kopą


Žvilgsis atgal


Nusileidimas link Juodkrantės.

[Romas]

Dviračių takas į pietus nuo Juodkrantės, Nidos link

Foto 2018.07


Takas eina pro kormoranų ir garnių koloniją




Persivertę per kopas pasukame atgal pagrindiniu Eurovelo dviračių taku palei jūrą Juodkrantės pliažų link

[Jmcezaris]

Kaip ir galvojau visiški idiotai.

15min.lt 2020.05.28
Kuršių nerija nustebins: kyla naujos regyklos, takai ir laiptai į aukštesnę nei Parnidžio kopą

Dabar yra tendencija, kad miškuose neturi likti miestams tinkamų takų, jie turi būti kuo natūralesni. Kaip žmonės mato, išardyti visi betoniniai takai, ruošiamasi padaryti sukietinto grunto, natūralius, tinkančius miško aplinkai. Lapai, spygliai nebus šluojami. Projektas vykdomas savivaldybės, vyksta visu tempu. Tik karantinas daug ką pailgino. Visas Urbo kalnas, didžiulė teritorija yra tvarkoma. Atsiras regyklų, suoliukų, naujų gražių stendų, mažosios architektūros, kuri papuoš“, – kalbėjo A.Feser.
https://www.15min.lt/pasaulis-kisene...pa-642-1324790

[Romas]

2000.11.30
Prieš 20 metų Kuršių nerija įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą

World Heritage Committee Inscribes 61 New Sites on World Heritage List
30 November 2000

Lithuania/Russian Federation
Curonian Spit
Human habitation of this elongated sand dune peninsula, 98 km long and 0.4-4 km wide, dates back to prehistoric times. Throughout this period it has been threatened by the natural forces of wind and tide. Its survival to the present day has been made possible only as a result of ceaseless human efforts to combat the erosion of the Spit, dramatically illustrated by continuing stabilization and reforestation projects.

https://whc.unesco.org/en/news/184/

UNESCO puslpyje nurodytos vertingosios Kuršių nerijos savybės.

https://whc.unesco.org/en/list/994/
https://whc.unesco.org/en/list/994/gallery/&index=1

[Romas]

Įvairių Kuršių nerijos nuotraukos

Parnidžio kopa, Grobšto ragas









Naglių kopos








Pervalka


Juodkrantė

[AšNeRobotas]

Šį pavasarį:

Pervalkos Rago bokštelis




Žirgų Rago švyturys

Žaltys

[bato_usai]

„Nelabai poetiškas reikalas“: Juodkrantėje šūviais vaikomi kormoranai, kad žūtų jų embrionai

Juodkrantės pašonėje savaitgalį aidėjo ornitologo Sauliaus Rumbučio paleisti šūviai, o į dangų kilo juodi paukščiai – kormoranai, sergintys kiaušinius, iš kurių tokiu metu jau turėtų ristis jaunikliai. Siekiant sumažinti šių paukščių populiaciją, kormoranai iš lizdų vaikomi jau daugiau kaip 15 metų.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos biologas Modestas Bružas 15min pasakojo, jog kormoranai baidomi jau nuo 2004 metų, tuomet buvo priskaičiuota apie 2 500 lizdų ir juose gyvenančių porų.

„Jei baidymai nebūtų vykdyti, populiacijai augant, jaunikliams grįžtant, kurie buvo išperėti bei dėl migracijos iš kaimyninių valstybių, skaičiuojama, kad 2010 metais būtų 8 000 lizdų. Pradėtos taikyti reguliavimo priemonės leido skaičiui nusistovėti apie 3 000. Pernai paukščiai nebuvo nebaidyti, užpernai – baidyti. 2019 metais suskaičiuota 2 500 perinčių porų. Pernai – 3 500. Nors atrodo dėl nebaidymo, bet sutapo, kad 2019 metų rudenį išpjovė krūmus ir medžius Uostadvario ornitologiniame draustinyje Nemuno deltoje, tai paukščiai persimetė į kitas deltos vietas, galėjo ir čia, į Kuršių neriją, persikelti. Nėra ganėtinai aišku, ar skaičius keitėsi dėl nebaidymo, ar dėl kokių nors tarpkolonijinių ryšių ir sutrikdymo“, – sakė M.Bružas, kuriam ir tenka skaičiuoti kormoranų lizdus.

2010 metais pastebėta, jog po baidymų viena kormoranų kolonijos dalis suskilo ir persikėlė prie Plocio (arba dar kitaip Plazės ežero), dar viena – į Nemuno deltą. Šiose vietose paukščių niekas nebaido. Ties Juodkrante, pasak M.Bružo, paukščiai baidomi siekiant, kad jų kolonija nesidaugintų Sengirėje, kuri yra Juodkrantės pašonėje. Šiuo metu kormoranų lizdų yra nedideliame Sengirės miško gabalėlyje.

Medžiuose lizdų jis suskaičiuoja įvairiai – nuo vieno iki poros dešimčių. Senesniuose medžiuose pastebima ypač daug lizdų – ir 16, ir 20. Viename tokių biologas suskaičiavo 21 lizdą.

„Kormoranai, jei mato, kad nenaudojamas lizdas ir negrįžo pora, jie statybines medžiagas gali išsinešioti, pas save susikaišioti. Jei jaunas medis, bus vienas, du lizdai. Kur plečiasi, bręstantis pušynas, iki penkių lizdų būna. Kormoranai nėra išrankūs, renkasi paprastąsias pušis, o tarkime, kur Plocio ežeras, ten ir į Juodalksnius suka. Uostadvaryje jų lizdai žemai, ranka pasiekti galima. Jie jūrose ir uolose peri. Medžių pasirinkimas nėra veiksnys. Svarbiausia, kad būtų maisto, o kormoranas yra geras žvejys“, – pasakojo biologas.

Kormoranų gyvenimą iš arčiau galėjęs pažinti biologas M.Bružas paklaustas, kaip apibūdintų šį paukštį, sako, jog jam kilo mintis, kad kormoranas – tai ekosistemos architektas. Šis paukštis geba pakeisti kraštovaizdį, kuris atrodo neįprastai, tačiau turi ir svarbią biologinę reikšmę.

„Jis pakeičia aplinką, kurioje yra. Mes keičiam pagal save, o jis keičia pagal save. Mes savo aplinką kuriame, kad būtų estetiška ir patogu, o paukštis sudaro sąlygas kitiems organizmams, pradedant nuo grybų. Pastebėjome, kad ir lapių, ir šernų šioje vietoje padaugėję, nes kormoranai atryja žuvį ir tarsi švedišką stalą kitiems pateikia. Be to, jauniklių iškrenta, manoma, apie 1 procentas, kas lizduose būna išperėta, lapės gali vaišintis“, – sakė M.Bružas.

Kormoranais nėra patenkinti žvejai, nepatenkinti ir miškininkai. Žvejai skundžiasi, kad dėl šių paukščių mažėja jų laimikis. O miškininkai kormoranų nemėgsta dėl jų žalos medžiams – nuo rūgščių išmatų pažeidžiami miškai, vietoj žaliuojančios lapijos lieka styroti tik pliki stagarai. Visgi biologai, ornitologai bando taisyti kormoranų reputaciją, kuri, anot jų, nepelnytai sugadinta. Biologė Jūratė Zarankaitė yra sakiusi, kad pagrindiniai šiems paukščiams metami kaltinimai – žuvies ir miškų naikinimas yra daugiau susijęs su paties žmogaus veikla.

Kormoranai minta smulkiąja žuvimi ir jų racioną daugiausia sudaro grundalas, kuris priskiriamas prie parazitinių žuvų. Biologės teigimu, pernelyg atkaklus kišimasis į gamtos procesus ilgainiui gali sukelti neigiamų padarinių.

[digital]

[digital]

[digital]