Parašė Čikupakas
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Kauno pilies atstatymas
Collapse
X
-
Padegtas Kauno pilies bokštelis
Apie 17 val. užsiliepsnojo Kauno pilies bokštelis. Pirminiais duomenimis, įtariamas tyčinis padegimas. Skubiai atvažiavę ugniagesiai gelbėtojai liepsną skubiai užgesino.
Vienas svarbiausių miesto istorinių simbolių ne kartą kentėjo nuo vandalų. Senamiestyje mėgsta lankytis agresyviai nusiteikusios jaunuolių gupės.Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Comment
-
https://pirkimai.eviesiejipirkimai.l....asp?PID=59715 maniau, gal dar ką nors tvarkys, bet panašu, kad tiesiog piliavietės "reklamavimo" paslaugos, devizų kūrimas ir panašūs niekai...tik nesupraskit manęs teisingai...
Comment
-
Teritorijos prie Kauno pilies pertvarkymo idėjos įgauna naujų bruožų
http://www.architektusajunga.lt 2011-10-20
Laikinosios sostinės senamiestyje, tarp Kauno pilies ir P.Vileišio tilto esančios teritorijos su „Lituanica“ gamyklos, komerciniais pastatais ir autobusų aikštele konversijos idėjos vėl atgaivinamos ir plėtojamos toliau.
Pagal prieš kelis metus Kaune vykusias architektūrines, urbanistines kūrybines dirbtuves-kviestinį konkursą laimusios tarptautinės komandos „Maxwan“projektą zona turėtų tapti daugiafunciniu traukos centru su gyvenamąja, visuomenine, komercine paskirtimis ir visuomeniniam naudojimui pritaikyta pakrantės zona.
Kauno miesto savivaldybės užsakymu, remiantis „Maxwan“ projektu jau rengiamas detalusis planas (Kauno miesto savivaldybė, UAB "Megapilė", AB "Ūkio bankas", AB " Lesto", UAB "Kauno švara". Rengėjas AB "Miesto planas", PV- Evaldas Barzdžiukas), su kurio sprendiniais neseniai buvo supažindinta Kauno architektūros-urbanistikos ekspertų taryba.
Pabrėžę, jog miesto ir upės ryšys šioje teritorijoje itin svarbus, ekspertai pastebėjo, jog konkursiniame „Maxwan“ projekte pateiktas sprendimas platinti gatvę ties pėsčiųjų tiltu – pozityvus, o detaliajame plane siūloma užstatymo išklotinė – pernelyg tanki, nutraukianti vizualinius ryšius tarp senamiesčio ir Neries upės. Ekspertų nuomone, būtina konkrečiai ir argumentuotai išdėstyti dominantes paupyje, taip pat – leisti aukščių įvairovę kvartalo viduje.
Kauno senamiesčio pakraštyje esančioje teritorijoje kai kurie ekspertai pasiūlė išlaikyti senamiestišką mastelį ir dvasią, projektuojant trapesnę kvartalų struktūrą, išryškinant kvartalų vidaus erdvių ryšius, lygiagrečius Neries upei.
Pritarę, jog Kauno pilies kaimynystėje turėtų būti plėtojama visuomeninė-kultūrinė paskirtis, ekspertai sukritikavo spendimą kitame teritorijos gale, tarp Jonavos gatvės Vileišio tilto esančio transporto žiedo vietoje, statyti garažo pastatą – toje vietoje turėtų iškilti reprezentatyvūs pastatai.
Automobilių statymo problemos sprendimo alternatyva – požeminė aikštelė – ekspertų įvertinta vykęs sprendimas, tačiau jį detalizuojant būtina tiksliai numatyti įvažiavimus ir išvažiavimus, atkreipiant dėmesį į itin problematišką įvažiavimą prie Kauno pilies.
Vertindami detaliojo plano sprendinius, Tarybapastebėjo, jog nutolta nuo konkursiniame darbe pateiktų užstatymo parametrų (užstatymo tankis gerokai padidėjo) ir tūrinio erdvinio sprendimo, o tai ne tik kelia klausimą dėl korektiškumo autorių atžvilgiu, bet ir gali sumenkinti kuriamos aplinkos kokybę.
Comment
-
Kauno pilies pagrindinis tyrinėtojas A.Žalnierius prisikasė prie įspūdingų radinių. Atrasti puikiausiai išsilaikę gynybinio griovio sutvirtinimo medinės konstrukcijos. Panašu, kad atrastos ir puikiausiai išsilaikę medinio tilto atramos. Stebina ir kokybė medinių konstrukcijų prasidedančių žemiau rastinių sutvirtinimų, maždaug 3,5m gylyje nuo dabartinio griovio dugno. Tai atskleidžia tuometinių miestiečių statybos sugebėjimus, leidžia geriau įsivaizduoti XVII a. medinius miesto statinius. Panašu, kad atrastos didžiausios medinės gynybinės konstrukcijos Lietuvoje.
Nors šiandien šeštadienis tyrinėjimai tęsiasi ir matyt archeologas Algirdas Žalnierius kasinėjimų vietą paliks paskutinis. Sėkmės.
Ištrauka iš Kauno dienos straipsnio:
Archeologai nebe pirmą Kauno pilies istoriją tikslina rausdamiesi po žeme. Greta naujai pastatyto medinio tilto į pilį baigti archeologiniai kasinėjimai buvo vaisingi – pažėrė ir radinių, ir naujų žinių.
„Atkasėme XVI a. antros pusės medinius hidrologinius įrenginius, kurie, greičiausiai, nukreipdavo nuo bastėjos potvynio vandenį. Tuo pačiu jie atliko ir gynybinę funkciją“, - rezultatu džiaugėsi tyrimams vadovaujantis Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto darbuotojas Algirdas Žalnierius.
Pušinių rąstų sutvirtinimai, pasak archeologo, yra įdomūs. Apačioje, kad rąstai nesikilnotų, dėtas labai stambus tąšas, jis prikaltas ąžuoliniais rąstais. Kai kur, pastebėjo archeologas, net vinys yra įkaltos, ko anksčiau nebuvo rasta. Spėjama, kad rąstai potvynio vandeniui sulaikyti statyti XVI a. antroje pusėje.
Paaiškėjo, kad virš įstrižų rąstų atkasta tvora statyta daug vėliau. Tai yra, kai rąstais sutvirtintas griovys buvo visiškai užpiltas. Vilniaus žemutinėje pilyje medinius radinius tyrę dendrologai, pasak A.Žalnieriaus, patikslins prie Kauno pilies rastų medinių įrenginių datas.
Virš hidrologinio įrenginio matomos tvoros paskirtis – gynyba. Tuo archeologas neabejoja, nes naudoti labai stambūs rąstai. „Tai ne paprastas įrenginys, o toks, kad priešams būtų sunkiau patekti į pilį. Jau visiškai aišku, kad šie radiniai su tiltu nieko bendra neturi“, - prieš 17 metų iškeltą tilto į pilį egzistavimo versiją galutinai paneigė A.Žalnierius.
Pastarieji kasinėjimai buvo įdomūs ir kitais – odiniais radiniais. Pradžioje archeologai rado odinių batų likučių, o vėliau rasta odinė, minkštu turiniu kimšta kvadratinė, maždaug 6 cm skersmens „pagalvėlė“. Šio unikalaus radinio paskirtis kol kas neaiški.
„Nusiuntėme nuotraukas į Vilnių, niekas nežino, koks tai daiktas. Siųsime nuotraukas odos specialistams į Varšuvą“, - atskleidė archeologas.
Šiuos archeologinius tyrimus jis laiko labai sėkmingais, nes pirmą kartą rasta tiek medinių įrenginių, kurie būtų taip gerai išsilaikę.
„Tikiuosi, sudominsime savivaldybę ir gausime finansavimą tolimesniems kasinėjimams. Būtų smagu tęsti rastos XV a. mūrinės sienos kasinėjimus. Ten gali būti labai daug staigmenų, kurios papildytų mūsų pilies istoriją“, - spėjo archeologas, daugybę metų dirbantis Kauno piliavietėje.
Atkasti sluoksniai, keramikos šukės rodo, kad Kauno pilis funkcionavo dar ir XVII a. antroje pusėje. Mat anksčiau būta nuomonių, kad tuo metu ji buvo apleista. „Jei ne gynybinį, tai bent administracinį vaidmenį ji atliko“, - pridūrė A.Žalnierius.Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
www.airfoto.lt
Comment
-
Parašė Gator Rodyti pranešimąO tai koks ten aukstingumas to projekto viso? Toks ispudis, kad vos kokie 2-3 aukstai. Vel padirbejo "paveldosaugininkai" su savo tvirtoves miesto idejomis (neduok dieve aukstesnis pastatas isdygs, uzgos ta, uzgos ana)
Comment
-
Kitą vertus, gerai, kad užkasam nes tokie dalykai Lietuviškom sąlygom nyksta akyse, kaip pavyzdį galiu pateikti Krėvos pilį, kuri nuo 20a. Pražios lyg pabaigos sunyko daugiau, nei per 17a.-19a. O jeigu daryti kažką rimčiau, tai visuomet galimą atkasti ir daryt ką nors. Šiandienai jau padarytas labai didelis žingsnis į priekį, perspektyvas pilis turi pakankamai geras, o ateities kartos galės eiti net toliau atkuriant pilį.Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Comment
Comment