Aš ir nesakau, jog XIX a. buvo kas blogai...priešingai aš XIX a. ypač pirmąją jo pusę tiesiog dievinu, tačiau viskas turi turėti ribas...grožis yra santykinis dalykas...tai kas tinka pvz., XIX a. nelabai tinka XX a. ar XXI a. kaip kad XXI a. modernistika netinka XIX ar XVIII a....prieš patį amžių nieko blogo neturiu ir niekada neturėjau, gink dieve.
Kas tinka/netinka reikėjo tais amžiais ir spręst. Mūsų senamiestis ir yra mūsų istorijos veidas, kurį reikia puoselėt ir jokiais būdais negalima kažką nugriovinėt ar improvizuot, tiesiog reikia jį prižiūrėt.
Modernizmas šitoj temoj išvis ne prie ko.
O dėl peizažų...na, kad tai unikalumas tai aš dar pasvarstyčiau, kažkaip mes galbūt pernelyg sureikšminam upių santakas...natūralu tokių didelių turim dvi, tai čia ir kyla tas ,,sudievinimas"
O ką, pagal jus, tamsta, reikėtų sureikšminti? kas jūsų nuomone yra unikalumas? gal šabakštynai?
šalis maža, kažko tokio išskirtinio nėra
Na, čia tavo asmeninės problemos jeigu nesugebi pamatyt ką turime išskirtinio.
tai ir darom, ką sugalvojam, o paskui praeina 20 metų ir sakom, ak, kodėl taip blogai padarėm...taisyklė, ponai, čia ir jau nebeišimties...Ir dėl ko viskas? Dėl turistų pinigėlių, kitų pinigėlių ir tikrai jau ne dėl grožio...
Nuo nepriklausomybės atgavimo miesto veidas pasikeitė labai smarkiai. Dauguma pokyčių į teigiamą pusę. Kas liečia centrą, didžiausios klaidos buvo padarytos, leidus verslui pernelyg daug savivaliauti Laisvės Alėjoje ir senamiestyje.
Aš gal kažko nesuprantu, bet jei paima ir sutvarko netvarkingą aplinką, tai yra blogai? Negi tam XXIa. tvarka netinka?... Raelio pasisakymus suprantu taip
Aš suprantu, kad kiekvienas esame laisvas savo nuomonę reikšt, bet vis tik ar NEGĖDA tokius dalykus rašyt?..
Mane įpareigoja statusas su kiekvienu žmogumi bendrauti pagarbiai, bet aš labai nuoširdžiai tamstai siūlau išjungti kompiuterį, išeiti į gamtą ir pasidžiaugti pavasariu. Gal nebereikės tų depresyvių dūsavimų, daugtaškių po kiekvieno sakinio ir piktumo ant viso pasaulio.
Maneįpareigoja statusas su kiekvienu žmogumi bendrauti pagarbiai, bet aš labai nuoširdžiai tamstai siūlau išjungti kompiuterį, išeiti į gamtą ir pasidžiaugti pavasariu. Gal nebereikės tų depresyvių dūsavimų, daugtaškių po kiekvieno sakinio ir piktumo ant viso pasaulio.
Peace.
O koks tavo statusas? sorry, jei kažką praleidau..
įdomu, kur galima rasti kokią nors (istorinę) informaciją kuria remiantis buvo suformuotas toks "griovio" nukasimas iki upės?
klausimas aišku visai nelaiku, bet įdomu: šis Pilies landšafto naujas formavimas paremtas istoriniais dokumentais ar tai yra pritaikyta šiuolaikiniams visuomenės poreikiams šiuolaikinėm priemonėm ir sprendimais?
Aš gal kažko nesuprantu, bet jei paima ir sutvarko netvarkingą aplinką, tai yra blogai? Negi tam XXIa. tvarka netinka?... Raelio pasisakymus suprantu taip
įdomu, kur galima rasti kokią nors (istorinę) informaciją kuria remiantis buvo suformuotas toks "griovio" nukasimas iki upės?
klausimas aišku visai nelaiku, bet įdomu: šis Pilies landšafto naujas formavimas paremtas istoriniais dokumentais ar tai yra pritaikyta šiuolaikiniams visuomenės poreikiams šiuolaikinėm priemonėm ir sprendimais?
Pusė pilies buvo nuplauta besikeičiant Neries vagai. Taigi tas griovys eina ten kur ėjo ir tęstųsi (su visa pilimi) dar giliau į Neries pusę.
Labai gerai sutvarkė aplinką , gaila kad grioviu neatkasė pilnumoje,turbut tiek pinigu neturėjo tad pasitenkino pigesniu varijantu.Pries pora šimtmecių tų grioviu jau nebesimatė buvo šiūkšlėmis užversti. O po kokių 50 metų kai korys subirės atliks normalius tyrimus atkas pilnumoj fosas ir atstatys pilį iš akmenų ir plytų amžiams.( O dabar turim ką turim.)
Kas liečia centrą, didžiausios klaidos buvo padarytos, leidus verslui pernelyg daug savivaliauti Laisvės Alėjoje ir senamiestyje.
Jei verslas nebūtų savivaliavęs LA ir Senamiestyje, šiandien ten turėtume panašų vaizdą, kaip Žemuosiuose Šančiuose (Juozapavičiaus pr., kareivinės ir t.t.)
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Aš ir nesakau, jog XIX a. buvo kas blogai...priešingai aš XIX a. ypač pirmąją jo pusę tiesiog dievinu, [...]
Visų pirma užbaikim tas kalbas apie XIX a. Jūs dievinate šį amžių? Jo pradžią? Jo pabaigą? Na ir dievinkit, tik tai senojo Kauno urbanistinė situacija niekaip su XIX a. nesusijusi (toje senamiesčio dalyje dauguma pastatų gerokai senesni už XIX a., o ką jau kalbėti apie miesto audinį ir jo santykį su gamta).
Parašė Raelis
O dėl peizažų...na, kad tai unikalumas tai aš dar pasvarstyčiau, kažkaip mes galbūt pernelyg sureikšminam upių santakas...natūralu tokių didelių turim dvi, tai čia ir kyla tas ,,sudievinimas"...
na jei jūs tik "pasvarstytumėt", tai aš dabar konkrečiai svarstysiu su faktais ir paveiksliukais
Kalbėdamas apie unikalumą aš ne apie Lietuvą kalbėjau, gerbiamasai. Tai europiniu mastu unikali senamiesčio santaka
Viena vertus Europje yra nemažai žemyninių miestų, įsikūrusių tiesiog ant tos pačios upės atšakų, tose vietose kur upė išsivagoja, meandruoja ir išsiskaido. Pvz.:
Turiu omenyje tik žemyninius miestus ir neįskaitau senamiesčių-uostų. Tačiau tokių išsivagojusių upių atšakos niekada nebūna vandeningos, todėl dar viduramžiais jos buvo stipriai urbanizuotos. Gamtos artumo ten beveik nejusti.
Lygindami su Kaunu mes turime ieškoti tokio žemyninio Europos miesto, kurio viduramžių senamiestis tiesiog įspraustas tarp dviejų galingų upių, jų didžiulių terasų ir plačių salpų. Tai va, tokių miestų Europoje yra vos keletas.
Dalis viduramžių miestų stovi atokiau nuo stambių upių santakų. Maincas pavyzdžiui įsikūrė netoli, bet jau už santakos; pvz. tokie miestai kaip Duisburgas ar Manheimas atskirti nuo upių santakų didžiuliais pramoniniais upių uostų rajonais. O tokie Europos centrai kaip Augsburgas, Zalcburgas arba Pavijai išvis stovi 10 km prieš Dunojaus, Po ar Zalco santakas.
Ir vos keli senamiesčiai Europoje yra apsupti galingų upių masių iš kelių pusių. Pavzydžiui:
Belgradas:
čia Aukštutinis Belgradas šalia santakos. Tačiau čia toje santakos driekiasi ne slėnis, bet atvirkščiai - kalnagūbris, todėl Belgradas labiau primenintų Merkinę, nei Kauną.
Koblenzas:
ant ryškios plokštinkalnės
Passau:
nors Passau iš šių miestų panašiausias į Kauno miestovaizdį, tačiau ten kalnų upės, o šalia pat jų ištisos kalnų grandinės. Kaune gi kalnais net nekvepia.
Tokia miestovaizdžio situacija, kai senamiestis išsidriekęs išsiplėtojusiame slėnyje, apsuptame didelių upės vandens masių, yra ko gero tik Mantujoje. Šiaip jau Mantuja įsikūrusi ne upių santakoje, bet Mincio vingyje ir šia prasme niekuo nesiskirtų nuo Veronos, Berno ar Toledo (kurių senamiesčius irgi iš visų pusių apjuosia upės vingis). Tačiau Mantujoje upė taip stipriai išplatėja, kad susidaro upių santakos įspūdis ir vandens stichijos pojūtis visame senamiestyje.
beje Mantujos pilis "San Giorgio" visiškai šalia pat upės kaip ir Kauno pilis
įdomu, į ką būtų panaši Mantuja, jei visi krantai būtų apžėlę menkaverčiais krūmokšniais ir apleistais sąžalynais?
tai lazdavojates ane? Lazdavokites lazdavokites, kaip mazi vaikai. Pasiėmėt pagalį ir eidami per visą kaimo tvorą braukiat, stengdamiesi, kad garsiau skambėtų.
Pats sakei žavi seni laikai, o senais laikais aplink pilis ir ant piliakalnių tikrai nebuvo jokių medžių, nebent jau visai pagonybę garbintum, bet tada reikėtų net tas pilis nugriaut ir užsodinti šventom ąžuolų giraitėm
šiandien pasižiūrėjau žole užsėtus plotus, sausi ir jokio želmenėlio. jeigu kils stipresnis vėjas, visą paviršinį sluoksnį su visom sėklytėm nuneš.
ūkiškai mąstant, jeigu jau pasėjai, tai ir palaistyk...
Comment