Tie apšvietimo stulpeliai palei žemę švelniai tariant ne į temą. Patys betoniniai kubeliai sustatyti kreivai šleivai.
Kažko matyt nesuprantu, bet nesižiūri :/
Šiandien paskelbtas „Kauno piliavietės ir gretimų teritorijų sutvarkymo idėjos supaprastinto atviro projekto konkursas” neabejotinai pateks į istoriją. Panašu, kad nuo XIV amžiaus, kai Kauno pilis imta minėti kryžiuočių kariniuose „projektuose“, dar niekada jos likimas nebuvo nulemtas tokiu žaibišku greičiu – per tris savaites.
Ambicingas ilgai rengto konkurso tikslas – „atrinkti geriausią Kauno piliavietės ir gretimų teritorijų sutvarkymo architektūrinį-urbanistinį projektą, pateikusį teritorijos panaudojimo ilgalaikę viziją“, - kurį sau išsikėlė konkurso skelbėjai (VšĮ Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba KAUET ir Kauno miesto savivaldybė) skamba kaip ciniška pasala, turint omenyje, kad itin sudėtingam urbanistiniam – architektūriniam – istoriniam rebusui Kauno senamiestyje išspręsti skirta... vos 3 savaitės.
Ar ne paradoksalu, kad konkursas, kuriam rengtasi nuo ankstyvo pavasario (pirmasis svarstymas KAUET‘e – kovo 16), skiria ambicingo ir gilios analizės reikalaujančio projekto sukūrimui 3 savaites, kai tuo tarpu biurokratiniam konkurso sąlygų parengimui ir projektų įvertinimui numatyta net 37 savaitės.
Konkurso sąlygas rengusio KAUET‘o direktorė Jūratė Merkevičienė sakė portalui PILOTAS.LT, kad neįžvelgia nieko blogo, nes esą „architektai jau seniai žinojo apie konkursą ir galėjo jam pasiruošti iš anksto“... Sunku paneigti, gal kai kurie architektai ir pasiruošė, gal „labiausiai informuoti“ net ir projektėlius pasidėliojo iš anksto, tačiau ką tai turi bendro su „garbingo žaidimo“ standartais, nedrįstu garsiai ištarti.
Kad tokios skubotos architektūrinės spėlionės, į kurias dabar bandoma įvelti Kauno piliavietėje konkursuosiančius architektus, galėtų tapti solidžiomis ilgalaikėmis strategijomis, kuriomis pasitikėtų ir miesto valdžia, ir visuomenė, ir patys architektai – netikiu nė per plauką. Greičiausiai jos netaps ir kūnu – tolyn, į realizaciją vedančiais projektais, apjungiančiais sudėtingai susiklosčiusias gretimas piliavietei teritorijas.
Vienintelė tokių parodomųjų konkursų prasmė – imituoti tikrą į rezultatą orientuotą darbą ir urmu įsigyti pluoštą niekad nesudygsiančių vizualizacijų, kuriomis būtų galima kurį laiką užklijuoti valdžios kritikų akis.
O kol sprinto loterijos entuziastai nardo po Viešųjų pirkimų tarnybos tinklapius, ieškodami greičiausio Europoje architektūrinio ralio sąlygų, priminsiu, kad:
KONKURSO UŽDAVINIŲ YRA 11
1. Pateikti ekonomiškai ir socialiai argumentuotą teritorijos panaudos ilgalaikę programą apimančią architektūrinėmis priemonėmis išreikštą piliavietės ir gretimų teritorijų panaudojimo viziją;
2. Integruoti piliavietę į Senamiesčio struktūrą ir Santakos teritoriją erdviškai ir funkciškai;
3. Atsižvelgiant į piliavietės svarbą, kurti senamiesčio viešąją erdvę išplečiant piliavietės funkcinės galimybes ir pritaikant ją: a) istorijos, pažintinėms reikmėms; edukacinėms reikmėms; c) kultūrinėms reikmėms; d) pramoginėms reikmėms; e) reprezentacinėms reikmėms; f) šventinėms reikmėms; g) kasdienėms reikmėms; h) verslo reikmėms;
4. Rasti motyvuotą piliavietės erdvinį pavidalą, t.t., pateikiant principinį sprendimą dėl galutinio astatytos pilies vaizdo ir numatant buv. Žydų ligoninės neigiamo vizualinio poveikio neutralizavimo būdus;
5. Sustiprinti piliavietės funkcinį ir kompozicinė ryšį su Neries upe;
6. Rasti Neries kranto abipus piliavietės principinį sprendimą;
7. Sukurti piliavietės funkcinę ir erdvinę sąveiką su būsimu „Iki” kompleksu;
8. Integruoti į pateikiamą viziją pėsčiųjų tilto tarp Senamiesčio ir Vilijampolės statybos galimybę M.Valančiaus gatvės tąsoje ir įvertinti galinčius atsirasti tranzitinius pėsčiųjų srautus.
9. Eksponuoti pirmojo ir antrojo statybos laikotarpių pilies liekanas ir būdingą piliavietės kraštovaizdį bei argumentuotai apibrėžti išlikusio autento ir naujų siūlymų santykį;
10. Surasti galimybę įrengti papildomas technines ir ekspozicijų patalpas, kuriose galėtų būti eksponuojami retrospektyviniai pilies raidos maketai neįrengtoje bastėjos dalyje;
11. Piliavietės tvarkymo sprendimais prisidėti: formuojant kompleksišką senamiesčio viešųjų erdvių sistemą; kuriant upių pakrančių miestovaizdį su išilgai pakrantės ir statmenai jai einančiais funkciniais ir kompoziciniais ryšiais; formuojant senamiestį kaip specifinę kaimynystę; respektuojant senamiesčio urbanistinę struktūrą su istorinėmis dominantėmis ir centrais.
KONKURSO REIKALAVIMŲ YRA 9
1. VadovautisKPD Kauno teritorinio padalinio pateiktais reikalavimais ir rekomendacijos teritorijos tvarkymui (1 priedas);
2. Atsižvelgti į hidrografinių tyrimų (13 priedas) ir archeologinių tyrimų rezultatus (9 ir 10 priedai);
3. Įvertinti teritorijos gamtinius ypatumus (reljefas, Neries kaimynystė ir jos kranto ardymo grėsmė);
4. Įvertinti teritorijos urbanistinius ypatumus (Šv. Jurgio bažnyčios kaimynystė, buv. Žydų ligoninės neigiamas vizualinis poveikis, ryšiai su Rotušės aikšte, Katedra, Vytauto bažnyčia, Santakos parku, senaisiais panemunių ir panerių keliais);
5. Susipažinti su Kauno pilies atstatymo galimybių studija, aplinkotvarkos planu ir jau atliktais pilies fragmentų atstatymo bei jos teritorijos tvarkymo darbais;
6. Susipažinti su Kauno piliavietės eksponavimo analize (Kraštovaizdine studija);
7. Susipažinti su Kauno miesto bendrojo plano, teritorijos tarp P.Vileišio tilto, Jonavos g., Šauklių g. ir Šv. Gertrūdos g. Kaune detaliojo plano, rengiamo Santakos parko detaliojo plano sprendiniais ir Kauno Senamiesčio nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos specialiuoju planu (teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas);
8. Susipažinti su kūrybinių dirbtuvių Lituanica pateiktais siūlymais;
9. Susipažinti su kita prieduose pateikta Kauno pilies tyrimų ir ikonografine medžiaga.
Konkurso terminais: 2011 m. lapkričio mėn. 10 d. 15.00 val.
Konkurinių projektų pateikimo vieta: Architektų namai, VšĮ Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba, Vilniaus g. 22, Kaunas.
Nuojauta kužda, kad plėsis dabartinė "iki", esanti prie žiedo, iki restorano "Žemyn upe". Ir gerai, nes dabartinė tos teritorijos tarp "iki" ir pilies situacija baisiau nei baisi.
Nuojauta kužda, kad plėsis dabartinė "iki", esanti prie žiedo, iki restorano "Žemyn upe". Ir gerai, nes dabartinė tos teritorijos tarp "iki" ir pilies situacija baisiau nei baisi.
Ne visiems aišku kas yra ta Lituanikos konversija.
2009m. vyko konkursas pavadinimu LITUANICA, kurio metu ieškota geriausių urbanistinių ir architektūrinių idėjų vystyti teritorijai tarp Kauno pilies ir Petro Vileišio tilto.
O čia nugalėtojo projektas. Parduotuvės "iki" niekas lyg ir nemini.
Tai ta ir sakau, kad neaisku truputi, nes IKI parduotuve lyg ir yra tame Lituanicos komplekse. Neisivaizduoju kur kitur galetu plestis tas Iki "kompleksas"
Comment