Aukštaitijos nacionalinis parkas

[Garbanius]

Kaži, ar Aukštaitijos NP yra koks nors geras restoranas, kur pasivažinėjus dieną ar dvi būtų galima skaniai lietuviškai pavalgyti? Pernai teko labai nusivilti, kai to padaryti nepavyko ir teko važiuoti į Ignaliną.

Labai geras kavine-restoranas yra Ignalinoje, tiksliau jos pakrastyje. Ten kur sakocius kepa. Tiek kokybe tiek aptarnavimu esu 100% patenkintas. Esu dirbes Kaune "Medziotoju uzeigoje" vasara, a'le "geriausiam" Laikinosios sostine restorane, tai sakyciau man, kaip paprastam vartotojui, vos ne labiau patiko(nekalbu apie kainas, kurios 4x mazesnes).. Visada kaip vaziuojam norisi ten uzsukt..

[Garbanius]

http://www.romnesa.lt/kontaktai.html zodziu rekomenduoju, yra vietos ir lauke ir viduje, padavejos irgi po 10balu(turbut studentes vasara grizusios i gimtine)))

[laimutis]

Važiuojant iš Tauragnų link Šeimaties kaimo kairėje kelio pusėje pamatome ženklą akmuo Mokas ir Mokiukas, juos lengva surasti, reik miško keliuku paeiti 200 m.

[laimutis]

Atvykęs į Šeimaties kaimą apžiūrėjau senovinę sentikių cerkvę ir patraukiau į kaimo gale stovintį priešgaisrinės tarnybos bokštą, kažkada ten teko užlipti jaunystėje. Bokštas nepritaikytas turistams, reik atsargumo lipant. Padariau vaizdų į visas parko puses, iš bokšto nesimato ežerų, maža aukščio.

Vaizdas į rytus Minčios mišką, kažkur tarp medžių slepiasi ežeras Utenas



Šeimaties kaimas ir senoji mokykla, perstatyta iš smuklės





Dauboje už miško slepiasi Tauragnas



Vaizdas į šiaurės pusę - Minčiagirės platybės, kažkur tai slepiasi Žiežulnys





Tolumoje Ažvinčių girios toliai, ežerų nesimato per mažai aukščio

[laimutis]

Minčia

[Tomizmas]

Labai atsiprašau ir prašau nepriimti asmeniškai, bet gal šiame forume nedėkime apsiblaususių mobiliakinių nuotraukų.
Tai yra nepagarba žiūrovams ir toms gražioms vietoms.

Na, kitą kartą geriau tokios, nei jokių, nes būtent ŠITŲ vietų nebuvo. Juk yra žmonių kurie gyvena kitame Lietuvos gale ir nelabai apsilanko, o gal net iš nežino, kokių kampelių yra Lietuvoje, tuo labiau, kad viskas tvarkoma.

Kai tik turėsiu geresnę fotografavimo priemonę (spėju, kad tai jau turėtų būti gana greit), bus ir kitokių nuotraukų.

[Romas]

Palūšė

Foto 2011.07

[Romas]

Palūšė

Nedidelis pasivaikščiojimas po Palūšę














Palūšė - viena iš vietų vestuvininkų fotografavimuisi

[Romas]

Palūšė

[Romas]

Palūšė

Paukščių stebėjimas Palūšėje


Laukiai. Jaunikliai








Suaugęs laukys

[Romas]

Palūšė

Anties nusileidimas į vandenį. Viskas užtruko tik 3-4 sekundes


Stabdymas


Šuolis į vandenį





Antis su jaunikliais


Mankšta

[Romas]

Botanikos parkas Palūšėje

Poros kilometrų trasa pažymėta žemėlapyje žaliais taškais

Žemėlapis iš ANP tinklapio: http://www.anp.lt/index.php?option=c...d=40&Itemid=38

Tako pradžia - už maudyklos Lūšių ežero gale


Pasiklysti neįmanoma - takas dažnai sužymėtas

[Romas]

Botanikos parkas Palūšėje

Foto 2011.07

Botanikos taku mažai vaikščiojama








Vandens lelija - Aukštaitijos nacionalinio parko simbolis




Čia galima rasti grybų ir uogų






Ežeriukas ties Meironimis


Vėl voveruškos


Botaninio tako žymėjimas

[Romas]

Šiliniškės apžvalgos bokštas

Šiliniškės ("Bitės") apžvalgos bokštas Ginučių apylinkėse

Žemėlapis iš www.maps.lt


Foto 2011.07









Daugiau nuotraukų - temoje Lietuvos apžvalgos bokštai

[Vilkas]

Ginučių apylinkės

Pasidalinsiu keletu nuotraukų iš šio nuostabaus parko. Fotografuota 2011-ųjų spalio 1 d. Linkmenų – Antalksnės – Ginučių apylinkėse, Aukštaitijos (nors ištikrųjų ne Aukštaitijos?) širdyje, kuri tapo pirmojo Lietuvoje nacionalinio parko epicentru. Šios apylinkės laikomos ežeringiausiomis šalyje.


Priešakyje – Baltijos ežeringosios moreninės aukštumos






Tebūnie mano nuomonė subjektyvi, bet man tai – gražiausia kraštovaizdžio sritis Tolumoje – Antalksnės kaimas ir Alksnas.




Skulptūrų kalnelis - “Dievas yra” Gaidys, Nukryžiuotasis ir Žydinčios kopėčios.


Antalksnė senas kaimas, nuo Valakų reformos laikų buvęs gatviniu, bet pokyčiai XX amžiuje (Stolypino reforma, skirstymas į vienkiemius, kolektyvizacija...) pakeitė jo veidą, senų pastatų čia, rodos, nebėra.


Asalnykštis nuo Antalksnės


Asalnai nuo Pabiržės kaimo.




Sodyba Pabiržėj


Asalnų ežeras nuo Puziniškio kaimo. Puziniškio kaimas sunkiai randamas, tuo labiau, kai dabar kalbama sugriuvo lieptas nuo Salų pusės, bet iš čia atsiveriantys vaizdai atperka visus sunkumus ieškant kaimo.


Puziniškio ąžuolas. Žinau, kad nuotrauka labai nevykus, bet teko labai skubėti. Nors tiesa sakant buvo sunku, nes vieta – nuostabi, taip ir traukia tiesiog prisėst paunksmėj ir pagalvot Kaime daugiau senų medžių augančių šlaite, tarp jų ir ne vienas ąžuolas. Sako vaizdai būna ypač įspūdingi, kai pradeda žydėti sodai.




Salos II (Kudabos). Paskelbtas kultūriniu draustiniu (anksčiau buvo rezervatu). Šiandien išlikę tik du XIX a. pastatai – pirkia ir svirnas. Kaime daug senų medžių.








Didžiamiškio termokarstinis ežerėlis


Didžiamiškis Baluošo kraštovaizdžio draustinyje. Nuotraukoje nematyti, tačiau reljefas čia – nepaprastai žavus, begalė mikroreljefo formų. Teigiama, kad tai didžiausias Lietuvoje stambiai raižytas termokarstinių darinių reljefas.


Baluošas nuo Trainiškio. Ežeras gali pasigirti ežerinės kreidos dariniais, unikaliomis salomis (garsioji Ilgasalė (kurioje yra atskiras 8 m. gylio ežerėlis), Liepų sala (joje auga vien liepos), Degėsių sala (apyplikė)).


Trainiškio ąžuolas – manoma, kad senesnis nei 800 m.


Baltys. Ežero duburys – termokarstinės kilmės. Vienas iš dviejų rezervatų visame parke (antrasis Gervėčių). Išlikusios sengirės liekanos.




Joskutis (iš tikrųjų Jaskutis?)

[Vilkas]

Linkmenų Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1887 m. 1922 -1939 m. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą teritorija ėjo demarkacinė linija, Linkmenis siena kirto praktiškai pusiau, didesnioji miestelio dalis atsidūrė Lenkijos pusėje.


Kirdeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Dalis Linkmenų parapijos su bažnyčia 1920 m. liko Lenkijos okupuotoje teritorijoje. Okupacinė valdžia 1925 m. iškėlė bylą Linkmenų klebonui Juozui Breivai už lietuvių kultūrinę veiklą. Jis pabėgo į Kirdeikius ir pradėjo rūpintis bažnyčios statyba, kuri buvo pastatyta 1927 m.

Benediktavo kraštovaizdžio draustinis. Vienas retesnių agrarinio kraštovaizdžio pavyzdžių parke.



Linkmenų kryžius stovėjo ant demarkacinės linijos, pastaytas 1938 m., atstatytas 1988 m.


Šakarvai – vienas keistesnių ežerų. Siauras (niekur nėra platesnis už pusę km), bet labai ilgas ir gilus (40 m.), iš oro atrodo kaip didžiulė upė.


Lūšykštis. Šioje teritorijoje buvo sustojęs ledynas, kurio pakraštį nužymėjęs Šilinškių gūbrys ir ištisa labai gilių rininių ežerų virtinė nusitęsusi šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Tai Tauragnas, Pakasas, Ūkojas, Lūšykštis, Lūšiai, Šakarvai.


Kraštovaizdis


Būka – pasklebta hidrografiniu draustiniu, kiek teko girdėti viena šalčiausių Lietuvos upių.


Pliaušė – dar vienas hidrografinis draustinis.


Papliaušio drevinė pušis


Strazdai – autobusų stotelė.


1951 m. per susirėmimą su saugumiečiais žuvo 7 partizanai ir 4 kaimo gyventojai, tragedijai atminti pastatytas paminklas. Kažkur kaime galima aptikti netgi dūminę pirkią.


Šuminai (Pabaluošė)


Tarpukojoirpakaso. Neįpratusiems labai intriguojančiai ir dviprasmiškai skamba šis žodžių junginys. Iš tikrųjų manoma, kad patys hidronimai yra sėliški.


Ūkojas





Pakasas


Žvėrinčius


Skriogžlė – nedidelis, bet labai sraunus upelis. Ypač įspūdingai atrodo daugmaž apie savo vidurupį, kai kerta gūbrį – krantai ten itin statūs, apardyti, apaugę senais, daug kur jau išgriuvusias, medžiais, o dugne vien akmenys, gali pagalvoti, atsiradęs, kur kalnų upėj, o ne Lietuvoje


Stripeikiai






Srovė


Ginučių vandens malūnas. Jame veikia malūninkystės muziejus.




„Kartuvių“ kalva

[Vilkas]

Ladakalnis

Na ir aišku – kaip gi be jo. Keletas vaizdų nuo Ladakalnio.


2011 m. Ladakalnio aplinka sutvarkyta, įrengti takai, poilsio vietos, stendai ir kas svarbiausia – iškirtus medžius pagaliau atverti vaizdai.




Alksnaitis nuo Ladakalnio.


Linkmenas nuo Ladakalnio.


Kitoje ežero pusėje matyti Ginučių ąžuolynas. Sakoma, kad ąžuolyno augimo vieta unikali – atrodo tarsi jis būtų tiesiog atkeltas iš Vakarų Lietuvos.


Ladakalnio ąžuoliukas


Kalbama, kad jei radęs akmenį sugalvosi norą ir užnešęs paliksi jį ant Ladakalnio viršaus – tas noras išsipildys. Deja, bet geidžiantys norų išsipildymo savo akmenis būtinai turi palikti prie Ąžuolo šaknų, kas jam nelabai tinka.


Vaizdas link Šiliniškių gūbrio tasos – ten toliau Ginučių ir Papiliakalnės piliakalniai


Apie šiuos piliaklanius bei gūbrį plačiau temoje Lietuvos piliakalniai

[Romas]

Lygumų bokštas, Aukštaitijos NP

Foto 2014.03
Vaizdas į Lygumų kalną nuo Žemaitiškės pelkių (tarp Reškutėnų ir Kretuono ežero)


Pritrauktas vaizdas

[Romas]

Lygumų bokštas, Aukštaitijos NP

Aukštaitijos nacionaliniame parke tarp Reškutėnų ir Rekučių yra Lygumų kalnas, pavadintas šalia esančio kaimo vardu. Nuo to kalno matosi Kretuono ežero panorama.

Foto 2014.03


Prieš trejus metus ant to kalno buvo tik šabakšynai ir buvo sunkiai galima kažką įžiūrėti pro medžių šakas.
Dabar vaizdas pasikeitė - sutvarkyta aplinka ir iškirsti krūmai.


Vaizdas nuo kalno į Kretuono ežerą

[Romas]

Lygumų bokštas, Aukštaitijos NP

Foto 2013.04

Vaizdas į šiaurę


Vaizdas į Vajuonio ežerą ir Rėkučius


Vaizdas į vakarus


Kretuono ežeras




Vaizdas į pietų pusę


Vaizdas į rytus


Vėl vaizdas į šiaurę