Aukštadvario regioninis parkas. Velnio duobė, ...

[Edd]

Kolkas siais metais neteko niekur is LT isvaziuoti . Daugiausia laiko praleidau Aukstadvaryje - mazas miestelis apie 50 km nuo Vilniaus.
Kelios nuotraukos:

Aukstadvario medine baznycia:


Atsiprasau uz nekokia nuotraukos kokybe, kazkaip ne ten kur reikia sufokusuota:


O cia nuotrauka nuo piliakalnio - Aukstadvaryje pilna ezeru .

[spirit]

Aukštadvario regioninis parkas

Lietuvoje yra apie 30 regioninių parkų. Tarp jų ir Aukštadvario reg. parkas.

Šiek tiek info apie jį:

Aukštadvario apylinkėse yra aukščiausia Dzūkų aukštumos vieta-257 m Gedanonių kalva. Todėl nekelia abejonių Aukštadvario vardo kilmė. Prie Aukštadvario prasideda srauniosios Verknė ir Strėva, kurių baseinams priklauso beveik visas Aukštadvario kalvynas. Šis kalvynas-viena iš pačių vaizdingiausių Lietuvos vietų.Upių slėniai, daugiau kaip du šimtai skulptūriškų kalvų, jaukūs šilai, 77 ežerai formuoja Aukštadvario regioninio parko kraštovaizdį. Parke įkurta daugiau kaip 10 draustinių. Ištyrinėti piliakalniai liudija, kad žmonės čia gyveno jau daug šimtmečių prieš Kristų. Tuos laikus gali priminti Mergiškių gamtiniame rezervate saugomos plačialapių miškų-liepynų su ąžuolų, klevų, skroblų priemaišomis reliktinės bendrijos, Lietuvos augalijos etalonas.

Įgriuva "Velnio duobė". Tai termokarstinės kilmės piltuvo pavidalo 40m. gylio duobė. Jos plotis viršuje 210 m, apačioje - 60 m., šlaitų nuolydis 40-50 laipsnių. Krantai apaugę mišriu eglės-lapuočių medynu. Yra įrengtos dvi apžvalgos aikštelės, pasivaikščiojimo takas. Respublikinės reikšmės gamtos paminklas.
Strėvos piliakalnis. Įrengtas aukštoje kalvoje, apjuostoje grioviu. Aikštelė 30m ilgio 20 m pločio. Šlaitai apaugę mišriu eglės lapuočių medynu. Nuo piliakalnio į rytus už 400 m yra aptikta senos gyvenvietės pėdsakų. Aptikta XIV-XVII a žiestosios keramikos, plytgalių, apdegusio molio tinko gabaliukų.
Mergiškių gamtos rezervatas. Tai griežtos apsaugos rezervatinis 150 ha miško plotas. Jo tikslas išsaugoti plačialapių miškų bendrijos - Lietuvos augalijos etaloną, liepynus su ąžuolų, klevų, skroblų priemaiša, vienintelę Lietuvoje europinių miežvienių (HORDELYMUS EUROPAEUS (L) Harz) radimvietę, gausią svogūninių dantažolių (DENTARIA BULBIFERA L.) populiaciją ir įvairiarūšį gyvūnijos pasaulį. Netoli yra aukščiausia Dzūkų aukštumos vieta Gedanonių kalnas (258m.)

Aukštadvario miestelis. Aukštadvario miestelis įsikūręs dešiniajame Verknės krante, netoli kelių ežerų, kalvotoje vietovėje. Aplinkui priskaitoma apie 250 peizažinių kalvų. Nuo Vilniaus Aukštadvarį skiria 58, nuo Baltijos jūros 250 km. Rytų-vakarų kryptimi miestelį kerta tranzitinis kelias Vilnius-Suvalkai. Tai pilnas kraštovaizdžio, urbanistinių vertybių,minimas jau XV a miestelis, dabar seniūnijos centras. Jame gyvena apie 1100 gyventojų. Yra vidurinė ir žemės ūkio mokykla, XX a pradžios Kristaus atsimainymo bažnyčia, dvaras su išlikusiu parku ir veikiančiais upėtakių tvenkiniais. Gamtos paminklas A.Mickevičiaus ąžuolas, restauruojamas XVII a Domininkonų vienuolynas ir kitos įžymybės. Tai nuo seno mėgstama turistų vieta, taip vadinama "lietuvos Šveicarija". Aukštadvario piliakalnis. 1957-1960 m. piliakalnį ir šalia jo buvusią gyvenvietę tyrinėjo Lietuvos archeologai (V.Daugudis). Nustatyta, kad ankstyviausieji statiniai siekia II-I a. prieš Kristų. Piliakalnio papėdėje rasti senos gyvenvietės likučiai, atkasta juvelyro dirbtuvė, o joje papuošalai bei medžiagos jų gamybai. Gynybiniame pylime išlikę įstrigusios strėlės informuoja apie klajoklių antpuolius, o ietigaliai - apie pilies gynybą. Vėliau, piliai netekus gynybinės reikšmės, čia įsikūrė Didžiojo Kunigaikščio dvaras, ko gero, lėmęs ir miestelio pavadinimą. Adomo Mickevičiaus ąžuolas. Pasakojama, kad po ąžuolu mėgdavo sėdėti poetas Adomas Mickevičius, kai atvykdavo pas studijų draugą filomatą B.Malevskį. Čia yra parašęs eilėraščių poemą. Skersmuo 1.3 m, aukštis 26 m. 1960 m. ąžuolas paskelbtas vietinės reikšmės, o 1987 m.- resupublikinės reikšmės gamtos paminklu.
Upėtakių tvenkiniai. 1906m. inžinierius B.Malevskis dvare įrengė upėtakių auginimo ūkį. Kasmet buvo eksportuojama 4 t žuvų. Ūkis apėmė 15 šaltinių vandens tvenkinių ir tuo metu laikytas geriausias visoje Rusijoje. Aukštadvario upėtakiai pasiekdavo ne tik Kijavą, varšuvą, maskvą, Berlyną, bet ir paties caro stalą Petrapilyje. I Pasaulinio karo pradžioje ūkis priklausė gydytojui Mongirdui, B.Malevskio žentui. Sovietmečiu jis buvo atiduotas tarybinio ūkio žinion. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dvaras su upėtakių ūkiu vėl grįžo giminės nuosavybėn - šį kartą inžinieriui elektrikui Viktorui Mongirdui. Jis ruošiasi atstatyti nuniokotą ūkį ir jau dabar čia galima užsisakyti rekreacinę žūklę.
Domininkonų vienuolynas. Žygimantas II Senasis Aukštadvario dvarą padovanojo iš Maskvos sugrįžusiam Jonui Lackiui. 1629-1635 m. čia jis pastatė mūrinę bažnyčią ir domininkonų vienuolyną, prie kurio veikė pradžios mokykla. 1655 m. bažnyčia apgriauta, o 1674 m vizitacijoje vėl minima statoma bažnyčia. 1812 m. vienuolynas ir bažnyčia dar kartą nukentėjo - apdegė. 1832 m. Rusijos valdžia vienuolyną ir mokyklą uždarė, parapija buvo panaikinta, vienuolyne įkurdintos kareivinės, o bažnyčia 1843 m. pertvarkyta į cerkvę. Per I Pasaulinį karą vokiečiai cerkvę pavertė javų sandėliu. 1919 m. ji grąžinta katalikams. Po ketverių metų bažnyčia ir vienuolynas atiduoti moterų kultūros draugijai. Tais pačiais 1923 metais vienuolyne įsteigta mergaičių namų ruošos mokykla. Bažnyčią lankė progimnazijos, mergaičių mokyklos mokiniai ir mokytojai. Po II Pasaulinio karo bažnyčia buvo uždaryta, pertvarkyta į sandėlį, o šis - į restoraną. Dabar vienuolynas ir bažnyčia grąžinti religinei bendruomenei.


Kartuvių (Šibos) kalnas. Pagonybės laikais čia vykdavo aukojimo apeigos. Baudžiavos laikais Šibos kalne ponai kardavo neklusniuosius baudžiauninkus, o rusai - sukilėlius. Stataus pakilimo į kalną iš Trakų pusės aukštis apie 100 m. Kopiant į kalną, atsiveria puikus vaizdas į Navos ežerą, dabar Aukštadvario vandens saugyklą, apjungusią devynių ežerų virtinę ir nepabloginusią kraštovaizdžio. Kartuvių kalno aukštis virš Jūros lygio siekia 170 m.
Lavariškių piliakalnis. Yra legenda,kad piliakalnį kepurėmis supylė Napoleono kareiviai. veikiausiai tai tik legenda, kažin ar prancūzai žygių į Rusiją metu pylė piliakalnius. Tai vienas iš lietuvių civilinės gynybos punktų.
Pamiškės piliakalnis. Medžiais apaugęs įdomių formų kalnelis yra netyrinėtas, duomenų apie jį neaptikta ir literatūroje. Galima spėti Pamiškės piliakalnį buvus vienu iš civilinės gynybos punktų.
Mergiškių alkakmenis. Akmens dydis - 1.5 x 0.6 x 1 m. Alkakmenyje yra duobutė 4-5 cm skersmens. Manoma, kad ji skirta aukojimo apeigoms.Aplink ją daug 1 cm skersmens duobučių. Nikronių akmuo. Ant akmens stambiu šriftu iškaltos raidės MOPT ir ženklas. Šifruojama "Moja piniendzy tutaj". Užrašas ir šifruotė siejama su Odincovo dvaru bei su jo ponu Odincovu. Neaišku, ar pinigai buvo čia paslėpti. Ekskavatorininkas, kasdamas duobę netoliese nuo akmens, surado lobį, kuriame buvo ir sidabrinių pinigų. Surastą lobį galima pamatyti Trakų pilyje.
Karališkoji virtuvė. Taip vadinasi šaltinio versmė. Vanduo kunkuliuodamas veržėsi iš žemės ir, nesudarydamas vagos, čia pat susigerdavo į drėgną smėlį. Nutiesus naują kelią, vanduo daugiau nesirodo. Tai turbūt melioracijos pasekmė, o be to, jam kelią pastojo įrengtas kelio lovys. Seni žmonės pasakoja, kad 1812 m. čia pietauti buvo sustojęs Napoleonas. Jauki pievelė ir dabar kviečia pailsėti tarp miškų, atokiau nuo greitkelio.
Žuklijų piliakalnis. Gražus, gerai išsilaikęs piliakalnis, turi ir brolį - piliakalniuką. Apie juos yra išlikęs padavimas: pasakojama, kad piliakalnįsupylė kariai, išeidami į mūšį, o piliakalniuką - grįžę iš jo. Abu kalneliai neblogai išsilaikę. Pietine Žuklijų piliakalnio puse patartina nelaipioti, nes ten auga retieji augalai, pvz.: pievinė šilagėlė ir kt.


Paimta iš:
http://survigloters.supermedia.pl/Li...arkai/18_2.htm

Šeštadienį teko pabūvot ten vienoje sodyboje prie ežeriuko labai gražioje vietoje.



Pakylus į kalniuką:





Kalnas (o gal ir piliakalnis), ant kurio, kaip teigiama, buvo filmuojamas Tadas Blinda:







Pora vaizdų be komentarų:











Vakarėja, jau vakarėja...









O štai ir pati sodyba





Sargas




Iš manęs tiek dabar jūsų eilė

[Giedra70]

Nuotraukos labai gražios. Gal buvai prie "velio duobės"? Labai norėčiau nuvažiuoti.

[spirit]

Nuotraukos labai gražios. Gal buvai prie "velio duobės"? Labai norėčiau nuvažiuoti.

O kad žinočiau kur ji ten yra ...

[naglisc]

Važiuojant nuo Vilniaus Aukštadvario centre posūkis į dešinę (sukant į Kairė bus Onuškis berods). greitai išvažiuoji iš aukštadvario pasirodo kartodromas, o už jo iškarto lenta su nuoroda būtų į kairę sukti. tada tuo keliu visalaika koki pora km iki šios lentos


palieki mašina prasieini 10-20 m ir po dešinę pamatysit duobę


tada ratu galima nusileisti žemyn

[Giedra70]

Važiuojant nuo Vilniaus Aukštadvario centre posūkis į dešinę (sukant į Kairė bus Onuškis berods). greitai išvažiuoji iš aukštadvario pasirodo kartodromas, o už jo iškarto lenta su nuoroda būtų į kairę sukti. tada tuo keliu visalaika koki pora km iki šios lentos
palieki mašina prasieini 10-20 m ir po dešinę pamatysit duobę
tada ratu galima nusileisti žemyn

Ačiū už informaciją. Viskas aišku.

[Romas]

Aukštadvario regioninis parkas

Sukurta tema Aukštadvario regioniniam parkui.
Jis įžymus tuo, kad čia yra daug kalvų, miškų ir ežerų. Čia yra aukščiausia Dzūkų aukštumos kalva - Gedanonių kalnas (257,4 m) ir žymiausia meteoritinės kilmės Velnio duobė. Iš čia savo tėkmę pradeda Verknė ir Strėva, ant jų yra Aukštadvario ir Bagdanonių HE.
Susisiekimas yra puikus - Aukštadvaris yra nutolęs panašiu atstumu (~60 km) nuo Vilniaus ir nuo Kauno.

Aukšadvario regioninio parko žemėlapis iš www.maps.lt


Aukštadvario regioninio parko tinklapiai su įžymybių bei maršrutų aprašymais:
www.arp.lt
www.aukstadvaris.lt/parkas.htm
Aukštadvario regioninio parko žemėlapis: http://www.stovyklavietes.lt/route/v...gionini-parka/

[Romas]

Pora urbanizuotų vaizdų su ežerais
Vilkokšnio ežeras nuo kelio 220 Antakalnyje


Aukštadvaris iš pietų pusės, nuo Onuškio

[Romas]

Aukštadvaris

Kažkada turbūt bus atskiros temos visiems miesteliams.
Kelios Aukšadvario nuotraukos įspūdžiui susidaryti

Foto 2003.06. Langai dar su padalinimais


Foto 2007.05
Vaizdas į Onuškio pusę


Aukšadavaryje yra net dvi bažnyčios
Parapinė Kristaus Atsimainymo bažnyčia, 1843 m. paversta cerkve, po II pasaulinio karop gražinta katalikams, vėl atimta po II pasaulinio karo ir tik visai nesenai rekonstruota.


Šv. Dominyko bažnyčia


Miestelyje yra turgus, vienas didesnių regione








Kelias iš Vilniaus iki Aukštadvario buvo sutaisytas 2002-2005 metais.
2006 metais buvo subjaurotas miestelio vaizdas - visur sudėti plastikiniai langai be padalinimų


2006-2007 metais rekonstruotas visas kelias A16 / E28 iki pat Marijampolės ir Aukštadvario ramybė pasibaigė.
Foto 2008.05


Fūros nunešė porą namų


Naktinis Aukštadvaris

[Romas]

Keliukas Aukštadvario apylinkėse link Gedanonių kalno.
Šiuo keliu geriau važiuoti dviračiu arba džipu

[Romas]

Spindžiaus ežeras išsiskiria žalia vandens spalva.
Prie kelio 4715 Drabužininkai - Tolkiškės - Onuškis yra nedidelė poilsiavietė


Protaka iš Spindžiuko ežero






Kai vėjas nurimsta, Spindžiaus ežero vanduo tampa žalias




Nuotrauka daryta kiek geresniu oru

[Romas]

Velnio duobė

Velnio duobė matosi ir iš palydovo

Žemėlapis iš www.maps.lt

Foto 2011.07
Važiuojant 221 keliu link Semeliškių iškart už aukštadvario, prie kartodromo, yra kelios rodyklės "Velnio duobė 3 km"
Vieškelis iki Velnio duobės yra gana gana prastos dangos, bet išvažiuojamas

[Romas]

Viršutinė terasa

Aplinka dabar tvarkoma. Laiptai išardyti.
Geriau apeiti aplink - stačiu šlaitu lengviau kilti nei leistis

[Romas]

Leidžiamės žemyn į Velnio duobę

[Romas]

Velnio duobė

Velnio duobė iš apačios








Apžvalgos aikštelė kol kas be turėklų

[Romas]

Velnio duobė

Foto 2011.07
Kol kas laiptai daromi iš nauji, tenka kopti šlaitu

[Romas]

Velnio duobė

Reikia labai plačiakampio aparato, arba pakilti į viršų, kad parodyti duobės dydį

Kelios vertikalios nuotraukos

[Romas]

Velnio duobė

Didesnės Velnio duobės nuotraukos
Foto 2011.07

[Romas]

Aukštadvario apylinkėse yra ir daugiau "velnio duobių"

www.alkas.lt 2011.05.28 18:31
Rita Balsevičiūtė, www.satenai.lt
Aukštadvario apylinkių velnio duobės

Geografiškai daubos apibūdintinos kaip žemės įdubimai su dugne telkšančiomis pelkėmis. Mitologiniu požiūriu jos susijusios su pasakojimais apie velnius. Dažnai pasakojama, kad daubos atsirado ten, kur prasmego pilys, bažnyčios, dvarai, smuklės.
Aukštadvario apylinkėse žinomos aštuonios vietovės, priskirtinos velnio duobių grupei. Jų apibūdinimai labai panašūs – žmonės pasakoja, kad daubose kažkas nuskendo arba buvo nuskandintas, kad ten vaidenasi ar gyvena velniai
(...)

Velnio duobė | Neregėta Lietuva nuotr.



Albinavos duobė
Ji yra apie 2 kilometrus į šiaurės vakarus nuo Aukštadvario miestelio, Albinavos vienkiemyje, kelio Aukštadvaris–Gedanonys kairėje pusėje. Albinavos duobė yra giliai įsirėžusi į šlaitą, turi elipsės formą, ypač statų šiaurinį krantą, užpelkėjusiame jos dugne tyvuliuoja vanduo
(...)

Antaveršio duobė
Pasakojimais garsi Antaveršio duobė yra Gelionių kalvos šiauriniame šlaite. Ši dauba arba aukštapelkė turi apskrito piltuvo formą. Nuo kalvos viršūnės pietinės pusės iki pelkės paviršiaus yra 43,1 m, nuo šiaurinės pusės – 24,2 m, nuo vakarinės ir rytinės – 17–18 m gylis. Duobės matmenys: plotas – 3 ha, ilgis – 255 m, didžiausias plotis – 125 m. Duobės dugne plyti 0,5 ha ploto aukštapelkė, kurios ilgis – 100 m, plotis – 50 m, gylis – 2,5 m. Aukštapelkė turi ryškų lagą (neišdžiūstančią daubą), absoliutus vandens lygis yra apie 204 m, o Antaveršio ežero – 192,5 m. Šią duobę irgi suformavo paskutinis ledynmetis. (...)

Gelionių duobė
Gelionių kalvos (255 m) šlaito duobė yra į rytus nuo Antaveršio duobės. Ši duobė arba aukštapelkė panaši į apskritą piltuvą. Ją, kaip ir kitas netoliese esančias duobes, suformavo paskutinis ledynmetis. Neatmestina ir meteoritinės kilmės hipotezė, nes duobė primena apskritą krateriuką.
(...)

Strėvos įgriuva (Zapadlaja jama)
Ji yra Strėvos miške, į vakarus nuo Strėvos kaimo, šalia gruntinio Strėvos–Tolkiškių kelio. Virš pelkės esančios Strėvos įgriuvos dalies matmenys: plotas – 1,5 ha, ilgis – 150 m, plotis – 100 m, šlaitų aukštis – 20 m, o iki daubos dugno po pelke – 22,5 m. Įgriuvos dugne plyti 0,1 ha pelkė, kurios ilgis – 50 m, plotis – 25 m, gylis – 2,5 m. Geologai atliko įgriuvos nuosėdų pjūvio analizę ir nustatė, kad įgriuva susidarė vandenims tekant į ledyno plyšius.
(...)

Lausgenių velnio bala
Grendavės–Strėvos kelio dešinėje pusėje, šalia Lausgenių pilkapių, tyvuliuoja pelkė, apie kurią vietiniai žmonės porina keistus nutikimus.
(...)


Škilietų velnio duobė
Škilietų velnio duobė yra apskrito piltuvo formos, 49,5 m gylio. Virš pelkės esančios dalies matmenys: plotas – 4,5 ha, ilgis – 220 m, didžiausias plotis – 200 m, šlaitų aukštis – 30–40 m. Duobės dugne yra 0,4 ha pelkė, kurios ilgis – 65 m, plotis – 60 m, didžiausias gylis – 9,5 m. 1999 m. Geologijos instituto mokslininkai duobės teritorijoje atliko tyrimus. B. Karmazos nuomone, šios duobės kilmė sunkiai atkuriama, nors yra skirtingų nuomonių. Didelis šlaitų nuolydis tokias duobes leidžia tapatinti su karstinėmis smegduobėmis. Ištyrus velnio duobę paaiškėjo, kad tirpių uolienų joje nėra arba jos yra labai giliai. Statūs šlaitai, mažas skersmuo viršutinėje dalyje, beveik idealus apskritimas perša duobės meteoritinės kilmės versiją, nors ji dar neįrodyta
(...)

Sienakalnio velnio duobė
Sienakalnio alkakalnis yra stačių kalvų grupė, tarp kurių yra elipsės formos pelkaitė, vadinama velnio duobe. Remiantis išlikusia tautosaka, ši vietovė priskiriama alkakalnių grupei. Pavadinimas siejamas su stačiais kaip siena kalno šlaitais. (...) Senovėje duobės pakraščiu vingiavo Intuponių–Stakliškių kelias, ši vietovė visiems buvo pažįstama. Sienakalnio aukščiausias taškas – 217 m, kalnas gerai matomas iš tolimų apylinkių: nuo Raižių, Alytaus, Daugų, net nuo Prienų piliakalnio, vadinamo Nuotakos kalnu
(...)


Šafarnios akivarai
Šafarnios akivarus vietiniai vadina velnio duobėmis. Jos yra Šafarnios kaime, prie senojo Aukštadvario–Jarmališkių kelio. Tai miškingoje teritorijoje esanti klampi pieva su šaltiniais, kurių ten yra apie gerą dešimtį
(...)

http://alkas.lt/2011/05/28/aukstadva...velnio-duobes/

[Romas]

Gedanonių kalva (257,4 m)

"Trakų žemė" 2011-06-07
Kęstutis PETKŪNAS
Dar vienas gamtos paminklas turistų lankymui

Aukštadvario kalvyne, kurį, geologų teigimu, suformavo per paskutinį apledėjimą, maždaug prieš 18 000 metų, ledynas ir jo tirpsmo vandenys, priskaičiuojama per 250 kalvų, iš jų išsiskiria Gedanonių kalva, kuri paįvairina kraštovaizdį Ji yra aukščiausia Dzūkų aukštumos kalva, iškilusi 257,4 m virš jūros lygio.

Atsidūrus ant šios kalvos galima grožėtis įspūdingu peizažu. Panorama geriausiai atsiveria nuo miško pakraščio kalvos viršutinėje dalyje į pietryčius, pietus ir pietvakarius. Nuo šios aukštumos matosi ne tik Elektrėnų elektrinės kaminai ir Vilniaus televizijos bokštas, bet galima įžiūrėti net Alytaus ir Kauno miestų kontūrus.

Ant kalno stūkso 1962 metais pastatytas per 40 metrų aukščio Lietuvos radijo ir televizijos retransliacinio centro bokštas (...)
Gedanonių kalnas apaugęs mišku, o jo šlaitai statūs. Kalno aukščiausioje vietoje yra įrengtas GPS geodezinio tinklo punktas. (...)

Nors Gedanonių kalva yra aukščiausia Dzūkų aukštumoje ir galėtų būti gausiai lankoma turistų, tačiau jų poreikiai patenkinti tik minimaliai. Čia galima atvažiuoti, užlipus ant kalvos pasižvalgyti ir bandyti surasti aukščiausią jos vietą, tačiau trūksta informacinių stendų, parengtų takų ir kitų turistų patogumui skirtų objektų. (...) Projekte numatyta įrengti du informacinius stendus su informacija apie šį negyvosios gamtos objektą, Aukštadvario regioninio parko schema su turistiniais maršrutais

---
Emos Stanulionienės ir Vaclovo Plegevičiaus nuotr.
Laiptai veda į Gedanonių kalną


Lankytojai galės žvalgytis iš suręsto bokštelio



http://www.traku-zeme.lt/index.php?o...aris&Itemid=47