Pagarba istorijai: Kauno pilis atgimsta
2010-04-07
Kauno miesto savivaldybės administracijos idėjos atkurti istorinį paminklą - Kauno pilį ir pritaikyti ją visuomenės poreikiams realizavimas jau įgauna pagreitį.
Projekto vertė - 1 mln. 16 tūkst. Lt.
Praėjusių metų birželio 19 dieną tarp Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Centrinės projektų valdymo agentūros ir Kauno miesto savivaldybės administracijos buvo pasirašyta Norvegijos finansinio mechanizmo projekto Nr. LT0077 „Kauno pilies atkūrimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams 2-asis etapas" įgyvendinimo sutartis. Pagal ją šis projektas turi būti įgyvendintas iki 2011 m. sausio 31 d.
Bendra šio etapo lėšų suma - 1 milijonas 16 tūkstančių litų. Jį finansuoja Norvegija (parama teikiama pagal EEE finansinį mechanizmą) ir Lietuvos Respublika. Kauno miesto savivaldybė skiria 15 procentų šios sumos.
Atstatymo nauda - įvairiapusė
Kauno pilies atstatymas labai reikšmingas keliais aspektais. Visų pirma tai leis užtikrinti optimalią Kauno miesto kultūros paveldo priežiūrą, išsaugojimą ir naudą visuomenei.
Atlikus archeologinius žvalgymus bus išryškintos piliavietės formos ir reljefas. Bus parengtas techninis projektas, atlikta jo ekspertizė. Istorinis objektas bus sutvarkytas kompleksiškai, leis tenkinti pažintinius ir kultūrinius visuomenės interesus.
Tikimasi, kad iš dalies atkūrus Kauno pilį ji taps turistų traukos centru, tarnaus miesto bendruomenės poreikiams - leis paįvairinti pramogų ar laisvalaikio formas. Pritraukus didesnius turistų srautus išaugs miesto biudžeto pajamos. Miesto verslininkams bus sudarytos galimybės vystyti ir plėtoti verslą, gerinti teikiamų paslaugų kokybę bei pasiūlą. Tai prisidės ir prie darbo vietų kūrimo.
Išlikę palyginti nedaug
Kauno pilis yra labai gražioje vietoje - senamiestyje, Nemuno ir Neries santakoje, kairiajame Neries krante. Tai seniausia mūrinė pilis Lietuvoje, pastatyta XIII a. antroje pusėje. Kauno antroji pilis - gotikos periodo aptvarinės pilies pavyzdys.
Iki šiol išlikęs pusiau uždaras kiemas, kurį riboja 2-3 m. pločio plytų akmenų siena, nedidelis rytinės sienos fragmentas su vartų arka ir iš dalies pažymėti rytinės ir vakarinės sienų kontūrai. Pietvakariniame kampe išliko kvadratinė bokšto apačia, o pietrytiniame kampe - apskritas iki ketvirto aukšto atkurtas bokštas, bastionas apie pietryčių bokštą, gynybinis griovys.
Numatomi pagrindiniai darbai
Šiame projekto etape numatoma labiau išryškinti piliavietės kontūrą, pagilinant gynybinius griovius, supilant šiaurės rytų kampe dalį piliavietės. Dabartinis pėsčiųjų takas, pagilinus fosas, nusileis ir pakils nedideliu puslankiu palei upę, atsitraukdamas nuo piliakalnio šiaurinėje pusėje.
Rytinės fosos rytinis krantas paliekamas toje pačioje vietoje. Formuojama fosa yra pagilinama apie 1,5 m. ir apsėjama veja. Pietinė fosa iki vakarinio kampo nekeičiama. Vakarinės fosos rytinis krantas pratęsiamas išilgai vakarinės sienos paliekant aikštelę iš išorės ir suformuojant šlaitus. Formuojamos fosos dugnas iškasamas nepilnai - 1,5 m dėl lėšų trūkumo.
Pilies teritorijoje pagal specialųjį planą iškeliami kai kurie medžiai, kurie trukdo formuoti fosas ir užstoja pilies mūrus. Sprendiniai pilies vertingosioms savybėms įtakos neturės. Kraštovaizdis bus praturtintas gynybinės architektūros žemės elementais.
Bus atstatytas tiltas
Pagal archeologinius tyrimus rytiniame griovyje ties nuplauta piliavietės dalimi buvo rastos tilto liekanos. Medinis elementas datuotas XVII amžiaus pradžia.
Pagal patikslintus archeologinių tyrimų duomenis tiltas bus atkurtas. Jis bus medinis, apipjautų rąstų, 3,5 m. pločio. Konstrukcija - statramstinė, derinta su metaliniais tvirtinimo elementais, atsižvelgiant į XXI amžiaus architektūrą, nudažyta tamsiais natūralių atspalvių dažais.
Tiltas gali būti ilgesnis, pasikeitus fosos rytinio šlaito vietai. Tilto paskirtis - pagrindinis įėjimas į pilies kiemą. Jo apkrova turi atitikti lengviesiems automobiliams, skirtiems aptarnavimui, važiuoti.
Šaltinis: http://www.kaunas.lt/index.php?2217992730
2010-04-07
Kauno miesto savivaldybės administracijos idėjos atkurti istorinį paminklą - Kauno pilį ir pritaikyti ją visuomenės poreikiams realizavimas jau įgauna pagreitį.
Projekto vertė - 1 mln. 16 tūkst. Lt.
Praėjusių metų birželio 19 dieną tarp Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Centrinės projektų valdymo agentūros ir Kauno miesto savivaldybės administracijos buvo pasirašyta Norvegijos finansinio mechanizmo projekto Nr. LT0077 „Kauno pilies atkūrimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams 2-asis etapas" įgyvendinimo sutartis. Pagal ją šis projektas turi būti įgyvendintas iki 2011 m. sausio 31 d.
Bendra šio etapo lėšų suma - 1 milijonas 16 tūkstančių litų. Jį finansuoja Norvegija (parama teikiama pagal EEE finansinį mechanizmą) ir Lietuvos Respublika. Kauno miesto savivaldybė skiria 15 procentų šios sumos.
Atstatymo nauda - įvairiapusė
Kauno pilies atstatymas labai reikšmingas keliais aspektais. Visų pirma tai leis užtikrinti optimalią Kauno miesto kultūros paveldo priežiūrą, išsaugojimą ir naudą visuomenei.
Atlikus archeologinius žvalgymus bus išryškintos piliavietės formos ir reljefas. Bus parengtas techninis projektas, atlikta jo ekspertizė. Istorinis objektas bus sutvarkytas kompleksiškai, leis tenkinti pažintinius ir kultūrinius visuomenės interesus.
Tikimasi, kad iš dalies atkūrus Kauno pilį ji taps turistų traukos centru, tarnaus miesto bendruomenės poreikiams - leis paįvairinti pramogų ar laisvalaikio formas. Pritraukus didesnius turistų srautus išaugs miesto biudžeto pajamos. Miesto verslininkams bus sudarytos galimybės vystyti ir plėtoti verslą, gerinti teikiamų paslaugų kokybę bei pasiūlą. Tai prisidės ir prie darbo vietų kūrimo.
Išlikę palyginti nedaug
Kauno pilis yra labai gražioje vietoje - senamiestyje, Nemuno ir Neries santakoje, kairiajame Neries krante. Tai seniausia mūrinė pilis Lietuvoje, pastatyta XIII a. antroje pusėje. Kauno antroji pilis - gotikos periodo aptvarinės pilies pavyzdys.
Iki šiol išlikęs pusiau uždaras kiemas, kurį riboja 2-3 m. pločio plytų akmenų siena, nedidelis rytinės sienos fragmentas su vartų arka ir iš dalies pažymėti rytinės ir vakarinės sienų kontūrai. Pietvakariniame kampe išliko kvadratinė bokšto apačia, o pietrytiniame kampe - apskritas iki ketvirto aukšto atkurtas bokštas, bastionas apie pietryčių bokštą, gynybinis griovys.
Numatomi pagrindiniai darbai
Šiame projekto etape numatoma labiau išryškinti piliavietės kontūrą, pagilinant gynybinius griovius, supilant šiaurės rytų kampe dalį piliavietės. Dabartinis pėsčiųjų takas, pagilinus fosas, nusileis ir pakils nedideliu puslankiu palei upę, atsitraukdamas nuo piliakalnio šiaurinėje pusėje.
Rytinės fosos rytinis krantas paliekamas toje pačioje vietoje. Formuojama fosa yra pagilinama apie 1,5 m. ir apsėjama veja. Pietinė fosa iki vakarinio kampo nekeičiama. Vakarinės fosos rytinis krantas pratęsiamas išilgai vakarinės sienos paliekant aikštelę iš išorės ir suformuojant šlaitus. Formuojamos fosos dugnas iškasamas nepilnai - 1,5 m dėl lėšų trūkumo.
Pilies teritorijoje pagal specialųjį planą iškeliami kai kurie medžiai, kurie trukdo formuoti fosas ir užstoja pilies mūrus. Sprendiniai pilies vertingosioms savybėms įtakos neturės. Kraštovaizdis bus praturtintas gynybinės architektūros žemės elementais.
Bus atstatytas tiltas
Pagal archeologinius tyrimus rytiniame griovyje ties nuplauta piliavietės dalimi buvo rastos tilto liekanos. Medinis elementas datuotas XVII amžiaus pradžia.
Pagal patikslintus archeologinių tyrimų duomenis tiltas bus atkurtas. Jis bus medinis, apipjautų rąstų, 3,5 m. pločio. Konstrukcija - statramstinė, derinta su metaliniais tvirtinimo elementais, atsižvelgiant į XXI amžiaus architektūrą, nudažyta tamsiais natūralių atspalvių dažais.
Tiltas gali būti ilgesnis, pasikeitus fosos rytinio šlaito vietai. Tilto paskirtis - pagrindinis įėjimas į pilies kiemą. Jo apkrova turi atitikti lengviesiems automobiliams, skirtiems aptarnavimui, važiuoti.
Šaltinis: http://www.kaunas.lt/index.php?2217992730
Grožis...
PPP
Comment