Škėvonių pažintiniame gamtos take
Vingiuoja prieš 12 000 metų Nemuno suformuotu Birštono atragiu ir Škėvonių gūbriu, kuris yra saugomas Škėvonių geomorfologiniame draustinyje. Gūbrys - "sala" sausumoje, o atragis - sausumos iškilimas, primenentis pusiasalį. Unikalus Škėvonių gūbrys tęsiais beveik 3 km nuo restorano "Birštono seklytėlė" link Prienų. Siauriausioje vietoje jo plotis mažiau nei 100 m, o plačiausioje - kiek daugiau kaip 400 m. Ant gūbrio keteros gausu įdomių augalų. Įsaulyje esančiuose atviruose šlaituose paplitęs melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata), įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Saulėtoje penemunės pievoje gyvena labai retos stepinių drugių rūšys: raudonžiedis marguolis (Zygaena ephialtes), pietinis marguolis (Zygaena angelicae) ir stepinis melsvys (Polyommates coridon). Toje vietoje, kur Nemuno vandenys intensyviai ardė gūbrio šlaitą, susiformavo 33 m aukščio ir daugiau nei pusės kilometro ilgio atodanga. Škėvonių atodanga įrašyta į vertingiausių Šiaurės Vakarų Europos geologinių objektų sąrašą. Atodangoje ryškūs dviejų paskutiniųjų ledynmečių ir tarpledynmečių nuogulų sluoksniai. Atodanga išvaizdi, tačiau geriausia ja grožėtis plaukiant Nemunu arba nuo kito upės kranto, Giraitiškės poilsiavietės. Ant pačios atodangos įrengta regykla, nuo kurios atsiveria įspūdingi Nemuno ir jo slėnio vaizdai (iš "Pėsčiųjų maršrutai").
15min.lt 2017.03.02 Viena įspūdingiausiųjų – Balbieriškio atodanga
Atodanga, nuo kurios atsiveria pasakiško grožio reginys – miškų ir slėnių apsuptas Nemuno vingis, įsitaisiusi Prienų rajone, kairiajame upės krante. Tai – viena labiausiai turistų lankomų vietų Nemuno kilpų regioniniame parke. Skaičiuojama, kad Balbieriškio atodangos aukštis – net 40 metrų. Būtent nuo tokio aukščio atsiveriantį reginį smalsuoliai gali stebėti nuo apžvalgos aikštelės, įrengtos ant atodangos.
Sausio pirmoji - puiki diena taip paskelbti naujieną, kad niekas jos nepastebėtų...
Lzinios 2017.01.01 Į Nemuno kilpas – nuo aukščiausio šalyje bokšto
Aukščiausioje Birštono apylinkių vietoje ketinama įrengti apžvalgos bokštą, nuo kurio aikštelės atsivers vaizdas į Prienų šilą, kelių miestų siluetus bei unikalų gamtos reiškinį – Nemuno kilpas.
Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje bus įrengtas aukščiausias apžvalgos bokštas Lietuvoje. Metalinė konstrukcija nuo apačios iki viršaus sieks 45 metrus. Tai bus vienintelė vieta, įrengta ant žemės, iš kurios bus matomas ne tik Birštonas ir Prienai, bet ir dvi iš keturių didžiųjų Nemuno kilpų.
Pasak Nemuno kilpų regioninio parko direktorės Dalios Križinauskienės, manoma, kad palankiu oru apžvalgos bokšto lankytojams gali atsiverti ir dar įspūdingesni reginiai, kuriais iki šiol būdavo įmanoma gėrėtis tik iš paukščio skrydžio.
Tikimasi, kad pakilus į tokį aukštį, atsivers vaizdas net į 60 km Nemuno kilpų. Ties Birštonu Nemunas tarsi suglaudžia dvi priešingas savo vagas ir tarpas tarp jų yra tik 1,2 kilometro. „Ši teritorija – tai vieta, kurioje susitinka du Nemunai“, – pabrėžė D. Križinauskienė
Kad nuo apžvalgos bokšto aikštelės atsivertų kuo įspūdingesnis vaizdai, ji bus įrengta 100 metrų virš jūros lygio esančiame nedideliame sklype, priskiriamame Škėvonių atragiui. Pasak D. Križinauskienės, norintieji pasižvalgyti į Birštono apylinkes automobiliu galės nuvažiuoti tik iki tam tikros vietos, nuo kurios pėsčiomis teks įveikti apie 400 metrų įkalnę. „Žmonės tuo pačiu pasivaikščios ir po parką bei jo takus, kuriems skiriame daug dėmesio“,
Pats statinys – tai keturkampis lygiasienis bokštas su ažūriniu stogeliu, kuris šiuolaikinėmis estetinėmis priemonėmis, pasak statinio projekto vadovo Vytauto Putnos, tęs lietuvių gynybinės architektūros tradiciją. Būsimasis statinys primins senųjų medinių Nemuno pilių sargybinių bokštų formą, o kartu siesis su vėlyvesne bažnyčių varpinių architektūra
Šiuo metu vertinti Aplinkos ministerijai pateiktas didžiulis projektas, kurio dalis – Nemuno kilpų regioninio parko apžvalgos bokštas. Jame yra paskaičiuota, kiek objektas galėtų kainuoti, bet kol lėšos dar nepaskirtos, pasak pašnekovės, apie tai kalbėti būtų per anksti.
Comment