Nežinau kaip jus. Bet atstatyti, atkurti rūmai, dvarai ar pilis per mūsų nepriklausomybės metus tai Valdovu rūmai geriausi iš visu. Tikrai gražiai atrodo. O ten kas plauna kas neplauna pinigu tai jau juokinga darosi. Nacionalinį stadioną statė 200 milijonu išleido ir tik griuvėsiai. O tos pinigus galėjo Kauno piliai ar pilnai užbaigti valdovu rūmus. Bet ne kas išeina gražaus ta peikia, spjaudo ir t.t. O kas bjauru ar šlykštų jokiu problemų nekyla.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Kauno pilies atstatymas
Collapse
X
-
Parašė Justin Rodyti pranešimą"I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002
- George W. Bush President of the USA
Comment
-
-
Parašė enigma Rodyti pranešimąNuo ko? Vandalų ar nevykusių restauratoratorų?
Comment
-
Rimvydo Žiliuko tekstas Bernardinuose. Ką manot? Panašu į stovyklų kovą: tie, kurie už "viens prie vieno" atstatymą ir interpretaciją. Pats linkčiau prie pastarųjų. Kad Kauno pilis, šiaip jau paprasta ir neįspūdinga, prabiltų, reikia kūrybingus, šviežios interpretacijos.
Comment
-
Parašė Mjso Rodyti pranešimąKlausimas, o pilies apšvietimas veikia, ar jis tik butaforinis? Lempos sustatytos, bet neveikia.
Comment
-
Norėčiau apginti šiek tiek savo cechą. Gerų architektų tikrai yra, ir jų ne tiek mažai, kiek gali pasirodyti "žmogui iš gatvės". Jau net ir tarptautiniu lygiu yra nemažai stiprių architektų. Darbas su paveldu - kitas klausimas. Čia labai stiprus politinis ir valdininkų faktorius. Perdėtas reguliavimas, daugybė reglamentų, svarbių asmenybių, nevengiančių paveldo kortos naudoti asmeniniams tikslams. Gal skamba banaliai, bet juk tai akivaizdu.
Dirbti su paveldo vertybėmis reikalingas atskiras atestatas, tad specialistų skaičius mažėja. Iš atestatus turinčių vėl gi galima atsijoti dalį, kuri gali "pavežti" ypatingai svarbius objektus.
Dėl konkursų. Konkursą galima paskelbti, net ir tarptautinį. Užsieniečiai (pvz olandai, daug fortifikuotų piliaviečių turi) nebijo eksperimentuoti, siūlyti modernių sprendimų. Valdovų rūmų Vilniuje atvejis. Turbūt retas atsimena, kad buvo tarptautinis konkursas, viena danų kompanija siūlė drąsų sprendimą statyti ažūrines konstrukcijas, naudot stiklą, formuoti silueto užuominas ir pan., aišku, nelaimėjo. Kaip galvojat, kas būtų, jei toks darbas konkursą laimėtų? Arba realizacijos nebūtų, arba būtų realizuotas kardinaliai skirtingas darbas. Naujausias pavyzdys - Nidos kultūros centras. Laimėjo darbas visai įdomus, klausimas kokia jo tokio realizavimo galimybė? Apskritai, net nereikia paveldo objektų ieškoti. Praktiškai kiekvienas stambaus objekto konkurso nugalėtojų darbas labai skiriasi nuo realizacijos. Greenhall, Klaipėdos krovinių terminalas, Antakalnio terasos... Čia pirmi į galvą šovę. Dar dažniau konkursu ir baigiasi veiksmas, nieko nepastačius. Irgi būtų galima daug išvardinti. Na, maloni išimntis - Swedbank'o būstinė, bet čia išskirtinis atvejis, turtingas privatus užsakovas, stipri architektų komanda.
Dėl atkūrimo to, kas kažkada buvo, bet neišliko. Atkūrimas, kaip sąvoka, aiškiai apibrėžta tiek Statybos įstatyme, tiek paveldo apsaugos įstatyme. Ir atkūrimas taikomas labai retai. Valdovų rūmai ir Kauno pilis (tai, kas padaryta - gynybinės sienos fragmentas ir bokštas) sunkiai telpa į šią sąvoką. Tai labiau Rekonstrukcija. Įdomu būtų pamatyti, kaip vadinamas Kauno pilies projektas - atkūrimas ar rekonstrukcija. Atkūrimui reikia žinoti, kas, kaip atkuriama, klausimas, ar ATKŪRIMUI, kaip tai reglamentuojama, pakanka žinių ir duomenų, kalbant apie Kauno pilį. Apie Valdovų rūmus šia prasme galime net nekalbėti .
Dar asmeniškai man kaskart įstringa radikalių visuomenės veikėjų išsireiškimai iš serijos "atstatykit kaip buvo". Kaip buvo? Kada buvo? Dažniausiai būna rodomas vienas kitas atvirukas, kuriame labai pasistengus galima kažką įžvelgti... Formą, siluetą... Romantikams to pakanka, bet kaip tai įvilkti į reglamentuotą formą? Aišku, visada galimas Valdovų rūmų scenarijus, bet tam reikia ypatingų sąlygų, savotiško force majeure).
Dėl temos pavadinimo ir statuso. Forumuose, aišku, viskas įmanoma, bet LR Statybos įstatyme ir Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatyme tokios sąvokos nėra, tad šia prasme šita tema yra apie nieką. Galima būtų rinktis iš atkūrimo, restauravimo, remontavimo, konservavimo ar naujos statybos. Užbaigtas? Reikia suprasti, kad Kauno pilis jau atstatyta / atkurta / pastatyta / rekonstruota? Ar užbaigtas tik šis etapas?
Nesugalvoju viso šio posmo moralo. Kai sugalvosiu, pridėsiu.Paskutinis taisė LBP; 2012.05.02, 17:01.N N N
- 3 patinka
Comment
-
Parašė LBP Rodyti pranešimąNorėčiau apginti šiek tiek savo cechą. Gerų architektų tikrai yra, ir jų ne tiek mažai, kiek gali pasirodyti "žmogui iš gatvės". Jau net ir tarptautiniu lygiu yra nemažai stiprių architektų. Darbas su paveldu - kitas klausimas. Čia labai stiprus politinis ir valdininkų faktorius. Perdėtas reguliavimas, daugybė reglamentų, svarbių asmenybių, nevengiančių paveldo kortos naudoti asmeniniams tikslams. Gal skamba banaliai, bet juk tai akivaizdu.
Dirbti su paveldo vertybėmis reikalingas atskiras atestatas, tad specialistų skaičius mažėja. Iš atestatus turinčių vėl gi galima atsijoti dalį, kuri gali "pavežti" ypatingai svarbius objektus.
Dėl konkursų. Konkursą galima paskelbti, net ir tarptautinį. Užsieniečiai (pvz olandai, daug fortifikuotų piliaviečių turi) nebijo eksperimentuoti, siūlyti modernių sprendimų. Valdovų rūmų Vilniuje atvejis. Turbūt retas atsimena, kad buvo tarptautinis konkursas, viena danų kompanija siūlė drąsų sprendimą statyti ažūrines konstrukcijas, naudot stiklą, formuoti silueto užuominas ir pan., aišku, nelaimėjo. Kaip galvojat, kas būtų, jei toks darbas konkursą laimėtų? Arba realizacijos nebūtų, arba būtų realizuotas kardinaliai skirtingas darbas. Naujausias pavyzdys - Nidos kultūros centras. Laimėjo darbas visai įdomus, klausimas kokia jo tokio realizavimo galimybė? Apskritai, net nereikia paveldo objektų ieškoti. Praktiškai kiekvienas stambaus objekto konkurso nugalėtojų darbas labai skiriasi nuo realizacijos. Greenhall, Klaipėdos krovinių terminalas, Antakalnio terasos... Čia pirmi į galvą šovę. Dar dažniau konkursu ir baigiasi veiksmas, nieko nepastačius. Irgi būtų galima daug išvardinti. Na, maloni išimntis - Swedbank'o būstinė, bet čia išskirtinis atvejis, turtingas privatus užsakovas, stipri architektų komanda.
Dėl atkūrimo to, kas kažkada buvo, bet neišliko. Atkūrimas, kaip sąvoka, aiškiai apibrėžta tiek Statybos įstatyme, tiek paveldo apsaugos įstatyme. Ir atkūrimas taikomas labai retai. Valdovų rūmai ir Kauno pilis (tai, kas padaryta - gynybinės sienos fragmentas ir bokštas) sunkiai telpa į šią sąvoką. Tai labiau Rekonstrukcija. Įdomu būtų pamatyti, kaip vadinamas Kauno pilies projektas - atkūrimas ar rekonstrukcija. Atkūrimui reikia žinoti, kas, kaip atkuriama, klausimas, ar ATKŪRIMUI, kaip tai reglamentuojama, pakanka žinių ir duomenų, kalbant apie Kauno pilį. Apie Valdovų rūmus šia prasme galime net nekalbėti .
Dar asmeniškai man kaskart įstringa radikalių visuomenės veikėjų išsireiškimai iš serijos "atstatykit kaip buvo". Kaip buvo? Kada buvo? Dažniausiai būna rodomas vienas kitas atvirukas, kuriame labai pasistengus galima kažką įžvelgti... Formą, siluetą... Romantikams to pakanka, bet kaip tai įvilkti į reglamentuotą formą? Aišku, visada galimas Valdovų rūmų scenarijus, bet tam reikia ypatingų sąlygų, savotiško force majeure).
Dėl temos pavadinimo ir statuso. Forumuose, aišku, viskas įmanoma, bet LR Statybos įstatyme ir Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatyme tokios sąvokos nėra, tad šia prasme šita tema yra apie nieką. Galima būtų rinktis iš atkūrimo, restauravimo, remontavimo, konservavimo ar naujos statybos. Užbaigtas? Reikia suprasti, kad Kauno pilis jau atstatyta / atkurta / pastatyta / rekonstruota? Ar užbaigtas tik šis etapas?
Nesugalvoju viso šio posmo moralo. Kai sugalvosiu, pridėsiu.
Kas liečia istorinių pastatų atstatymą Lietuvoje, tai mano įsitikinimu, negalima aklai taikyti tarptautinių normų, vis tik mūsų šalies urbanistinis paveldas yra menkas. Senesnių kaip du šimtai metų „išgyvenusių“ pastatų, išlikusiom nors iki antro aukšto sienomis per visą šalį suskaičiuotume kelis šimtus ir viskas. Toliau viskas ką matome mūsų spalvotuose senamiesčiuose tai XIX,XX amžiaus„Neo...stiliai“. Taip jau susiklostė, kad mūsų šalyje, kaimyninės tautos daugiau griovė ir plėšė, negu statė. Mūsų gamtiniai ištekliai, būtent mediena sąlygojo medinių pastatų išplitimą, o gaisrai, drėgnas klimatas, naikino viską kas tautos sukurta. Tad, jei išliko kokio vertingesnio pastato dalis, siūlyčiau įdėti visas pastangas, kad jį atstatytume maksimaliai atkurdami. Vakarų Europa, iš esmės, tai geopolitiniai regiono „nugalėtojai“, o tai jiems leido jau prieš šimtmetį atstatyti savo paveldo objektus ir tik po to sukurti tarptautines urbanistinio paveldo tvarkymo normas. Mes šalies tvarkyme stipriai vėluojame (tai mažai priklauso nuo mūsų norų) ir tai yra Lietuvos specifika.
Jaunus architektus norėtųsi matyti drąsesnius ir ryžtingesnius, galinčius atkurti ilgalaikes vertybes. Nebijokite vertinti taisyklių, kad ir kokie autoritetai būtų jas sugalvoja. Posakiu, kad „kiekviena karta palieka savo architektūrinį stilių“ netikėčiau, visi dabartiniai stiliai yra trumpalaikiai, vartotojiški. Kiekvienas atkurtas istorinis pastatas tai vertybė – gyvuosianti tiek kiek gyvuos tauta jį sukūrusi.Paskutinis taisė Ramūnas kns; 2012.06.13, 20:21.Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
www.airfoto.lt
Comment
-
Rugsėjo 7d. „Kauno dienos“ laikraščio priede „Santaka“ patalpintas E.Rūko straipsnis „Kauno tvirtovė: pradžia (I)“. Visas puslapis skirtas Kauno pilies atsiradimo ir sugriovimo peripetijoms atskleisti. Pilies istorija pateikta glaustai ir tvarkingai, nepraleidžiant esminių žinomų detalių. Straipsnis paremtas šviežiausiais archeologiniais kasinėjimais mieste (neskaitant paskutinių, šios vasaros fosos dugno kasinėjimų) ganėtinai aiškiai atskleidžia XIV a. pabaigos įvykių seką.
Kiek naujas ir intriguojantis straipsnio pavadinimas, po juo tarsi slepiasi istoriko E.Rūko įžvalga: Kauno pilį sieti su miesto, krašto įtvirtinimais. Besidomintiems istorija siūlau paskaityti, juolab, kad autorius yra vienas iš geriausių Kauno kraštotyrininkų, o jo darbais remiasi ir „sunkesvoriai“ šalies istorikai.
1954m.Paskutinis taisė Ramūnas kns; 2012.09.07, 22:02.Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
www.airfoto.lt
Comment
-
-
Rugsėjo pradžioje pradėti Kauno pilies laiptų tvarkymo darbai. Be to, pradėti tako, kuris sujungs pėsčiųjų tiltą su piliavietės pakraštyje esančiu asfaltuotu pėsčiųjų taku, projektavimo ir įrengimo darbai.
Planuojama, jog pilies aplinka bus baigta tvarkyti iki gruodžio mėnesio pradžios.
Pasak Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus atstovų, Kauno pilies laiptų šoninės plokštumos bus apmūrytos lauko rieduliais ir plytomis, o takas per piliavietę bus projektuojamas ir įrengiamas laikantis esamo pėsčiųjų tilto ašies. Žvyro ir dolomito skaldos mišinio takas sujungs pėsčiųjų tiltą su asfaltuotu pėsčiųjų taku šiaurės vakarų piliavietės dalyje.
Tako atkarpoje ties piliavietės vakarinės dalies šlaitu bus suprojektuotas ir įrengtas nuožulnus užvažiavimas į piliavietę, tinkamas pėstiesiems, neįgaliesiems bei aptarnaujančiam ir specialiajam transportui.
„Tvarkant pilies gerbūvį išryškinamas pačios pilies vientisumas. Tačiau pasitenkinti dabartine Kauno pilies būkle tikrai nevertėtų. Žiūrint į 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos perspektyvą, būtina pradėti organizuoti trečio pilies tvarkymo etapo darbus - atkurti pietvakarinį pilies bokštą bei sieną šalia Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios", - akcentavo Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Pasak Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Rimgaudo Miliukščio, pastaruosius 10 metų buvo vykdomi du Kauno pilies atstatymo etapai. Pirmajame buvo atkurtas pietrytinis pilies bokštas, o antrajame - pradėtas piliavietės aplinkos tvarkymas, iškirsti medžiai, suformuotas menamas piliavietės kontūras, šlaitai.
„Kitais metais ketiname prašyti lėšų pietvakarinio bokšto ir sienos atkūrimui. Taip pat planuojame parengti projektinius pasiūlymus, o vėliau ir techninius projektus archeologinių kasinėjimų metu rastų patalpų Kauno pilies bastėjoje panaudojimui. Ateityje šiose patalpose būtų galima eksponuoti pilies maketus, visus etapus, kaip pilis vystėsi", - pasakojo R. Miliukštis.
Comment
-
Kauno pilies prieigose bus nutiestas takas http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...akas-56-368191
Comment
Comment