Tas "patobulinimas" su tuo kūgišku "kažkuo" sugrąžina mane į vaikystę - blokinių namų kiemuose, už kampo su giros cisterna, dėdžių primyštose smėlinėse stovėdavo raketos formos vaikų čiuožyklos - ČIUOŽYKLA "RAKETA". Tokios su apvalaina landa apačioj ir tokia pat viršuj - pro pirmą įlendi, pro antrą išliuoži. Kas nematė, sovietiniuose filmuose dar kartais ir šiandien jas parodo. Tos raketos "skraidindavo į kosmosą", nes ten būdavo labai patogu "na trajich". Tuoj jos ir garsėjo.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Kauno pilies atstatymas
Collapse
X
-
Parašė Gator Rodyti pranešimąAs isivaizduoju, kad ministras turi kazkokiu patareju, atsakingu uz sritis, kurias jie ismanoDINGĘS MIESTAS - MERKINĖ <<
Comment
-
Parašė music Rodyti pranešimąJuokėsi juokėsi kauniečiai iš valdovų rūmų, kiču, š...du ir visaip kitaip negražiai vadino ir prisijuokavo
Comment
-
Parašė music Rodyti pranešimąJuokėsi juokėsi kauniečiai iš valdovų rūmų, kiču, š...du ir visaip kitaip negražiai vadino ir prisijuokavo
Comment
-
tiesa sakant - valdovu rumus po AMB mirties reiktu jo garbei ir pavadint.
Kaune, manau, butu galima pavadinima parduoti (parama miesto biudzetui). butu, pvz, "Kauno grudu pilis"Paskutinis taisė dariuks; 2009.06.12, 08:17.
Comment
-
Pasityčiojimas iš Kauno pilies
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/...hp?id=22696456
Tomas Baranauskas, www.DELFI.lt
2009 birželio mėn. 18 d. 00:10
Tomas Baranauskas
Istorijos paveldas? Nusispjaut į jį – jis naudingas nebent kaip pretekstas. Štai stovėjo pilis Kauno centre apleista, stumdoma nuo vieno šeimininko prie kito, niekam nereikalinga.
Regis, Kauno pilis, kaip viduramžių architektūros paminklas, skaičiuoja paskutines savo dienas. Jau suplanuota kaip niekad įžūli intervencija jos gal ir nesunaikins, bet ilgam suniokos jos vaizdą. Ant senosios pilies pagal architekto Kęstučio Mikšio projektą bus pastatytas modernus metalinis karkasas, laikantis ore kybančias plytas.
Ir šį modernios architektūros „šedevrą“ dargi drįstama pavadinti „Kauno pilies rytinio bokšto su sienomis ir bastionu atkūrimu“.
Gyvename devalvuotų žodžių pasaulyje, tad galėtume ir nesistebėti, jog žodis „atkūrimas“ visai nebūtinai reiškia atkūrimą. Gyvename ir pinigų kulto laikais, tad bet kokie prieštaravimai šiam barbariškam statiniui iš karto įtariami pasikėsinimu į didžiausią vertybę ir net šventenybę – minėtajam pilies „atkūrimui“ jau skirtus Norvegijos ir kitų fondų 2 milijonus ir laukiamus 20 milijonų litų. Esą jei gaišime laiką kažkokioms „beprasmiškoms“ diskusijoms apie šį projektą, pinigai nuplauks. Kas gali būti baisiau?
Tad autoritetingi „ekspertai“ – architektų klano, savivaldybės ir kultūros paveldo klerkų atstovai, greituoju būdu pasitarę, pasidalinę komplimentais ir maloniu svaiguliu dėl savo genialumo, jau nutarė visam tam „atkūrimui“ pritarti. Kaip sakoma birželio 4 d. oficialiai paskelbtame pasitarimo protokole, šis šou surengtas siekiant Kauno pilies „atkūrimo“ projektą „apsaugoti nuo politinių spekuliacijų ir kitokios silpnaprotystės“, protokole taip pat gausu ir nuorodų į „kičinį Vilniaus valdovų rūmų variantą“, kuriuo, esą, šį kartą sekama nebus. Deja, taip. Šį kartą bus daug baisiau.
Kol ne vėlu, bet kokiems atstatymams reikėtų paskelbti moratoriumą, nes mūsų architektų – bent jau tų, kurie prastumia savo idėjas, – sugebėjimas ką nors atkurti degraduoja neįtikėtinu greičiu. Dar Trakų pilyje stengtasi kruopščiai dėlioti plytas, pagal viduramžių technologijas atkuriant skliautus ir kitas architektūrines detales. Valdovų rūmuose skliautai išlankstyti iš vielos ir aptinkuoti. O Kauno pilį jau turėtų užgožti modernaus architekto fantazija su stiklo, metalo ir kabančių plytų sienomis.
Aš neklausiu, kaip po viso to atrodys Kauno pilis. Ar kas pagalvojo bent, kaip atrodys Kauno senamiestis? Peršviečiamos sienos nelabai būdingos senamiesčių architektūrai. Visa tai gidai kažkaip turės paaiškinti nieko nesuprantantiems turistams. Kertu lažybų, kad tokių pilių jie dar nebus matę, kad ir kaip mūsų pseudoekspertai dangstytųsi įvairiomis chartijomis ir savo tariamu profesionalumu bei modernios paveldosaugos idėjomis. Vietoj to jie gal galėtų pasiūlyti aplankyti bent vieną objektą, kur viduramžių pilis būtų atstatyta pagal tokį modelį, koks siūlomas Kaunui? Nes man, pavyzdžiui, kol kas tokios neteko matyti.
Šiurpiausią vaizdelį iki šiol teko surasti tik Lydos pilyje, kuri bent jau iš išorės atrodo visai neblogai. Atkurtas pilies bokštas iš raudonų plytų nieko labai blogo lyg ir nežada. Šiurpoka užėjus tik į vidų. Lydos muziejaus direktorė tai supranta. Po pusę kiekvieno bokšto aukšto vidinės patalpos užima į viršų kylantys gelžbetoniniai laiptai (atitinkamos formos ir lubos). Tai – statybininkų išmonė ir „mūsų skausmas“, kaip sako muziejaus direktorė. Ji teigia, jog nuo turistų iš Lietuvos niekada neslepianti, kad statybininkai čia daug ko pridirbo. Galės nusiraminti, kai pamatys, ką K. Mikšys su kompanija padarys Kauno pilyje. Tuomet prieš turistus iš Lietuvos galės net pasididžiuoti: gal tie statybininkai ir ne viską teisingai padarė, bet su tuo, kas vyksta Lietuvoje, vis tiek nepalyginsi!
Kai vyko ginčai dėl Vilniaus valdovų rūmų, vienas iš jų atstatymo šalininkų argumentų buvo paminklosauginis: Valdovų rūmai bus gaubtas, padėsiantis apsaugoti atkastus autentiškus rūsius. Priešingos pusės argumentai, beje, irgi buvo paminklosauginio pobūdžio. Visi ginčai sukosi tik apie tai, ką daryti su atkasta autentika. Tai iš tiesų buvo problema, nes visko palikti taip, kaip atkasta, iš tiesų nebuvo galima. Užkasti? Uždengti lengvu gaubtu, kuris kuo mažiau pažeistų autentiškas rūmų liekanas? O gal geriausias gaubtas – rūmai? Ar tiesiog atstatyti rūmus „kaip buvo“, sujungiant naują mūrą su senojo liekanomis? Visos diskusijos sukosi apie tai.
Šiame kontekste kyla paprastas klausimas: o kokia problema kilo Kauno piliai? Ką nori apsaugoti arba parodyti K. Mikšys savo projektu? Apsaugoti turbūt nieko. Tiems pilies likučiams, kurie išliko iki mūsų dienų, niekas negresia. Bent jau negrėstų, jei nebūtų atsiradę tokių „atkūrimo“ projektų ir pinigų. O gal siekiama šviečiamųjų tikslų – parodyti visuomenei, kaip pilis atrodė senovėje? Čia jau net nebejuokinga. Juk sukurtas toks variantas, kad ir kvailiui būtų aišku, jog jokia pilis jokiais laikais taip neatrodė ir atrodyti negalėjo.
Įsisavinti pinigus. Kuo greičiau ir kuo daugiau. Štai tas leitmotyvas, kuris verčia kurti tokius projektus, už juos kovoti, juos prastūminėti, pajungiant visus klaninius ryšius. Štai kada pasigirsta saldus savų „ekspertų“ choras su išdidžios paniekos gaidelėmis „nepašvęstųjų“ ir klanui nepriklausančių asmenų nuomonių atžvilgiu.
Istorijos paveldas? Nusispjaut į jį – jis naudingas nebent kaip pretekstas. Štai stovėjo pilis Kauno centre apleista, stumdoma nuo vieno šeimininko prie kito, niekam nereikalinga. Net sovietmečiu joje veikusios kuklios ekspozicijos niekas nenorėjo atkurti. Kam tie rūpesčiai? Visuomenėje pasigirdo balsų, kad reikėtų tą pilį atstatyti. Na, įkūrė joje bent turizmo informacijos centrą.
Ir štai atsirado pinigų. Atsirado ir noras padaryti bet ką, kad tie pinigai suplauktų į tinkamas kišenes. Buvo suvaidinta konsultacija su visuomene. Visuomenė naiviai pareiškė nuomonę, kokios pilies norėtų. Aišku, norėtų visos ir tokios „kaip buvo“. Dabar jau antras etapas – galima spjauti tai „kvailai“ visuomenei į veidą ir pareikšti: „Man atrodo keisti visuomenės nurodymai architektams, kaip reikia projektuoti“. Taip be užuolankų minėtame „ekspertų“ pasitarime pasakė architektas-modernistas Saulius Juškys.
Deja, tikrai niekas nežino kaip ta pilis atrodė – tai tiesa. Apie ją žinoma dar gerokai mažiau nei apie Vilniaus valdovų rūmus. Nežinomas net bendras pilies planas – daugiau kaip pusę jos pasiglemžė Neris. Bet tai dar nesuteikia teisės ant išlikusios pilies dalies statyti bet kokią „kabančių plytų“ viziją, kuri neva padės atskirti autentą nuo naujadaro. Dar geriau „atskirti autentą“ pavyktų, jeigu pilis būtų statoma iš tuščių „bambalių“, kurių turėjo daug susikaupti tokio kūrybinio proceso metu. O kad darant su pilimi bet ką bus suniokotas Kauno simbolis, – tai tik smulkmena. Ne Kauno pilis yra šiuolaikinių Kauno architektų puoselėjama vertybė. Deja, ne ji.
„DELFI“Paskutinis taisė Vidma; 2009.06.22, 12:06.
Comment
-
Bokšto liekanos primena pilies žūtį
Šalia Kauno pilies dirbantys archeologai buvo nustebinti, kai, tikėdamiesi atrasti krūvą akmenų, pirmosios pilies bokšto vietoje aptiko buvusio statinio fragmentus.
Išsipildė sena svajonė
"Maloniai nustebome, kai aptikome nemažą dalį išlikusio pastato. 1994 m. pilies griovyje esame aptikę pilies liekanų. Tikėjausi, kad ateityje pavyks rasti ir daugiau. Praėjus penkiolikai metų ši svajonė išsipildė", – apie archeologų atradimą pasakojo Kauno pilies archeologiniams darbams vadovaujantis Algirdas Žalnierius.
Atkastas bokštas beveik neliestas nuo tų laikų, kai Kauno pilį 1362 m. užėmė kryžiuočiai ir ji buvo sugriauta. Net bokšto griūties vietoje akmenys liko beveik nepajudinti.
"Tai vienas iš nedaugelio objektų, apie kurio sugriovimo datą galima kalbėti labai tiksliai. Kryžiuočių kronikos smulkiai aprašo, kad balandžio mėnesį atšventė Velykas, sugriovė pilį ir išplaukė namo", – kryžiuočių kronika rėmėsi A.Žalnierius.
Archeologas pabandė atspėti ir pilies užėmimo dieną – tai galėjo įvykti apie balandžio 5 d.
Seniausias mūras Kaune
Atkastas pilies bokštas yra pats seniausias išlikęs mūras Kaune ir vienas seniausių Lietuvoje. Jį galima lyginti tik su Senųjų Trakų radiniais ir Vilniaus Žemutine pilimi.
Bokšto atradimas pakoregavo Lietuvos pilių istoriją. Išsiaiškinta, kad statinys buvo vientisas monolitas, į jo viršų vedė tik siauri laiptai. Panašių bokštų Lietuvoje daugiau nėra.
"Bokštas sukrautas iš akmenų, jokių ertmių, išskyrus laiptelius, jame nėra. Lietuvoje panašių mūrų iki šiol nebuvo rasta", – pasakojo A.Žalnierius.
Pagrindinės statybinės medžiagos, naudotos statant pilį ir jos bokštus, buvo akmenys ir kalkės.
1958 m. tiesiant drenažą dalis nugriuvusio pilies mūro buvo perkasta. A.Žalnierius teigia, kad laikas įrodė, jog drenažo šioje vietoje nereikėjo. Atliekant kasinėjimus lijęs lietus susigėrė į žemę.
"Mano mokytojas Karolis Mekas, tyrinėjęs pilį nuo 1955 iki 1961 m., jau tada ataskaitoje rašė, kad tiesiant drenažą buvo išardytos seniausios pilies liekanos", – prisiminė archeologas.
A.Žalnierius džiaugiasi, kad tais laikais drenažą tiesę darbininkai palietė tik nugriautą bokšto dalį, o išlikusios nepalietė.
Tipiška Europos pilis
Archeologai, kasinėdami bokšto liekanas, be mūro, nesitikėjo rasti kitų archeologinių radinių. Todėl rastus vėlyvesnių laikų radinius A.Žalnierius vadina atsitiktiniais.
"Žmonės šioje vietoje negyveno, tik praeidavo pro šalį, todėl rasti ypatingų archeologinių radinių nesitikėjome. Rastas archeologines iškasenas vadiname atsitiktinėmis – tai koklių šukės ir keraminių indų liekanos. Visi radiniai yra susiję su bastėjos statyba XVI a.", – pasakojo A.Žalnierius.
Archeologai mano, kad iki šių dienų pirmasis bokštas išsilaikė nepaliestas, nes statant paskutinę Kauno pilį buvo praplėsta pilies aikštelė ir bokšto liekanos atsidūrė po žemėmis.
"Bokšto matmenys turėję būti 11x11 m. Tai standartas, kuris tuo metu galiojo visoje Europoje. Bokšto paskirtis – saugoti gynybinį griovį, jo aukštis galėjo siekti iki 11 m", – apie technines charakteristikas pasakojo A.Žalnierius.
Autentiška pilis – utopija
Pagal archeologinių tyrinėjimų nuostatas atrastos mūro liekanos turėtų vėl būti užkastos žemėmis, tačiau svarstomos ir kitos idėjos.
"Galbūt pavyks palikti bokšto atodangą. Dabar vyksta kvaila diskusija, kad Kauno pilį reikia atstatyti iš autentiškų medžiagų. Šį bokštą mes galėtume atkurti iš tikrai autentiškų medžiagų. Surinksime nugriuvusio bokšto akmenis, sudėsime į krūvą ir užkasime, o kai ateis laikas, bokštą bus galima padaryti iš tikrų akmenų", – ironizavo archeologas.
Kai kurių istorikų kritiką, kad prasidėsiantis pilies silueto atkūrimas taps kiču, o tvirtovę galima būtų atstatyti autentiškai, A.Žalnierius vadina nepagrįsta.
"Į paminklosaugos darbą kišasi visi, kas netingi. Juk pilies projektą rengė ne iš gatvės pasamdyti žmonės, o specialistai. Mes neturime duomenų, kaip pilis atrodė, todėl atstatyti ją būtų kvaila. Užtenka silikatinių Valdovų rūmų. Dabartiniu projektu būtų atkurtas pilies siluetas, išsaugant originalias pilies detales ir buvusius restauracijos darbus. Kaune bus atkurtas pilies miražas, įvaizdis, kuris pagražins miesto Senamiestį", – įsitikinęs A.Žalnierius.
Pasak A.Žalnieriaus, archeologų atkastas naujas erdves galima būtų panaudoti visuomenės poreikiams, rengti ekspozicijas ar net įkurti kavinę.
--------------------------------------------------------------------------------
Mūšiui rengėsi kruopščiai
Kryžiuočiai Kauno pilies puolimą planavo kruopščiai. Dar prieš metus iki pilies sugriovimo, jie pasiuntė žvalgus, kurie įvertino tvirtovės gynybines galimybes ir saviškiams pranešė, kad Nemuno ir Neries santakoje iškilo nauja mūrinė pilis.
"Kryžiuočiai sukvietė riterius iš Italijos, Prancūzijos ir Anglijos, prie jų prisidėjo Livonijos ordinas. Kryžiuočių sostinėje Marienburge buvo pagamintos apgulos mašinos ir bokštai su mediniais ratais. Tai gana įspūdingi pilių šturmavimo įrenginiai, kuriuos kryžiuočiai atplukdė laivais ir surinko čia, vietoje. Pilies šturmui buvo rengiamasi visu rimtumu. Lietuvoje tai vienintelė pilis, kuri ilgiau nei mėnesį atlaikė kryžiuočių šturmą, – Vilnius niekada nebuvo paimtas, bet tai vis dėlto buvo sostinė", – pasakojo archeologas Algirdas Žalnierius.
Kryžiuočių ordino kronika mini, kad toks pat bokštas, užimant Kauno pilį, buvo nugriautas prie Neries. Archeologų bandymai surasti kitus pilies bokštus baigėsi nesėkme.
Kryžiuočių ordino kronikos duomenimis, Kauno pilyje žuvo apie 3500 lietuvių ir į nelaisvę buvo paimtas Kęstučio sūnus Vaidotas. Tačiau ordino duomenimis A.Žalnierius nėra linkęs tikėti. Archeologas įsitikinęs, kad tais laikais daugelis pergalių ir karinių žygių buvo smarkiai išpučiami ir duomenis galima laikyti tų laikų karine propaganda.
"Pilies dydis buvo apie 5 tūkst. kv. m, o 3500 žmonių tokioje nedidelėje teritorijoje, atmetus kieme buvusius pastatus, negalėjo sutilpti. 1 kv. m turėjo būti po vieną žmogų – tai nerealu. Toje pačioje Kryžiuočių ordino kronikoje pateiktas lietuvių belaisvio pasakojimas, kuriame jis teigia, kad pilyje žuvo 350 žmonių. Tuo metu visi meluodavo, kaip tik galėdavo", – užsiminė archeologas.
Pasak A.Žalnieriaus, puolant pilį galėjo dalyvauti apie 4 tūkst. kryžiuočių, nes skaičiuojama, kad piliai užimti reikalinga dešimt kartų didesnė jėga už pilį ginančiąją.
Deja, sunku nesutikti su archeologo nuomone apie pilies atkūrimą. Tik ne visi žmonės supras, kad tai tik miražas. Kai kuriems reikia plytų ir akmenų t.y "Valdovų rūmų Nr.2"Rieda gatvėmis, keliais, laukais mėlyna citrina - pagauk, jei sugebėsi...
Comment
-
Parašė maserati Rodyti pranešimąĮdomiai įdomiai, bet jaučiu originaliosios pilies autoriai riebiai nusikeiktų, pamatę šį kičą:
Atvaizdas
Rieda gatvėmis, keliais, laukais mėlyna citrina - pagauk, jei sugebėsi...
Comment
-
Parašė maserati Rodyti pranešimąĮdomiai įdomiai, bet jaučiu originaliosios pilies autoriai riebiai nusikeiktų, pamatę šį kičą:
Atvaizdas
Comment
-
apie ta pati, tik kad video:
Kauno pilyje - netikėtas archeologų atradimas
http://www.lrytas.lt/videonews/?id=12456893721245181476
Comment
-
Is pradziu galvojau nu ir kicas, is kitos puses archeologas gerai paporino. Visgi simboliskai reprezentuos kadaise buvusia pili. Aisku, o kai kas nors kur nors vyksta iskart pradedama ieskoti nusikalteliu ir nutekejusiu pinigu. Bet juk visada taip pas mus vyko ir vyksta Bent pasidziaugt tuom jog kazkas daroma apskirtai.
P.S. man kazkaip mieliau jeigu paliktu kaip like, ir kaip minejo Depeche, apsvietima sutvarkytu ir aplinka ir to per akis. O ka tvarkyt tai tikrai yra
Comment
Comment