[LT] Lietuvos piliakalniai

[rimsenas]

Gal kam nors pravers: Naujosios Rytų Prūsijos provincijos Karo žemėlapyje (1795-1800), apimančiame ir Užnemunę, esančių kalvų ir piliakalnių pavadinimai. Nors užvardinti anaiptol ne visi piliakalniai ir kalvos, tačiau, kadangi visi vietovardžiai surašyti labai skrupulingai, galima paanalizuoti prieš 220 metų buvusius pavadinimus.
NUORODA.

[Depeche]

Gal kam nors pravers: Naujosios Rytų Prūsijos provincijos Karo žemėlapyje (1795-1800), apimančiame ir Užnemunę, esančių kalvų ir piliakalnių pavadinimai. Nors užvardinti anaiptol ne visi piliakalniai ir kalvos, tačiau, kadangi visi vietovardžiai surašyti labai skrupulingai, galima paanalizuoti prieš 220 metų buvusius pavadinimus.
NUORODA.

aš jau tikėjausi gauti patį žemėlapį.

[Beniux]

Olakalnis

Jis yra buvusio Bendrių dvaro lauke, dešiniajame Žembrės upelio krante, prie pat Miroslavo – Burbiškio vieškelio. Kalnas nemažai apardytas imant keliams žvyrą. Ši kalva nuo seno žmonių laikoma piliakalniu ir vadinama Olakalniu arba Uolakalniu (kartais ir Sauliakalniu).
Tas pats kalnas kartais vadinamas ir Miroslavo piliakalniu. Tačiau mokslininkai archeologai šio kalno nelaiko piliakalniu, nes jis neturi svarbiausių piliakalnio požymių. galima rasti šalia Miroslavo, Bendrių kaime. Iš toli matyti ant šio kalno stovinti balta koplyčia, patekusi į Miroslavo herbą. Pasakojama, kad pagonybės laikais čia buvo aukojamos įvairiausios aukos dievams.
Išliko ir įdomi legenda: „Bendrių dvare gyveno žiaurus dvarponis Sloboda ir turėjo sūnų, vardu Miroslav; jo vardu ir miestelį pavadino. Supykęs ant baudžiauninko, dvarponis tempdavo nelaimingąjį ant Olakalnio ir ten liepdavo nukirsti galvą, tvirtindamas kad ataugsianti nauja...“ Ant šio kalno dar tarpukario nepriklausomybės laikais stovėjo koplytėlė. Ant keturių mūrų stulpų, užsibaigiančių mūro skliautais, buvo uždengtas stogas, o viduje stovėjo į žemę įkastas medinis kryžius. Nežinia, kas ją statė, nežinia, kas ir nugriovė, bet 1943 metų vasarą iš koplytėlės buvo likę tik griuvėsiai. Dabar ji vėl atstatyta.





Daugiau koplyčios nuotraukų -
http://www.google.lt/imgres?imgurl=h...a_IZTEONHNgdcE

[Beniux]

Lepelionių piliakalnis – piliakalnis Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, Lepelionių kaime (Stakliškių seniūnija). Seniau dar vadintas Balnakalniu, vėliau imtas vadinti Napoleono kepure. Lepelionių piliakalnis yra nupjautos keturkampės piramidės formos. Iš pietų, šiaurės ir vakarų juosia žemuma, rytuose – aukštuma. Šlaitai statūs: vakarinis – 15, rytinis – 7,5 m aukščio. Piliakalnio rytinėje papėdėje yra 26 m pločio ir 2 m gylio griovys. Piliakalnio aikštelė ovali, 13 x 10 m dydžio, apjuosta pylimu – rytiniame krašte 2 m aukščio ir 12 m pločio, kitur – 0,2 m aukščio ir 2 m pločio. Piliakalnio rytinėje ir šiaurinėje papėdėje yra senovinė gyvenvietė, tirta 1955 m. ir 1971 m. Rasta lipdytos keramikos lygiu ir grublėtu paviršiumi. Piliakalnis datuojamas 1 tūkstantmečiu-2 tūkstantmečio pradžia. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.



Vaizdelis iš super-duper kempingo, esančio už 800 m į rytus nuo piliakalnio.





Vaizdelis nuo piliakalnio pietvakarių kryptimi




Piliakalnis iš kelių pusių















Panoraminiai vaizdai - http://turizmas.info/aplankyk/valkin...lnis/24/47VrTy

[Beniux]

Beje, šį ir kitus apylinkių piliakalnius galima aplankyti apsistojus šalia (800 - 1000 m. į rytus nuo piliakalnio) esančiame kempinge "Laisvas vėjas". Na, ir senovinės technikos ten galima surasti ne mažiau, kaip rimtame muziejuje. Plačiau - http://www.freewind.lt/.

Kelelis nuo plento Vilnius - Marijampolė.




Stovyklavietė












Vaizdas į piliakalnį

[Kiaune]

Šiandien darytos nuotraukos:

Kupiškio piliakalnis



Kupiškio marios nuo piliakalnio:

[Kiaune]

Kupiškio piliakalnis. Panoraminė nuotrauka:

[Civis]

Moškėnų (Laukupėnų) piliakalnis, Rokiškio r.

Šį kartą apie vieną iš žymiausių Lietuvos piliakalnių – Moškėnų (Laukupėnų) piliakalnį Rokiškio rajone. Jis yra netoli Rokiškio-Pandėlio kelio (123), Moškėnų kaime, ant ribos su Laukupėnais. Vietos žmonių nuo seno vadintas Moškėnų kalnu arba Astikų kalnų. Yra nuomonė, jog šis piliakalnis buvo vienas iš sėlių žemės centrų. Žmonės čia gyveno I tūkst. pr. Kr. pabaigoje-I tūkst. po Kr. Piliakalnį supo 2 pylimų ir griovių žiedai, jo papėdė iš visų pusių taip pat buvo apgyvendinta. Šlaitai pakankami statūs – 20-30 m aukščio. Pirmųjų tyrinėjimų sulaikė dar prieš šimtmetį – 1909-1911 m. piliakalnyje kasinėjimus atliko lenkas Ludwikas Krzywickis. Dabar piliakalnis labai smarkiai apaugęs medžiais, likusi dirvonuoti tik aikštelė viršuje, ir ta pati smarkiai prižėlusi žolės.

Foto 2010.07
Piliakalnis iš pietryčių


Iš rytų pusės


Su Moškėnų piliakalniu buvo susijusi labai savita liaudies tradicija. Apie ją užsimenama Vykinto Vaitkevičiaus knygoje „Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija“, Vilnius, 2006:

Moškėnų piliakalnis garsėjo Sekminių gegužinėmis. Sekminių šventė sukviesdavo apylinkių jaunimą, šeimas su vaikais. Pabuvimas per Sekmines ant Moškėnų kalno paaugusią mergaitę tarsi „įrašydavo“ į merginas. Moškėnų kalno aplankymą Panemunėlio ir gretimų parapijų žmonės siejo su bręstančios mergaitės požymiu – krūtų atsiradimu. Apie Žiobiškį sakydavo: „Merga jau su kakóm, ant Moškėnų kalno jau buvo“. O apie Skapiškį kalbėdavo, kad ant Moškėnų kalno mergaitės norimo dydžio krūtis galinčios pačios pasirinkti.

Prie piliakalnio yra įrengtas stendas su pagrindine informacija




Apniokotas stulpelis, anksčiau žymėjęs piliakalnio pavadinimą


Vaizdas nuo piliakalnio šlaito į jo prieigas ir vieną iš kelių Moškėnų kaimo sodybų. Per šią sodybą veda keliukas nuo plento iki piliakalnio.


Kopiant į viršų


Atsigręžus atgal


Jei ne medžiai, matytųsi plačios aylinkės panoramos. Dabar nebent tik pro properšą tarp šakų...


Aikštėlė piliakalnio viršuje




Smulkesni duomenys apie piliakalnį: http://www.piliakalniai.lt/piliakaln...akalnis_id=464

Čia atrinkau porą archyvinių vaizdų iš interneto:
1910 m. Tai pirmojo tyrinėtojo L. Krzywyckio daryta nuotrauka
1949 m. Matosi stovėjęs trianguliacijos bokštas

[Eimantas]

Šnai visus tuos ne vietoje augančius medžius.

[Wycka]

Šnai visus tuos ne vietoje augančius medžius.

Ne, tegul auga ir stabdo eroziją. O štai žolę vertėtų nors dukart per vasarą dalgiu šnai

[enigma]

Medžiai tik bjauroja piliakalnius , o štai žolę būtų ne pro šalį šnai.

[Eimantas]

Ne, tegul auga ir stabdo eroziją. O štai žolę vertėtų nors dukart per vasarą dalgiu šnai

Tai koks iš jo piliakalnis, jei medžiais apaugęs? Juk visų pirma, tai žmogaus rankų darbo objektas, ir tiesioginio naudojimo metu jokių medžių ir būti negalėjo. Medžiais apsodinti reikia dykynes prie Vilniaus-Kauno greitkelio.

[Wycka]

Tai koks iš jo piliakalnis, jei medžiais apaugęs? Juk visų pirma, tai žmogaus rankų darbo objektas, ir tiesioginio naudojimo metu jokių medžių ir būti negalėjo. Medžiais apsodinti reikia dykynes prie Vilniaus-Kauno greitkelio.

Palyginimui ir Vilniaus Gedimino pilies kalnas medžiais apaugęs, nors Viduramžiais buvo vadintas Plikuoju kalnu Beje, kai šiuolaikiniai žmonės įsigudrina piliakalnius ir kitas aukštumas keturračiais (kvadraciklais) ir kitomis transporto priemonėmis malti, gal ir gerai, kad tie medžiai nors kažkiek stabdo dirbtinę ir natūralią eroziją. Juk prie kiekvieno piliakalnio (jų Lietuvoje yra per 800) visą parą budinčio sargo nepastatysi...

[enigma]

Eimanto teisybė, tik kad tik daugėlis paveldosaugininkų tai nesupranta. Ar tai lėšų stygius, ar tai mąstymo siaurumas?

Įsivaizduokim Kernavės piliakalnius medžiais apžėlusius.

[Eimantas]

Palyginimui ir Vilniaus Gedimino pilies kalnas medžiais apaugęs, nors Viduramžiais buvo vadintas Plikuoju kalnu Beje, kai šiuolaikiniai žmonės įsigudrina piliakalnius ir kitas aukštumas keturračiais (kvadraciklais) ir kitomis transporto priemonėmis malti, gal ir gerai, kad tie medžiai nors kažkiek stabdo dirbtinę ir natūralią eroziją. Juk prie kiekvieno piliakalnio (jų Lietuvoje yra per 800) visą parą budinčio sargo nepastatysi...

Tai ir Vilniuje reikia išpjauti visus. Klaipėdoj nuo bastionų pašalino, tai matosi iškart, kad tai bastionai, o ne nutrijų buveinė.

Freskų nereikia užtinkuoti bijantis kokio parazito su storu markeriu rankose.

[laimutis]

Tai ir Vilniuje reikia išpjauti visus. Klaipėdoj nuo bastionų pašalino, tai matosi iškart, kad tai bastionai, o ne nutrijų buveinė.

Freskų nereikia užtinkuoti bijantis kokio parazito su storu markeriu rankose.

Kiek sukišo pinigų į valdovų rūmus, bent dalį jų galėjo panaudoti kalno šlaitų tvarkymui ir medžių šalinimui. Turim dabar sostinėje gražų kalną su pilies griuvėsiais apaugusi mišku ir griuvančiais šlaitais. Ir kur žiuri musų paveldosaugininkai...

[Wycka]

/\ Kaip įsivaizduojate ganėtinai stataus kalno erozijos stabdymą išpjovus visus medžius ir nepakenkiant istoriniam paveldui? Jeigu ką, aš apie Gedimino pilies kalną Vilniuje.

[laimutis]

/\ Kaip įsivaizduojate ganėtinai stataus kalno erozijos stabdymą išpjovus visus medžius ir nepakenkiant istoriniam paveldui? Jeigu ką, aš apie Gedimino pilies kalną Vilniuje.

Šiais laikais už pinigą viską galima padaryti, jei nėra specialistų pas mus galima surasti užsienyje, medžių šaknys tai pat kenkia kalno šlaitams, vėjas varto, patys pasensta. Turi but kažkokių kitų priemonių, na aš jų gerai nežinau.

[Eimantas]

O kaip stabdydavo prieš 700 metų? Dabar metodų manau pakankamai, tegul specialistai pasisako.

[Wycka]

O kaip stabdydavo prieš 700 metų? Dabar metodų manau pakankamai, tegul specialistai pasisako.

Ogi pripildavo naujų žemių ant viršaus. Tada juk paveldosaugininkų nebuvo

Plikuoju kalnu (santykinis aukštis- net 64 m !!!!) buvo vadinamas Trijų kryžių miškas

Taip, tiesa. Atsiprašau, susipainiojau. Trijų Kryžių kalnas vadintas Plikuoju arba Kreivuoju kalnu (nes ant jo stovėjo medinė Kreivoji pilis), o Gedimino kalnas vadintas Pilies kalnu, nes dar iki Gedimino ant kalno stovėjusi medinė pilis