Dieveniškių "apendiksas"

[Romas]

Daugelį domina "apendiksas" Lietuvos pietryčiuose, Šalčininkų rajone.


Šiuo apendiksu susidomėjimas ypač išaugs, kai po poros savaičių įvyks vienas didelis renginys.

[DeSadas]

ziuresime kas is to iseis

sako kad Stalino pypke gulejo ant stalo braizant pabaltijo ir kitu valstybiu sienas

[Romas]

LT - BY siena

Anksčiau, caro ir lenkų laikais, čia buvo riba tarp Vilniaus gubernijos ar Vilniaus vaivadijos Ašmenos ir Lydos apskričių.
Iki šiol ten išliko fantastiška gatvinių kaimų architektūra.


Fragmentas iš 1926 m. Lenkijos topografinio žemėlapio.


Vietovės buvo tankiai apgyvendintos. Šiose žemėse ilgiau nei kitur išliko lietuvių kalba. Ir dabar lietuviškai yra kalbama Gaujos upės slėnyje - Poškonyse, Šiūdainyse, bei kaimyniniuose kaimuose.
Likusiuose kaimuose ir pačiose Dieveniškėse kalbama lenkų-baltarusių-rusų kalbų mišiniu (įvairių kalbų dalis priklauso nuo kalbančiojo amžiaus).
Dieveniškėse yra žemės ūkio mokykla, pasieniečių, todėl vis daugiau žmonių čia kalba lietuviškai.

Šio krašto istorija gana komplikuota.
1920 m. Vilniaus kraštas atiteko Lenkijai. 1939 m. rugsėjį šį kraštą "išvadavo" Raudonoji armija.
Kai buvo iš naujo nustoma Lietuvos - Sovietų Sąjungos siena, daug lietuviškų žemių liko anapus sienos (Švenčionys, Druskininkai, Gervėčiai). Lietuvos - SSRS siena tuomet ėjo ties Šalčininkėliais - Vielikje Soliečniki (Šalčininkai) ir Dziviniški (Dieveniškės) liko Sovietinės Baltarusijos sudėtyje. Čia jau tuomet buvo pradėti kurti kolūkiai.

Kai 1940 m. vasarą sovietai okupavo ir Lietuvą, Baltarusija "savanoriškai" pasiūlė perduoti keletą rajonų. Kai kalba priėjo apie ribų tarp "broliškų respublikų" nustatymą, kilo nemenkos diskusijos. Šiek tiek apie tai užsimenama J.Paleckio prisiminimuose. Siena buvo nustatyta apie 1940 m. lapkritį. Dieveniškės su apylinkėmis atiteko Lietuvos TSR.

Vokiečių okupacijos metais (1942-1944) prie "Ostlando" Lietuvos provincijos buvo priskirtos kai kurios dabar Baltarusijoje esančios žemės - Benekainys (Bieniakone), Ašmena (Ašmiany) ir Syriai (Svir').

Po karo LTSR-BTSR ribos keitėsi. Sieną galėjo pakeisti net susitarę kaimyninių kolūkių (kolchozų) pirmininkai. Ilgą laiką prie Šalčininkų net buvo Lietuvos anklavas, iš visų pusių apsuptas Baltarusijos, kariniuose žemėlapiuose žymėtas "Pogiry" (Pagiriai). Norviliškėse bažnyčia buvo Lietuvos teritorijoje, o kapinės - jau Gudijoje. Bet tai buvo niekam nesvarbu - judėjimas buvo laisvas, žemė savininkų neturėjo ir siena buvo grynai administracinis dalykas, pvz., kaip dabartinė riba tarp Varėnos ir Šalčininkų rajonų.

Ištrauka iš 1989-1997 m. sovietinio - baltarusiško topografinio žemėlapio.


Kai subyrėjo SSRS, reikėjo nustatyti sienas. Didžiausios problemos apie 1992-1994 m. buvo Adutiškyje (labai inirtingai kovota dėl Adutiškio geležinkelio stoties, kuri šiuo metu neveikia), bei kai kurių Dieveniškių apendikso vietų (Norviliškės, Gaujos ir Klevos santaka). Su tuomet dar demokratine Baltarusija pavyko pasiekti kompromisų (kai kur ištiesinta siena, panaikintas Pagirių anklavas), o sienos sutartį apie 1995 m. pasirašė jau dabartinis prezidentas, kurio pavardę mes visi žinome.

[Romas]

Dieveniškių regioninis parkas

Apie šio krašto įžymybes galima kiek paskaityti davus nuorodą apie Dieveniškių istorinį regioninį parką. Atrodo, jie iki šiol atskiro tinklapio neturi . Pavyko rasti tik tokias "skeveldras" :
Kaip ir išsamiausias: http://survigloters.supermedia.pl/Li...arkai/30_0.htm Jį kažkodėl palaiko Ogólnopolski klub turystyczny "Survigloters" - net ir lietuviškai.
Šiek tiek informacijos yra "valdiškuose" tinklapiuose -
http://www.travel.lt/turizmas/select...&inlanguage=lt
http://www.viskasturizmui.lt/info/vstt_rp

Šiek tiek informacijos yra rajono tinklapyje:
http://www.salcininkai.lt/index.php/...s/dieveniskiu/
http://www.salcininkai.lt/index.php/...ijos/poskoniu/

Dieveniškių RP schema (fotografuota vietovėje)


Svarbiausios įžymybės - išties natūrali gamta, beveik niekur nesutinkami Lietuvoje puikiai išsilaikę gatviniai kaimai, Dieveniškių miestelis (urbanistikos paminklas) ir Norviliškių pilis (iš tiesų ten buvęs vienuolynas).
Ten važiuojant reikia su savimi pasiimti dokumentą - siauriausioje sąsmaukoje (tarp D.Baušių ir Petraškų) yra pasieniečių punktas, kur visą parą tikrinami automobiliai. Beje, vienoje vietoje plentas prieina prie pat sienos.

[Linas]

Ačiū, Romai. Labai šaunu, kad ten apsilankei ir pateikei istorinę sienos raidos apžvalgą. Ne visi tai žino. Gal turi nuotraukų iš ten? Būtų įdomu, jei įdėtum.

[Romas]

Dieveniškių miestelis

Miestelis - apylinkės centras.
1897 m. gyveno apie 1700 gyventijų, lenkų laikais - 2500, karo ir pokario metais gyventojų sumažėjo (buvo išžudyti žydai ir repatrijavus daliai lenkų) - 1959 m. buvo tik 696, 1989 m.
- 1337 (20 proc. lietuviai, 63 proc.- lenkai) , dabar gyventojų vėl sumažėjo iki 894 (2001 m.).
XX a. pr. miestelyje vyko dideli turgūs.

Pagrindinis susiekimas - plentu iki Šalčininkų
Dar yra keliai (visi į Baltarusiją): į Klevyčią - Ašmeną (Klevica - Ašmiany), Geranainis - Lydą (Geranony - Lida), Subatninkus - Yviją (Subotniki - Iwje), Kauleliškes - Benekainis (Konavališki - Bieniakone).
Pastaruoju keliu, beje, anksčiau ir vyko susisiekimas su rajono centru (per Baltarusijos teritoriją).

Besidomintiems lietuvių salomis reikia žinoti, kad ties kaimyniniu rajono centru Balatna (Voronovo) dar kol kas išlikusi benykstanti Ramaškonių-Tusamonių salelė (Ramaškancy - Tusamancy).



Miestelio aikštė. Joje - vienpusis eismas ratu


Tipiški Vilniaus krašto namai





Važiuojantiems į Norviliškes reikia apvažiuoti visą aikštę ir čia laikytis dešinės.
Toliau yra du keliai (per Rudnią ir per Urelius), abiem galima nuvažiuoti iki to renginio Norviliškėse.


Bažnyčia (1783 m.)



Daugiau "apendikso" centro nuotraukų - atskiroje Dieveniškių miestelio temoje

[Romas]

Rudnia





Gaila, kad šį kartą neturėjau laiko apsilankyti kituose kaimuose. Žižmai, Daujėnai, Šiūdainys ir kiti kaimai - iki šiol išlikę skansenai.
Sabaliūnuose kelias suka į šiaurę.
Beveik baltarusiškas peizažas


Kelias priartėja prie sienos
.
Atrodo, kad sovietiniais laikais siena ėjo dar arčiau kelio.

Nuo kelio eiti link sienos griežtai draudžiama

[Romas]

Tam, kad būtų lengviau pasiekti Norviliškes be įvažiavimo į kaimyninės šalies teritoriją, įdedu porą žemėlapių fragmentų

1989 m. sovietų karinis (atnaujintas Baltarusijoje 1997 m.)


Lietuviškas žemėlapis


Norviliškių pilis yra visiškai šalia sienos (stulpeliai matosi kairėje).
Šioje pievoje po poros savaičių ir vyks tas renginys.


Sienos geriau nepažeidinėti.

[Romas]

Norviliškių bažnyčia

Į pilį (buv. vienuolyną) nueisime kiek vėliau.
Kažkur suradau 1999 m. pavasarį darytą savo nuotrauką



Kol nesutemo, pasivaikštom po Norviliškių kaimą.

Bažnyčia (1929 m.)




Panašios architektūros yra dar dvi Vilniaus krašte tarpukaryje statytos bažnyčios - Jašiūnų (Šalčininkų r.) ir Alionių (Širvintų r.)

Iki įstojimą į Europos sąjungą čia ateidavo melstis ir žmonės iš aplinkinių Baltarusijos kaimų - mūsų pasieniečiai juos pasitikdavo ir išlydėdavo. Dabar siena uždaryta. Apie 1999 m. jau buvo iškastas griovys, o vėliau atsirado vielų tvora.

Kapinės.

Kiek toliau matosi siena. Apie 2000 ar 2002 m. per TV rodė reportažą iš laidotuvių, kai žmonės meldžiasi abiejose sienos pusėse. Po to karstas perduodamas per tvorą šiapus, o giminaičiai lieka Baltarusijoje

Koplytėlė

[Romas]

Geležinė uždanga. V.200X



Foto virš tvoros


Žvilgsnis į pietus


Čia siena sukasi į vakarus


Šiaurės rytinis pietrytinio "apendikso" rytinio "apendiksiuko" kampas.

Vienu žodžiu, toliau niekur nepavyks nueiti.

[Romas]

Informaciniai stendai

[Romas]

Peckūnai - jau Baltarusijos teritorijoje.
1994 m. ten buvau nuėjęs atsigerti vandens. Sienos niekas rimtai nesaugojo.
Kolūkio ženklas "Kałhasp Piackuny" tebestovi dar nuo sovietinių laikų. Ko gero, ten tebeveikia ir kolūkis

[Romas]

Norviliškės

Nuo Norviliškių pilies aikštelės matosi visa apylinkė .
Tas namukas kairėje - Baltarusijoje, Peckūnuose, o namukas dešinėje - jau Lietuvoje.
Šio namuko gyventojai turėjo daug vargo kai atsirado siena - jiems elektra buvo tiekiama iš anos sienos pusės. Kai ten lankiausi prieš keletą metų, jau švietė nauji laidai iš Lietuvos pusės.

Kai bus suremontuota varpinė, bus galima dar geriau pasidairyti po apylinkes.

Puikiai sutvarkyta aplinka


Pilies eksterjeras atrodo puikiai




Daugiau Norviliškių pilies (vienuolyno) nuotraukų iškelta į atskirą temą skiltyje "Dvarai ir pilys".

[Neriukelis]

Ačiū už puikias nuotraukas. Išskyrus neseniai suremontuotą Norviliškių pilį, viskas atrodo gan aptriušę. Beje, ta naujoji Berlyno siena irgi atrodo juokingai, kaip ir faktas, kad reikia visiems parodyti asmens dokumentą, mat kiekvienas vykstantis yra potencialus pažeidėjas. Toks jausmas, kad Lietuva labiausiai bijo, kad kažkas nepabėgtų į Baltarusiją, o ne atvirkščiai. Anyways, čia tik laiko klausimas kiek ji stovės. Nenustebčiau, jei už kokio dešimtmečio pasikeis tarptautinė politinė situacija ir vėl kaimelių gyventojai galės laisvai judėti. Tai yra, jei dar ten apskritai liks gyventojų

[enigma]

Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija yra išleidusi neblogą, gerai iliustruotą ir informatyvų leidinuką "Dieveniškių apylinkių medinė architektūra"

http://www.lutute.lt/leidiniai/index.php?productID=39

[Romas]

/\ Ačiū už nuorodą. Enigma.

Anksčiau buvo rengiamos etnografinės ekspedicijos ir iš susrinktos medžiagos leidžiamos monografijos. Viena iš tokių monografijų buvo skirta ir Dieveniškėms.



Nuoroda į šią temą labai operatyviai atsirado tinklapyje mūsųpaveldas.lt: http://www.musupaveldas.lt/lt/misc/object?id=18595

Ačiū, Mindaugai

Beje, Norviliškių vienuolynas (pilis) yra to tinklapio lankomiausių objektų dešimtuko pačiame viršuje.
Turbūt, dėl būsimo renginio. O gal dėl to, kad tas objektas vienas iš nedaugelio, taip nuosekliai restauruotų.

[Romas]

Gražus poros metų senumo straipsnis "Atgimime" 2005 m. rugpjūčio 5-25 d.

Apie „Stalino pypkę” 50 km nuo Vilniaus

Unikalios Dieveniškės dar nepakankamai įvertintos.
Žvalgantis po Lietuvos žemėlapį ne vienam užkliūva didelis teritorijos iškyšulys pietryčių Lietuvoje, vadinamoji „Dieveniškių kilpa”. Sąsmaukoje vos 3 km pločio ji beveik 30 km nusidriekia į Baltarusijos žemių apsuptį ir apima 207 km2 Lietuvai itin brangaus ir istoriškai svarbaus krašto. Jį sauganti valstybės siena (dabar jau išorinė Europos Sąjungos siena) „kilpos” perimetru driekiasi 110 km.
Sakoma, kad, 1939 m. Kremliuje braižant Lietuvai grąžinto Vilniaus krašto sienas, ant žemėlapio gulėjusi Stalino pypkė. Niekas neišdrįsęs jos pajudinti, tad ir apibrėžę valstybės sienos linija. Pagal patikimesnę versiją ryžtingai suveikę šio mišrios tautinės sudėties krašto lietuviai prašydami prijungti prie Lietuvos pasiekę aukščiausius SSRS vadovus. Tai ir buvo padaryta Lietuvos įstojimo į SSRS proga.

Tik 50 km nuo Vilniaus, bet daug kas čia kitaip: kitoks kraštovaizdis, nes nebuvo paskutinio apledėjimo, tad lėkšti kalvų šlaitai, platūs upių slėniai, lengvos gargždingos dirvos...

Daugiau: http://www.atgimimas.lt/articles.php?id=1123220143

Tiesa, reikėtų poros patikslinimų.
Pasaka apie pypkę prilygsta pasakėčioms apie vieną kyšuliuką Maskvos - Sankt Peterburgo geležinkelyje (caras brėžė tiesią liniją, bet linija užkliuvo už piršto), arba kodėl Rusijoje platesni geležinkeliai (yra toks sunkiai išverčiamas stiprokas anekdotas).
Dieveniškėse siena nustatyta ne 1939 m., o 1940 ar net 1941 m., kai Lietuva jau buvo aneksavusi SSRS.

Nežinau, ar įstojus į ES ten veikia supaprastintas sienos perėjimo punktas.

[Romas]

Dar vienas gana naujas straipsnis
"Voruta", 2007 m. liepos 21 d.

Įsimintinoje Šalčios žemėje
Dalyvavome edukacinėje pažintinėje kelionėje „Šalčios krašto etnokultūros ir kultūros ištakos“, kurią padovanojo Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas ...

Daugiau: http://www.voruta.lt/article.php?article=1093


Ačiū visiems už atsiliepimus.
Turbūt po renginio atsiras daugiau nuotraukų, ir ne tik iš Norviliškių.

[Linas]

Ačiū už puikias nuotraukas. Išskyrus neseniai suremontuotą Norviliškių pilį, viskas atrodo gan aptriušę. Beje, ta naujoji Berlyno siena irgi atrodo juokingai, kaip ir faktas, kad reikia visiems parodyti asmens dokumentą, mat kiekvienas vykstantis yra potencialus pažeidėjas. Toks jausmas, kad Lietuva labiausiai bijo, kad kažkas nepabėgtų į Baltarusiją, o ne atvirkščiai. Anyways, čia tik laiko klausimas kiek ji stovės. Nenustebčiau, jei už kokio dešimtmečio pasikeis tarptautinė politinė situacija ir vėl kaimelių gyventojai galės laisvai judėti. Tai yra, jei dar ten apskritai liks gyventojų

Man ta įtvirtinta siena visai nejuokinga, atsižvelgiant į atsinaujinančias Rusijos imperines ambicijas, pasigirstančias vėl šaltojo karo gaideles. Žinant Baltarusijos siekius sudaryti sąjungą su Rusija (pastaroji irgi nespjaus į Baltarusiją), manau, daug geriau, kad ši įtvirtinta siena būtent čia, o ne tarp Lietuvos ir Lenkijos. Aišku, nebūčiau nieko prieš, jei po kurio laiko ten liktų tik nominali siena (aišku, Šengeno pagrindais, o ne riba tarp sovietinių respublikų), bet tuo gerokai šiandieninėje geopolitinėje situacijoje abejoju. Beje, jau nuo naujų metų per Lietuvos- Lenkijos sieną galėsime eiti, kur užsimanę, nebūtinai keliais, ir tai didžiulis pasiekimas. Manau, ne vienas atsimenate iš Lukšos - Daumanto "Partizanų" epizodus apie prasiveržimus per šią sieną, apšaudant sovietiniams pasieniečiams. Geriau tegul būna stipri siena prie Dieveniškių, nei kad vėl reikėtų veržte veržtis į laisvąjį pasaulį.

[Wycka]

O gal ir mums reikia gabaliuką Gudijos nupirkt, kaip tai daro Putinas. Paimsims krėvą, pora bažnytėlių ir Batką pinigų gaus vaikams išlaikyti, tik, žinoma, saviems.

Jeigu ši fantastika išsipildytų ir iš tikrųjų Batka parduotų nors kelis kv. kilometrus, pirkčiau žemę Šalčininkų raj. — platinčiau Dieveniškių apendiksą, nes darbar siauriausioje jos vietoje tik ~2,8km tėra.